Įkraunama...
Įkraunama...

Čia gyvena VILTIS...

QUOTE(ifauru @ 2009 06 26, 00:29)

Atsiprašau, vakar linkėjimų nesurašiau, nes buvom pas savo Joną - tėtį. Pasisėdėjom. O šiandien nuo pat ryto dar kartą teko įsitikinti, kad KMUK - sveikiesiems.  doh.gif  Tyrimų - į polikliniką. Žemi neutrofilai - 0,88.  verysad.gif  Vaistukų - į dienos stacionarą. Paskui vel tapu tapu į rentgeną. Tai pabuvau įkyruole ir iš rytojaus persikėlėm echo į šiandien ir mamą į kaimą parvežiau - vis tiek leisimės grasalvą ir vėl pirmadienį nuo pradžių....Ačiū Die, dinamika nedidėjanti, nors tikriausią vaizdą parodys KT liepos mėn. O, jei viskas gerai, pirmadienį paskutinė šios serijos chemija.

Sveikute, Ifauru, 4u.gif
Ačiū - jau žinau, kaip Adis siemkės atrodo... biggrin.gif
Jei dinamika nedidėjanti, tai chemija veikia iš peties. Nieko blogo ir echoskopija nerodys. Ir lengvo Jums paskutinio lašinimo. wub.gif

***

Kaži, kaip mūsų Ugn*Inė laikosi. Jai turėjo chemija taip pat paskutinė būti. O tyrimukai ar jau buvo? g.gif Kokie rezultatai? Kaip laikaisi, mieloji? friends.gif


***

Nežinau, kažkaip gaila, kad M. Jaksono nebėra. Nebuvau jo tokia didelė gerbėja, bet tos jo muzikėlės visada man jaunystę primena, bendro gyvenimo su vyru pradžią... Kažkokie sentimentai... unsure.gif
Vėl kažkoks ilgas tarpas , atrodo, be gydytojų... Trūksta, kad kas pasakytų - viskas gerai. Mamytė lyg ir jaučiasi gerai, linksma, bet vis tiek ... blush2.gif Dar sustikau vieną moterį, kuri buvo kažkada dirbusi onkologinėje, truputi žino mamytės situacija. Tai tiek "nurodinėjo" kaip ką daryti, kad po metų ar dviejų tikrai viskas sugrįž, o kai sužinojo mūsų stadija , tai iškart su tooookiu gailesčiu pažiūrėjo... Stengiausi atsiriboti nematoma siena, mintyse sakiau - "tik jau neaiškink man ", bet jau kelios dienos praėjo, vis tiek dūšia kažkokia prišiukšlinta... unsure.gif Puikiai žinom mes tą savo situaciją, bet kodėl taip jaučiuosi - nesuprantu...

Visoms, labas. Ir kuo geresnių emocijų, ir sveikatėlės. 4u.gif 4u.gif
Atsakyti
QUOTE(ifauru @ 2009 06 25, 23:29)
______________________________________

O šiandien nuo pat ryto dar kartą teko įsitikinti, kad KMUK - sveikiesiems.  doh.gif  .



Dėkoju visoms už sveikinimus .Nors atvirai tai nemyliu aš savo vardo.Pase tai dar
prastesnis trumpinys.

Kad sirgti reikia daug sveikatos -tas faktas.Ypač kai dar kraujo tyrimus reikia pas šeimos gydytoją darytis.Grasalva kraują pagerins per porą dienų.Svarbu , kad toliau nusiramintų "draugelis"Inufrau perduok linkėjimus mamai ir visokiausios jai sėkmės.

Pirmiausia atsidariau "Mamas", tai net Delfyje patikrinau Rasų Lankos žinią apie M.Džeksoną.Nežiūrint jo keistenybių , menininkas buvo unikalus.Tik kažkodėl talentingi žmonės dažnai depresuoja ir kompleksuoja labiau už mus paprastus mirtinguosius, nors mums atrodo, kad jie viską turi.Palyginau nuotraukas -tiek operacijų, kad tapti kažkuo, bet tik ne savimi.Man jau nuo 4-ių operacijų jaučiasi ir atminties spragos ir širdelė pailsta , o čia nieks nežino kiek pasidaryta.Tiesiog lėtas ėjimas į savižudybę.

