Čia gyvena VILTIS...

Baisu matyti kai serga, baisu matyti kai silpsta ir dar baisiau matyti, kai žmogus nekovoja o susitaiko su liga, šiuo atveju aš klausčiau kodėl nekovoja ir vistiek visais būdais bandyčiau įrodyti, kad kovoti verta, nesčiau staripsnius apie pasveikusius nuo vėžio, kalbėčiau kalbėčiau ir kalbėčiau...na nežinau aš nepasiduočiau ir artimajam neleisčiau pasiduoti taip pat



iš visos širdutės ačiū....



Mielosios, aš kasdien dėkoju Dievuliui, už jus visas, tokias geras, nuostabias, tokias užjaučiančias ir visada pasiruošusias padėti....




Meldžiuosi kasdien, kad viskas pavyktų, kad lengvai žaizdos gydų, kad operacija sklandžiai praeitų ir svarbiausia auglys sėkingai būtų pašalintas nepažeidžiant nei vieno nereikalingo audinuko, kauliuko ar nervo....Dėkoju už palaikymą, jis man tiek daug reiškia...



labai ačiū, laikausi laikausi laikausi........



aš gyvenu pas tėvelius, mama padeda rūpintis mažąja, tėtis taip pat padeda, jie rūpinasi ir manimi ir mano vaikeliu. Tėtis mano pensininkas, deja dabar mūsų šeimoje dirba tik mamytė mano Santykiai su tėveliais geri, tačiau deja tarp jų pačių viskas eina blogyn...link skyrybų, tad namie įtampa...sunku taip, atrodo lyg ir vis maža būtų skausmo, nelaimių, bėdų...vis prisideda kažkas dar ir dar ir dar, kažin ar daug atlaikyti galėsiu..........
Aš labai noriu užsiimti rimtai vėrimu, tačiau kl kas trukdo tam tik pinigėlių trūkumas, labai tikiuosi kad viskas susitvarkys, galbūt kvaila, kad mano mintys sukasi apie vėrimą, papuošalų darymą, kai ant nosies tokia sudėtinga operacija, juk net jai pinigų neturim, bet aš kitaip negaliu, tik papuošalų darymas, karoliukų rinkimas nors sekundėlei mano mintis nukreipia kitur....būna kad kartais verdama pravirkstu, nors mintys skraido kitur, tačiau matyt vistiek prasimuša
Reikia dar lovą savo pasikeisti, mano lova tokia mandra be "galų", o po operacijos aš juk sėdėti negalėsiu, tik gulėti, tad "galai" bus būtini turbūt reikės ieškoti kitos Na vnž man dėl tos operacijos ne tik baisu ir labai neramu, tiesiog virpa kūnas nežinau kaip neišprotėti iki tol

Saulelydis,linkiu tavo vyrui greiciau atsistatyti krauja! Jau kelinta jam chemija? Gal priespaskutine jau?Ir jus sode mes irgi,bet jau paskutinios dieneles,siandien paskambino vyrui kad kita savaite i jura,liudna,galvojau ilgiau pabus namie,bet ka padarysi,reikia pinigelius uzdirbti,mano pensija su pirma grupe jokinga,659Lt,stazo uztenka,bet kai rode minimuma tik,tai ir gaunasi taip...Bet dabar tik 3 menesiams isplauks ir sake kad laivas daznai atplauks i Klaipeda.
Papildyta:
Domogintare,as irgi labai dziaugiuosi kad susipazinau su tavim! Nepalyk musu temeles Ugnine,nebijok,ka...Ar eisi su dukryte i juros svente? Teta del spinduliavimo adis teisi,geriau Kaune

Labai ačiū visoms už palaikimą. Hemoglobinas tėčio 60 :verysad:ir antras minusas kad metų 73 .bet vakar gavo kalio o šiandien litrą kraujo ,aš labai tikiu kad pagerės,nors kartu ir ašaros byra,nes atrodo tai tikrai silpnas. Visi ir mes su mama ir jo sesės ir brolis ir kaimynai bando jam itikint kad tikrai pasveiks ,bet jis vis kartoja kad nieko čia nebus neatlaikysiu. Labai sunku tai girdėt. bet vis stengiuos neprarast vilties ,kažkas tai turi tikėt kad viskas bus gerai.
Ugn*inę Tau styprybės tikrai pasveiksi ir viska įveiksi .
Ir visosm styprybės ir gerų gydimo rezultatų .

