Kas prakilniau: ar nusilenkti dvasioj
Strėlėms ir dūžiams atšiauraus likimo,
Ar su ginklu prieš negandų marias
Į kovą stot ir jais nusikratyti?
trečias variantas:
Priimti jį tokį, koks yra ir bandyti šiek tiek koreguoti. Kaip? Per mintis. Koreguodami savo mintis, keičiame požiūrį į realias situacijas, keisdami požiūrį turim galimybę gyventi puikų, malonų gyvenimą, net sirgdami. Gyvendami malonų-darnų gyvenimą turim galimybes, kad ir likimas susimylės. Jei nesusimylės, tai nebus prarastos tos dienos, kurias turim...jų gali būti labai mažai, kaip ir labai daug. Jei gyvensi trumpai, bet tavo mintys ir gyvenimas bus gražus ir darnus, turėsi puikių dienų daugiau už tą, kuirs gyvens ilgai nuolatinėje baimėje ir neviltyje. Tai taip paprasta suprasti.
Nebijokim džiaugtis, būti gražios, pasitempę net ligos gydymo metu. Moterys esam ir moteriškumo neturėtų atimti liga, nelyginkime savęs su vaikščiojančiais lavonais, nes mes turim jausmus: meilę, neviltį, baimę, džiaugsmą, atlaidumą, tikėjimą, pagaliau viltį. Esame šaunios moterys, kiekviena savaip, nepakartojamai.
Yra daugybė žmonių, kuriuos likimas laužė ir laužo ne tik ligomis, bet nelaimingais atsitikimais, kai kurie tokie baisūs, kad geriau nežinoti. Mirtys ir situacijos būna ten taip pat klaikūs.
Bijote mirties? Aš ne, tačiau gyventi noriu ir net labai. Toks paprastas noras.
Bijote skausmo? Aš taip, bijau sukelti savo skausmu skausmą mane mylintiems žmonėms, bijau savo bejėgiškumo ir bejėgiškumo, kurį jaus mano artimieji...Bijau kančios, nes mano kančia bus artimųjų kančia. Apie tai stengiuosi negalvoti ir pavyksta. Grįžau ių laidotuvių, gal todėl tokios nuotaikos. Draugės tėvelis susirgo vėliau - užgeso anksčiau. Likimas.
