Čia gyvena VILTIS...

Domogintare, sunku, suprantu. Bet likimas stipresnis už mus. Kiek kam skirta, tiek atseikėja. Paskaitytkit adis, GABIJOS postus. Vos ne stebuklais jų situacjas galima laikyti. O kiti atvejai kitokie....LIKIMAS IŠBANDYMUS IR SUNKUMUS SIUNČIA TIK STIPRIEMS, NES SILPNI JŲ PAPRAŠČIAUSIAI NEATLAIKYTŲ...

O tas tyrimas, apie kurį kalbėjot - kraujagyslių zondavimas? Ir jei gerai supratau, tėvelis su avastinu naudojo kraują skystinančius preparatus. Sorry, kad tiek klausinėju, bet irgi renkuosi info...

Ugn*Ine, tikrai tikėkit. Jūs stipri. Jei jau tiek atlaikėt, Dievulis duos ir daugiau...

rasų lanka, ir kaip jūs viską prisimenat...

Taip butent tas tyrimas, nes pries kelis men. suntavima atliko mano uosviui, profilaktinio pasitikrinimo metu jam pasiule atlikti si tyrima, nors nejaute jokiu pakitimu, bet po zondavimo paaiskejo, kad keturios kraujagysles uzkalkejusios praktiskai visu simtu proc.
Jau beveik metus vartojo fragmina, tai i pilva, kuriuos leidzia po operaciju, nes kitaip butu neje turbut, nes po chemiju darydavosi kresuliai rankose, pasidarydavo kaip medines, pilve buvo vieni guzai, bet kai kelias savaites buvo nutraukes, tai taip ranka uztrombavo, kad tie guzai pasidare vienas juokas.

Dėkui už info....Kažkaip papildomai to zondavimo nesinorėtų - visgi intervencija...Bet reikės su sese pasikalbėti apie tokias galimybes. Nors kardiologai lyg nieko neįžvelgė....

Ryt pradedam 5 dienų ciklą dienos stacionare (penktadienį iš ligononės pakeitėm į dienos stacionarą - visgi sava aplinka geresnė, o guldyt norėjo, nes gyvena Mama daugiau kaip už 100 km nuo Kaunao)...

Ačiū visoms ir geros dienos...

Labas mergytės,
pirmiausia noriu parašyti, kad labai jus visas myliu Meldžiuosi už jus visas Na ir ką aš be jūsų daryčiau?? Ką aš daryčiau be savo mylimų draugių Linutės, Devaltutės, jos mano ramstukai, kaip ir mano mamytė bei dukrytė.
Aš šiandien vis verkiu, pagalvoju apie drauges, mamytę, savo dukrytę ir vis ašara krenta, gera man tarp šių žmonių...

Aš vakar vakare dukrytei kirpau plaukučius na taip gražiai gavosi, ji taip stengėsi ramiai išsėdėti, bet teko prisijuokti, ji besėdėdama "ramiai" vis krutėdavo, judėdavo, pasisukdavo, gi rūpėjo kiek tų plaukučių krenta ant žemės. Ji vakar užsinorėjo trumpesnių plaukučių, nutariau nukirpti, nes galiukai buvo jau išplonėję, o dabar ji toooooookia nuostabiai graži


Adis, Tu esi nuostabi, stipri, žavinga, tuo stiprumu, įkvepianti visus ir kaip mažoji enciklopedija, pilna naudingos informacijos
Tu tiek daug išgyvenai...išgyvenau ir aš, kaip ir turbūt dauguma iš mūsų, kiekviena turime beprotiškai sunkią patirtį
Apie tai, kad Lietuvoje daro visiškai "atgyvenusias" operacijas susijusias su amputacija, žinau ir aš, todėl ir nesutikau ir niekada nesutiksiu amputacijai

