Čia gyvena VILTIS...

Nezinau,ka rasyti...verkiu...uzuojauta mou seimai...

..mano visi žodžiai taip pat kažkur pradingo..

Meldžiausi už ją ir melsiuosi.. Ilsėkis ramybėje, Modesta..

Sudie, Modesta...

Mou
Amžiną atilsį duok Tau Dieve
Ir Amžinoji Šviesa Tau tešviečia per amžius
Amen

Ilsėkis ramybėje...
Stiprybės šeimai
Nėra teisybės ant šio svieto.......

.....ziauriai liudna.....net zodziu nera ka ir pasakyti....labai gaila mergaiciu....visu gaila nenoriu jos matyt "ten" gulincios....tad ko geros neisdrysiu vaziuoti.....

Kaip gaila

Aš nesuprantu, kodėl viskas vyksta taip greitai....

niekas nenustato kiek LIKO....
jei zinotumem tai ir gyventumem kitaip....bet niekas nenustato datos,kaip ir pasirinkti negali jos..
visas gyvenima greit bega...o ypac malonios akimirkos jos praskrieja.....
bet...ai...

Gyvenimas – kaip kelionė traukiniu: vieni įlipa, kiti –išlipa, kartais įvyksta nelaimingi atsitikimai, kai kuriose stotelėse mūsų laukia siurprizai, kitose tik gilus liūdesys. Vos gimę, mes lipame į traukinį, kur surandame mums brangius žmones ir tikime, kad jie liks visada drauge visos kelionės metu: tai mūsų Tėvai. Bet tiesa yra visai kitokia. Jie išlipa vienoje stotelėje, palikdami mūs vienus be savo šilumos, draugystės, meilės. Bet yra ir kiti, kurie įlipa į traukinį ir kurie mums irgi labai svarbūs. Tai mūsų seserys ir broliai, mūsų draugai ir mums brangūs žmonės, kuriuos mes mylime. Kai kam ši kelionė atrodo, kaip trumpas pasivaikščiojimas. Vieni kelionės metu suranda vien tik liūdesį, kiti Laime . Dar kiti visada pasiruošę padėti, jei kam reikia pagalbos. Vieni išlipę , visam laikui palieka ilgesį… Kiti įlipa ir vos tik spėjus su jais prasilenkti, greitai išlipa… Mes stebimės jei žmogus, kurį mes mylime, sėdasi kitame vagone, o mus tuo metu palieka vienus. Aišku, niekas mums negali sutrukdyti jų ieškoti po visą traukinį. Bet kartais mes nebegalime atsisėsti greta jų, nes vieta šalia yra užimta. Nieko baisaus… Tai tokia yra kelionė; pilna nusivylimų ir svajonių, vilčių ir praradimų… Kelionė be bilieto atgal… Pasistenkime suprasti savo kelionės draugus ir kiekvienas ieškokime tarp jų paties geriausio. Gali būti, kad kelionėje kuris nors gali susvyruoti, jam gali prireikti mūsų supratimo. Susvyruoti, suklupti galime ir mes patys… Bet visada kas nors atsiras ir bus šalia, ir mus supras. Didžiausia šios kelionės paslaptis yra ta, kad niekas nežino, kada jis išlips iš traukinio. Mes nežinome, kada išsilaipins ir mūsų bendrakeleivis, net ir tas, kuris sėdi visai šalia… Aš galvoju, kad man bus labai liūdna palikti šį traukinį… Esu tuo tikras. Išsiskyrimas su draugais, kuriuos sutikau šiame traukinyje bus skausmingas. Palikti savo artimus bus labai liūdna. Bet tikiu, kad vieną dieną jie atvyks į centrinę stotį ir aš juos išvysiu su jų bagažais, kurių jie neturėjo prieš įlipant į traukinį. Ir aš būsiu labai laimingas, kad galėjau prisidėti prie jų bagažų didinimo ir turtinimo. Padarykime viską, kad mūsų kelionė būtų sėkminga ir liktų tik geri prisiminimai tuomet, kai mes išlipsime iš traukinio . Visiems tiems, kurie keliauja mano traukiniu linkiu Geros kelionės.!


UŽUOJAUTA MOU ŠEIMAI.

Užuojauta Mou šeimai.Labai liūdna,kad tokia kova buvo nelaimėta.

UŽUOJAUTA MOU ŠEIMAI, ARTIMIESIEMS, DRAUGAMS, VISIEMS, KAS JĄ PAŽINOJO IR MYLĖJO.