Aš dar vaikštau su "karšta bulvę" burnoje schmoll.gif .Jau dvi savaitės.Apsiauti irgi tik ištasytas tapkes galiu-išberta.Na o visa kita mielosios markizės labai gerai,labai gerai. 4u.gif 4u.gif 4u.gif


Papildyta:
QUOTE(rasų lanka @ 2009 06 26, 10:11)
  Dar sustikau vieną moterį, kuri buvo kažkada dirbusi onkologinėje, truputi žino mamytės situacija. Tai tiek "nurodinėjo" kaip ką daryti, kad po metų ar dviejų tikrai  viskas sugrįž, o kai sužinojo mūsų stadija , tai iškart su tooookiu gailesčiu pažiūrėjo... Stengiausi atsiriboti nematoma siena, mintyse sakiau - "tik jau neaiškink man ", bet jau kelios dienos praėjo, vis tiek dūšia kažkokia prišiukšlinta... unsure.gif Puikiai žinom mes tą savo situaciją, bet kodėl taip jaučiuosi - nesuprantu...

Visoms, labas. Ir kuo geresnių emocijų, ir sveikatėlės.  4u.gif  4u.gif



Nieko naujo apie tos moters pasakymą.Aš tai išgirdau jau po pirmos chemo, kai buvau šventai įsitikinusi , kad sveika, seselė pasakė , kad grįšiu.Kitos seselės po kitų chemo turų irgi tą patį pasakydavo.nežinau ar gerai tai buvo iš jų pusės taip sakyti, bet deja aš vis grįžtu...
Atsakyti
QUOTE(.GABIJA. @ 2009 06 26, 12:46)
Nieko naujo apie tos moters pasakymą.Aš tai išgirdau jau po pirmos chemo, kai buvau šventai įsitikinusi , kad sveika, seselė pasakė , kad grįšiu.Kitos seselės po kitų chemo turų irgi tą patį pasakydavo.nežinau ar gerai tai buvo iš jų pusės taip sakyti, bet deja aš vis grįžtu...

Būtent - nieko naujo. Tai aš žinau nuo pat pradžių. Bet ne iš personalo, o iš pasiskaitymų, mamytė irgi tai supranta (jai nepasakojau apie tą moterį). Bet moteris net neleido įsiterpti man ir pasakyti, kad vis tiek tikime stebuklais tokiu atveju, kad mes pasirenkame savo gydymo šalia kelią ( žoleles ir pan)... ir t.t. ., Kad žinau ir įvairias versijas ir nuomones apie B vitaminus. Tiesiog neleido pasakyti, kad nesame iš dangaus nukritusios ir ant laurų tikrai nemiegame. Pylė, išpylė ir tas gailestis, sužinojus stadiją ( tada baigėsi iškart jos pamokymai. Suprask: ai, tai ką čia ir bepadarysi")- to tai mums mažiausiai reikia. Bet gal čia aš perdaug jautriai sureagavau... blush2.gif Na, laikomės mes dar - laikomės. wub.gif
Atsakyti

Grįžau iš ligoninės,reabilitacijos,perskaičiau temą,pasisėmiau stiprybės,
ačiū,kad esate 4u.gif
Jaučiuosi nekaip,pjūvis pūliuoja,dar sinusitas prisidėjo,reik imunitetą stiprinti.

Atsakyti
Sveikos,
buvau vakar pas psichologą, t.y. siuntimą turėjau pas psichologą, nuėjau - žiūriu psichoterapeutas. Pasitiko mane solidus griežto veido vyras. Kažkaip negerai nuteikė.

O aš ,pasirodo,per daug gerai apie save galvojau - nustatė vidut.sunkumo depresiją unsure.gif . Nežinau, kas atsitiko,tarsi balionėlį kas būtų pradūręs, ir orą išleidęs - pravirkau, vos kalbėt pradėjau...

Pusė pokalbio buvo knisimasis po mano vaikystę, šeimą,ir tik po to - apie dabartinius jausmus.