Žinoma, mane gąsdina operacija ir tai todėl, kad jų per septynis mėnesius patyriau septynias....prieš pirmą buvau rami, deja dabar rami, kad ir kaip besistengčiau, išlikti negaliu niekaip, daktarai sakė tris dienas būsiu reanimacijoje po operacijos...gąsdina ir tai, kad aną kartą atsidūrusi reanimacijoje iš jos neišlindau daugiau nei mėnesį, sekė sepsis, koma...tada tiek pjaustymų, tiek skausmo, baimės, mano pilvas, kaip kokios pabaisos, randų nebeina suskaičiuoti, kaip ir siūlių paliktų randelių, kurių skaičius jau nebežinomas

Žinojau apie šią Sarkomų kliniką, buvom susisiekę su ja, išsiuntėm jiems visą mano ligos istoriją. Gavau atsakymą, kad galiu ten atvykti konsultuotis ir gydytis jau po chemijos, ši žinia mane taip nudžiugino (negaliu net prisiminti to džiaugsmo taip skaudu), bet visas viltis atėmė laiško gale surašyti "skaičiukai". Deja, nei aš nei mano artimieji tiek pinigų neturime. Mano sąskaitoje šiuo metu puikuojasi nuliukai, Mano mėn.pajamos 750 lt: 300 lt būsto paskola, 210 lt -darželis, komunal. 200 lt, kitko jau nebevardinsiu, jūs pačios žinot kiek reikia mokesčiams ir vaistams.

Kažkada vienas draugas ėmėsi rinkti pinigėlius į mano sąsk., tikėdamasis surinkti pinigų gydymui, deja į sąskaitą įplaukė vos tūkstantukas (vos ne dvigubai aš pravažinėjau į chemiją).
Aš jau nebegalvoju apie Vokietijos kliniką, ji man "neįkandama"...aš galvoju, kaip man gydytis dabar, kai aš neturiu nė cento, apart 1000lt, kuriuos paaukojo Dievo siųsta moteris. O sakoma, kad gydymas nemokamas....

Adis, man šis forumas taip pat padėjo, daug čia gavau ir gaunu labai naudingos informacijos, o svarbiausia čia sutikau jus, visas tokias stiprias, mylinčias, žavias...meldžiuosi už mus visas, meldžiuosi už tuos ir tas, kurie meldžiasi už mus, kažkiek kitokias nei sveikučiai....


Negaliu, deja nebegaliu...Laukia beproškai ilgas, sunkus ir brangus gydymas, bet iš ko? Aš neturiu pinigų sirgti geras ane? Nežinau, gal aš jau visai kraustausi iš proto, tačiau paskutinėmis dienomis sukasi mintys, kad mirtis būtų geriausia išeitis iš šios padėtis Ramybės neberandu nei dieną nei naktį, vietoj to kad galvočiau apie pasveikimą, galvoju, kad esu visiems našta
Dėkoju už maldas, jų taip labai labai labai reikia



Saulyte, tu tokius nuostabius žodžius parašei, kad mane sugraudinai Aš šiandien labai jautri, o gal aplamai tokia visada buvau...Aš dar gulėdama reanimacijoje sužinojau kiek kainuoja gydymas ten, deja man ir Lietuva per brangi...

Gabija, gal kaip tik rašyk kuo daugiau čia?? Žinau, man buvo metas, kai čia nenorėjau eiti, nes tai lyg priminimas apie ligą, tačiau dabar man reikia išsikalbėti, ir tai vienintėlė vieta kur tai galiu drąsiai padaryti, nes mano artimiesiems jau visko ir taip gana....o čia, mergytės galite ir neskaityti mano sapalionių, tiesiog praleisti, nes geriau skaityti tai kas įkvepia, o ne drąsko širdelę...


Babania, Svetuk, kaip jums Jūros šventė?? Ką nuveikėt, ką matėt? Aš mačiau labai mažai, tik mugėje pabuvau ir tai trumpai, deja.

Labutis,

Maciau ten, kur yra skyrelis 'nesulaukiancios gandro' yra skyrelis, kaip padeti mamytei susilaukti vaikelio.. Ten yra ir sask. nr kad galima butu paremti..
O as taip pagalvojau, kad kertele irgi galetu tureti panasia temuke.. KAd mamytes galet paremti finansiskai kazka, kam tikrai reikia pinigeliu..
Nes as asmeniskai tikrai noreciau paremti, tik neturiu tiek daug pinigu, kad uztektu ka nors su jais nuveikti jums.. Bet pvz jei visi susivienytumem..Gal pavyktu ne viena mamyte is cia issiusti i Vokietija.