Ramune,jei toks hemoglobinas,tai tikrai silpna teveliui. Man kai buvo50,as vos paeidavau. O dar ir amzius tavo tevelio... Turi atsistatyti,bet ne taip greitai,man keturias dienas krauja lasino kol pakylo iki 80.

ai bijau ir tiek, pradžioj vaidinau, kad nebijau esu drąsi, bet matyt viskas man jau lipa lauk...baisu ir ką čia bepridursi
Į šventę eisiu, gi mažoji jau skaičiuoja kelias nakteles iki šventės, ji dar mažutė labai nori pašokinėti ant tų pripučiamų visokių"batutų", tai būtinai nuvesiu. Nesuprantu savo ex.....sveikas vyras, o nesugeba darbo susirasti,aš nesuprantu, kaip taip galima turint tokį nuostabų vaikelį...
Beje vakar su mama kažkaip kalbėjomės, išsprūdo man, kad labai norėčiau vaikelio.........Viešpatie, kaip sunku buvo tai ištarti ir kartu suprasti, kad ................



Mano hemoglobinas visada nukrisdavo po chemo, nukrisdavo ne tik hemoglobinas, bet ir leukocitai, trombocitai, visi rodikliai gražiai stovėdavo ties nuliuku, visada atsidurdavau ligoninėj su dėl blogo kraujo išopėjusia visa burna, tada savaitę nevalgydavau, nešnekėdavau.....kai tik kraujuką atstatydavo,pasijusdavau kaip naujai gimusi.......tik sunkiai tas kraujas atsistato bent jau man suprantu kaip sunku, kai žemas hemoglobinas, bent jau man ir širdutė tada tabaluojasi.

Na laikykitės, kas daugiau belieka, turime nagais ir dantimis kabintis į gyvenimą, džiaugtis kiekviena diena, kiekviena minute ir net sekunde....o svarbiausia niekada niekada nepasiduoti...........

Apkabinu visas ir už visas jus, bei jūsų artimuosius kas vakarą meldžiuosi

Sveikos, merginos

Pora savaičių praleidau kaime, pas mamą, be jokio interneto. Tai vakar grižus ir perskaičius kažkaip net rankos nekilo rašyt. Tokios naujienos.....

Rasų lanka, su praėjusia švente. Džiaukitės tuo, kuo turit Kaip mamos sveikatytė?

MOU, ilsėkis ramybėje....

Domogintare, užuojauta. Stiprybės Jums ir šeimai. Dar pagalvodavau apie tėvelį, kaip ten su tuo avastinu. O pasirodo.....Mačiau vienąsyk pro mašinos langą, kai SVETĄ prie klinikų pasiėmėt...

babania, tikrai esi dvilypa (kartais ne dvynys pagal zodiaką?) Žavi moteris, daug išmananti. O viduje...Sumaištis. Suprantu, kad sunku. Bet atistok kas rytą prieš veidrodį ir pasakyk sau: AŠ GALIU. Tikrai padeda

SVETA, vyras grįš. Svarbu, kad sveikatytės būtų

Ugn*Ine, laikykis. Turi viskas būti gerai. Juk jau tiek centimetrų "pradanginai"

Adis, turbūt jau ramu, kai dukra greta?

Gabija, ramune, teta, saulėlydi ir visoms kitoms... Gabalėlis kaimo

Taip, dukrytė jau savaitė kaip sugrįžusi. kupina įspždių, nes kultūrinis gyvenimas buvo labai intensyvus. Vyro sesers vyras istorikas, baigęs Sorboną, dirbantis Versalio muziejuje, visą savo laisvalaikį skyrė mano dukers meninam ir kultūriniam prusinimui. Aplankė Versalio rūmuose tas teritorijas, kur eiliniam turistui neprieinamos, o kur dar kiti muziejai ir pasivaikščiojimai po Paryžių. Tuo pačiu prižiūrėdama Ievutę ( 8 m.) įgavo patirtį apie vaikus, jų ožiukus ir, kad auklėjant juos reikia kantrybės ir dar kartą kantrybės, ne vien tik dėmesio ir meilės. Kaip pati sako: grįžau paaugus ir pasikeitus. Jos dėka su Ievute (dabar svečiuojasi Lietuvoje) lietuviškai susikalbam be problemų, nors dukrytė sakė pradžioje buvo sunkoka dėl nesusišnekėjimo. Ievutė labai gabi, kiekvieną vasarą išvykdama iš Lietuvos visai neblogai šneka lietuviškai. Nors būna gana trumpai -mėnesį. Tik vėl, ilgėliau nebendraujant primiršta...Charakterio tikra prancūzaitė; šiek tiek palepinta (vienturtė), labai emocionali. Bendraujant visos emocijos atsispindi veide, judesiuose (gestuose) ir žodžiuose. Mūsų vaikučiai emocionalūs, bet kitaip...

