QUOTE(rasų lanka @ 2009 07 13, 18:55)
Sveikutės, mieliausios...
Ačiū už straipsnius. Vėl pakirbino širdelę, vertė permąstyti...
Adis - laiminga Jūs, nes Jus supa tokie žmonės, supratimas ir meilė. Manau, kad taip jaučiasi ir Saulėlydžio vyras, nes turi tokią puikią ir mylinčią šeimą, ir Gabija, ir Sveta, ir Ragnez, ir Ifauru mamytė, Arūnė ir t.t.
Arba ateina dukra pas mamą ir : " ...mama, greičiau krapštykis - manęs mašinoje laukia... į darbą ir taip vėluoju..." (mintyse klausdavau, ar ponia negalėjo keliom minutėm anksčiau atsikelti, kad taip nesiskubintu - vis tik mama...), arba kai negali mamos parsivešti iš ligoninės, nes su draugais prie ežero yra susitarę važiuoti...<...> Ir taip graudu palikdavo, kai tose situacijose susižvelgdavom su mamyte ir tokį dėkingumą jos akyse matydavau... Ir tas jos ištartas - ačiū... Man tikrai nereikia jos dėkingumo. Man tik reika dar vienos ir dar vienos dienos , dar ir dar vienos valandos kartu su ja praleistos...
***
Iškilo man toks keistas vaizdinys. Kol babytė buvo gyva, taip mes vieni su kitais nebendraudavom. Visiems darbai, gyvuliai, ūkiai. Retai vieni kitus aplankydavom, daugiau susiskambindavom. Na, pas mamytę, neretai tai vienas tai kitas užsukdavo aplankyti. Bet po babytės mirties taip įniko vieni su kitai susitikinėti, vieni pas kitus...Visi tokie vieningi, linksmi (trys broliai ir sesutė su šeimomis) Man pradėjo rodytis, kad pati babytė tarsi mus visus suvienyjo, kad būtume visi draugėje.
Ačiū už straipsnius. Vėl pakirbino širdelę, vertė permąstyti...
Adis - laiminga Jūs, nes Jus supa tokie žmonės, supratimas ir meilė. Manau, kad taip jaučiasi ir Saulėlydžio vyras, nes turi tokią puikią ir mylinčią šeimą, ir Gabija, ir Sveta, ir Ragnez, ir Ifauru mamytė, Arūnė ir t.t.
Arba ateina dukra pas mamą ir : " ...mama, greičiau krapštykis - manęs mašinoje laukia... į darbą ir taip vėluoju..." (mintyse klausdavau, ar ponia negalėjo keliom minutėm anksčiau atsikelti, kad taip nesiskubintu - vis tik mama...), arba kai negali mamos parsivešti iš ligoninės, nes su draugais prie ežero yra susitarę važiuoti...<...> Ir taip graudu palikdavo, kai tose situacijose susižvelgdavom su mamyte ir tokį dėkingumą jos akyse matydavau... Ir tas jos ištartas - ačiū... Man tikrai nereikia jos dėkingumo. Man tik reika dar vienos ir dar vienos dienos , dar ir dar vienos valandos kartu su ja praleistos...
***
Iškilo man toks keistas vaizdinys. Kol babytė buvo gyva, taip mes vieni su kitais nebendraudavom. Visiems darbai, gyvuliai, ūkiai. Retai vieni kitus aplankydavom, daugiau susiskambindavom. Na, pas mamytę, neretai tai vienas tai kitas užsukdavo aplankyti. Bet po babytės mirties taip įniko vieni su kitai susitikinėti, vieni pas kitus...Visi tokie vieningi, linksmi (trys broliai ir sesutė su šeimomis) Man pradėjo rodytis, kad pati babytė tarsi mus visus suvienyjo, kad būtume visi draugėje.
Rasų lanka, betgi ir mokat sudėliot mintis...Kaip tas Vienažindys
Kiek žmonių, tiek nuomonių. Ne viena moteriškė skyriuje guldavo tridieniam ilgalaikiam lašinimui. Tai kai kurios vos ne garsiai ir mums, ir Mamai priekaištaudavo, neva - nėra ko čia sėdėti, žiūrėti kaip laša - tą sesutės padaro (nors tų pačių sesučių "dėka" tromboflebitą įtaisė), tai tik vaikų išnaudojimas. Kartais prasprūsdavo mintelė, kad gal ir tikrai nėra tiek reikalo dieną naktį būti...Bet kai kitoms moteriškėms Mama su pasididžiavimu pasakodavo, kad vaikai ligoninėse jos beveik nepalikdavo....tada taip širdį suspausdavo ir nelikdavo abejonių, kad su sese elgdavomės teisingai....
Mano tėvai gyveno ūkiškai, darbas paskui darbą.... pusbrolių pusseserių virš 20 mama turi, bet bendrauti nebūdavo kada. Dieną darbai, vakare - lauki, kad pagalvę greičiau pasiektum. O su ligos atėjimu atsidaro daugiau laiko bendravimui su giminaičiais, netgi susirado savo antros eilės pusbrolius Bendrauja, susiskambina...
Ta liga kai kuriom prasmėm ne vien tik blogis
Pinacea, o kaip Jūs pati laikotės?
Papildyta:
Skarlatina....Kai pagalvoju, kad mano abu vaikai sirgo prieš trejetą metų, vienas nuo kito užsikrėtę.....
Laikykitės, mergaitės. Trečiadienį Mama susilašina avastiną, ir dumsim pailsėt į kaimą. Tai reiškia, kad būsiu be internetinio ryšio