Ugnine Sventeje buvom vakar,iki feerverku,nu grazu...bet siaip nelabai man patinka tokia minia zmoniu,ejau daugiau del mazosios,bet ji pasirodo dar maza tokiai sventej,visko bijo,net feerverku bijojo As irgi labai jautri pasidariau,nors ir buvau...vakar ejau sventeje,zmones eina,eina,muzika groja,o man pradejo asaros redeti,kazkodel pagalvojau:va,pamaciau dar viena juros svente,o galejau nedagyventi...gerai kad vyras ejo prekyje su dukryte ant ranku,tai nemate. Man daznai atrodo kad manes niekas nesupranta,tik jus,mergaites. buna ir pas mane baimes ir gal perdaug asaru... Rasu lanka,aciu uz grazus zodzius mums visiems as tikrai nuosirdziai pergyvenu uz kiekviena is jusu,daznai pagalvoju ir pasimeldziu,nepamirstu nei vienos...
Papildyta:
Brukniukas,gera ideja su saskaita,gal visi kartu ir surinktum pinigelius musu Ugninei. Matemes su babania Net aplanke mus sode,ji irgi juros sventeje su dukryte

Ugn*Ine, ar Jus kreipetes i savo miesto socialines paramos skyriu? paskui dar i draugija sarkomos (man rods daba retu ligu draugija vadinasi), nes pvz as atmenu atveji, kai musu draugija kraujas reme moteriske, gavom prasyma ir skyrem pinigelius, prasyti nera blogai, juk tai tiesiog Jums reikalinga parama siuo metu, kad isgyventi, gydytis ir grizti i normalu gyvenima

Aš esu įstojusi į draugiją...
Paramos centras padėti negali, kai išėjau iš darbo man išmokėti kompensaciją, todėl dabar mano pajamos viršija jų leistinas pajamas ir nesvarbu, kad jau senų senovėje buvo ta kompensacija, laikas tas jau senai praėjo, o tie pinigėliai gelbėjo mane reanimacijoje...

Dėkoju už rūpestį visoms visoms, jūs visos turite auksines angelų širdutes



Svetuk, aš šiandien vis verkiu ir verkiu....jaučiuosi tokia vieniša.......taip norėčiau šalia turėti vyrą, už kurio jausčiausi kaip už sienos, kuris mane palaikytų dabar, kai man to labai labai reikia, deja dabar turiu tik ex, kuris paskutinę energiją baigia išsiurbti, ką tik su juo kalbėjau, vis aiškina kad neturi pinigų alimentams, bet kas jam trukdo susirasti darbą?? O iš kur man gauti pinigų kai esu visiškai vos "bejudanti", jam tai atrodo normalu, aš pinigų maišas, o jis nabagėlis, net vaikas kalbėdama su juo pasakė"tėtuk, tu manęs nemyli?? Kodėl neduodi pinigiukų"? Man tai buvo šokas, ji tiek viską supranta ir taip pergyvena. Ex nemoka alimentus jau daugiau nei metus, kas iš to jei antstoliams perdaviau,jis nedirba va ir viskas.

Žinai Svetuk, ir aš pagalvojau apie tai, kad šitos šventės galėjau ir nebe pamatyti, todėl man taip buvo liūdna...
Labai norėjau sutikti tave ir Babania, su ja tiek kartų susirašėm, bet niekaip nesugebėjom susitikti, nes mes buvom vos valandėlei toje šventėje, ir daugiau nebenuvažiavome