Laba diena visoms.....po Mou išėjimo pas angelus....čia tapo tylu, o gal tiesiog visos atostogaujate?

Mergytės aš taip jus visas myliu Žinote, kažkaip per tą ligos laiką aš tiek nuostabių žmonių sutikau, galvoju, kad Dievulis davęs ligą, duoda ir sutikti labai labai gerus žmones, kurie palaiko, padeda, suteikia vilties ir stiprybės...Dėkoju Dievuliui už šią dovaną

Linkiu visoms geros dieneles, mes šį vakarą eisime į miestą pasivaikščioti, mažutei leisiu pašėlti ant batuto, noriu padaryti jai šventę, kad ji džiaugtųsi ir visada prisimintų šias akimirkas praleistas su manimi.....Viliuosi, tikiu, kad šių akimirkų mums bus dar daug daug

Bus Ugninuke, tikrai bus, tik dabar, suprantu, kad prie vilties dar reikia daug pastangu is Tavo puses ir is gydytoju, bet pati sakiai, kad gydytojai patys griausi ir pati nenuleidi ranku, todel tikrai bus viskas gerai

As ir Jus Ifauru prisimenu, avastina lasinomes iki paskutines minutes ir jau daugiau kaip pusantru metu, dave jis rezultata, salutiniai reiskiniai buvo, bet pakenciami, kilo spaudimas, del to gere vaistus nuo spaudimo ir tirstejo kraujas, darydavosi kresuliai rankoje, bet cia ir chemija pridedavo savo, bet del to ir kasdien leisdavomes vaistus skystinancius krauja.

Na Sveta neliudek labai, gris ir vel, nors turbut Tu pripratus prie tokiu issiskyrimu

Aš šiandien buvau klinikose - mamos reikalus tvarkiau, neradus kortos net gyd. Linai skambinau, tai manau, kad ji apie Jūsų tėtį pritrenkta kalbėjo - taip ir sakė, gydėm viena, deja....Stiprybės Jums...Nes mamos spaudimas būdavo visą gyvenimą prie žemesnių, o dabar irgi visko pasitaiko, vaistai nuo spaudimo - pastoviai naudojami.

Visi pritrenkti, matau cia truputi ir seimos daktares klaidos, nes visus simptomus nurasydavo ant vienos ligos, o mes ir taip galvodavom, nedaziurejom ir dabar labai save del to kaltinu, deja nieko negaliu pakeist, bet esu dekinga KMUK onkologines klinikos personalui, visi buvo draugiski, paslaugus, geranoriski, pradedant nuo slauguciu iki gyd. R. Janciauskienes............

Sveikutės, Mergaitės, Visoms ramaus vakaro ir sveikatėlės...


Taip ir tebūna Tikiuosi, kad dukrytė puikiai pašėlo šventėje ir diena buvo tikrai jai nepamirštama.



Nepraraskit vilties jokiu būdu. Bandykit ją teikti ir tėveliui. Gal palengva jis susitaikys ir kitaip pradės į viską žvelgti. O gal jam reikia kokių raminančių... Kad tos niūrios emocijos šiek tiek sušvelnėtų. Pašnekėkit su gydytoja.
Mamytei, kai krito visi kraujuko rodikliai (porą kartų darė kraujo perpylimą), važiavau pas J. Balvočiūtę . Ji sutaisė arbatą kraujukui gerinti. Man atrodo, kad padėdavo... Taip pat gėrė Feroglobin, paskui Feretab com. Gal ir maistu pagerinti galėtų... Bet kokiu atveju, dideliausios Jums sėkmės ir kad viskas pagerėtų, kad viltis prasiskintų takelį į tetuko širdelę...


Net aš truputi baltai pavydžiu... Tokia nuostabi proga pažinti...
Tikriaiusiai žada kada vėl sugrįžti į Paryžių. Ten apsilankius dažnam taip nutinka. Vieni nori į prisiminimų vieteles sugrįžti, kiti - manydami, kad daug ko dar nepamatė... Tikriausiai ir Jūs likot pamaloninta mielomis lauktuvėmis? O po ilgesnių išsiskyrimų su mylimais žmogiukais, šeima tukstantį kartų labiau supranti, kaip juos myli...

***

Saulėlydi, ar daug dar liko gydymo vyrui? Linkiu, kad kraujukas kuo greičiau atsistatytų. Kai esat sodyboje, gal ir vargeliai pasimiršta. Juk graži aplinka ir gamta ištirpdo dalelę naštos, kuri slegia ir kūną ir mintis. Laikykitės tvirtai. Tikiuosi, vyro svoris laikosi puikiai?