Man kažkodėl, kaip tikrai moteriai didžiausias malonumas vaikščioti po parduotuves, visada patikdavo, taip atitrūkdavau nuo problemų, nuo namų, tik dabar sau tą leisti nebegaliu nes vistiek norisi save ir vaiką nors biški palepinti o kaip jums?? Man tai didelė atgaiva Žinau kiti tiesiog "nevirškina" parduotuvių, o man patinka, aš vaikštau ir svajoju kad jei galėčiau sau leisti, nusipirkčiau šitą, aną....žinau, gal tai savęs kankinimas, bet vistiek
Dar taip norėčiau pakeliauti, nuvažiuoti į Indiją, aplankyti vienuolius, išmokti medituoti, svajoju lankyti jogą, leisti dukrytę į kokius nors užsiėmimus, ji taip mėgsta šokti, dar svajoju padėti onkologinėmis ligomis sergantiems žmonėms ir vienišoms mamytėms, įkurti kokius fondus ar pagalbos centrus jiems....Svajonių turiu daug, tik retai begalvoju apie jas, bijau svajoti, labai bijau, kad svajonės ir liks svajonėmis ir niekada nebeišsipildys....juk dabar didžiausia svajonė išgyventi, o ne nusipirkti naujus batukus

Viskas daugiau šiandien čia nelysiu, šiandien man liūdna ir eterio teršti nesiruošiu
Visoms geros dienos, daugiau šypseniukų

As mielai taip pat prisideciau

Taip , kaip anksčiau nepagalvojome. Prisidedu ir aš. Ačiū Brukniukui. Aš jau šio to paklausiau iš ano skyrelio. Galvoju, kad sujudinsim ledus.... Dabar laukiu atsakymo Juk šitiek užsukančių pas mus. Kalbu, ne tik apie šio skyrelio ŠEIMĄ, bet ir apie tuos nebyliuosius mūsų forumo dalyvius, kurie gyvena kartu su mumis, užsuka pas mus, ar netyčia užklysta....

Labukas visoms,
nebuvau kelias dieneles, buvau išvykusi į Karklę.

Ugniniuk, o tu gal turi kokią draugę, giminaitę užsieny, kuri būtų veikli? Kai man buvo iškilęs klausimas dėl galimo brangių vaistų pirkimo, man pagalbą buvo suorganizavus viena draugė, gyvenanti Amerikoj. Klasiokė. Jau mums bekalbant telefonu, ji kita ranka rašėsi į savo lapuką žmones, į kuriuos kreipsis. Jų prisirašė 20. Beveik visi amerikiečiai. Liepė nuotraukų man atsiūst,planuose jos daug ko buvo. Kartais užtenka 1 veiklaus žmogaus, kuris gali kalnus nuverst. O kartais po kruopelytę reikia rankiotis. Kai galvoji apie gėdą, nepatogumą, Ugniniuk, pirmiausia galvok "tai darau dėl vaiko"...Mano draugė tada sakė " Juk visam pasauly žmonės vienas kitam padeda"... Ačiū jai, niekada to nepamiršiu, kiek ji dėl manęs stengėsi. Pinigų nebereikėjo, tačiau pasitikrinau, kokių turiu puikių draugų, tegul nors kelis, bet tikrus.

Manau neužilgo pasimatysime, Ugninuk .

*********
Kaip jūsų visų pasiilgau per tas 3 dieneles, būdama Karklėje Dažnai galvojau. O grįžusi iškart prie interneto

as irgi su dziaugsmu padeciau parasykit savo saskaita ,ugnine
Papildyta:

mergaites, noriu pasakyt, kad jumis labai labai zaviuosiu!esate visos tokios stiprios, uzjauciancios, mylincios ir kovojancios!is jusu daug ko galima pasimokyti.
labai noreciau padeti ugninei. gal mes visos galetume bendrom jegom kazka gero padaryt?

neseniai skaiciau bernadette bohan knygas apie tai kaip ji nugalejo vezi. ir zinau moteri, kuri sekdama jos patarimais isgijo nuo vezio pilnai.jei jums pasirodys tai idomu pagooglinkit intrnete, o jei kas neskaito angliskai galiu paversti ir atsiusti i az jos patarimus.
visom linkiu daug daug stiprybes ir sveikatos
p.s. nepykit , kad taip ilindau i jusu temuke