Išrašė vaistų-Citalopram, Lexotonilį, Xanax... Sako, pirma reik apramint emocijas, o kai būklė stabilizuosis- nuims vaistus, paliks psichoterapiją. Nenoriu aš tų vaistų schmoll.gif , dar neapsisprendžiau...
----------
O šiandien ėjau pas ginekologę, šeimos klinikoj, ne onkologiniam. Tai pamačius CA diagnozę, kai pradėjo klausinėt blink.gif Kas, kur kaip ir kada? Su visom smulkmenom vėl po žaizdą pasiknaisiojo. Vėl pravirkau. Ai, ... dabar reiks laiko, kad aprimt.

Rasų lanka, žmonės tikrai turėtų prikąst liežuvį, galvoti,ką kalba. Kodėl jie taip daro,nežinau. mes pačios žinom savo istorijas, kas yra, kas gali būti, todėl aš asmeniškai noriu apie tai kalbėt tik su tokiom pačiom moterim, o sveikiejo kai klausinėja, į ašaras įvaro.


*************
Shaiba, 4u.gif 4u.gif 4u.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo arune: 26 birželio 2009 - 11:59
QUOTE(rasų lanka @ 2009 06 26, 12:02)
Bet moteris net neleido įsiterpti man ir pasakyti, kad vis tiek tikime stebuklais :


Tokia medicinos personalo nuostata turbūt atsiranda iš patirties .Visi registruoja grįžtančius, bet niekas nepadaro sąrašo tų , kuriems įvyko stebūklas.Ir skaudžiausia išgirsti , kad grįši, kai tikiesi stebūklo, tegul jis bus tik kelių mėnesių trukmės.Išeini po paskutinės chemo jau su užnuodyta sąmone.Kartais taip norisi pabūti naivia...
Atsakyti
Būna tų stebuklų, būna 4u.gif

Kad ir Deganti, kitos...

Vakar su giminaite kalbėjau, ji pradėjusi skairyti man rekomendavo neseniai "iškeptą" knygą - buvo pristatyme, nusipirko.

Knyga

Paskui ir man duos paskaityti, bet kažkaip manau, kad verta dėmesio. wub.gif
Atsakyti
QUOTE(arune @ 2009 06 26, 12:58)

Išrašė vaistų-Citalopram, Lexotonilį, Xanax... Sako, pirma reik apramint emocijas, o kai būklė stabilizuosis- nuims vaistus, paliks psichoterapiją. Nenoriu aš tų vaistų  schmoll.gif , dar neapsisprendžiau...
----------

Labas, visus tuos vaistus gerti vienu metu ? doh.gif g.gif
Su Xanaxs aš patirties turiu. Man patiko, bet vargas, jei pripranti. Jau ir po dviejų savaičių vartojimo nutraukti sunku, nes tooooks nerimas užvaldo.....
Bet ašaras tikrai jie džiovina, keista būsena, toks lyg bejausmis robotas tampi.
Atsakyti
QUOTE(saulėlydis* @ 2009 06 26, 14:36)
Labas, visus tuos vaistus gerti vienu metu ? doh.gif  g.gif
Su Xanaxs aš patirties turiu. Man patiko, bet vargas, jei pripranti. Jau ir po dviejų savaičių vartojimo nutraukti sunku, nes tooooks nerimas užvaldo.....
Bet ašaras tikrai jie džiovina, keista būsena, toks lyg bejausmis robotas tampi.

To Xanax - nedidelė dozė, tik pusė tabl.nakčiai. Bet dar kartu su juo nakčiai - Lexotonilio pusė doh.gif . Man, jei kada reikėdavo, užtekdavp ketvirčio Lexotonilio nakčiai.

Na, o ryte pusę tabl. Citalopram, ir dienos eigoj, 3 kart per dieną po ketvirtį Lexotonilio.
-----
Nenoriu būti pridusinta! blink.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo arune: 26 birželio 2009 - 14:04
arune, sudominai pasakojimu apie vizita pas psichoterapeuta.

Xanax'a vartojau kuri laika pries N metu- pripratimo nepajutau, o sielos ramybe tuo metu suteike(to ir reikejo).

Po operacijos vartojau Coaxil - irgi pripratimo jokio nebuvo, atsijungimas nuo tuo metu knibzdanciu tarakonu mano galvoje (malonus) - buvo ir padejo.

Buvau siandien pas mamologa. Atliko mamograma, padare kraujo markerius (nemokamai), mokamai bendra kraujo tyrima. Echoskopijos negavau, zadejo po 3 menesiu.

Rezultatas - siam kartui viskas graziai atrodo 4u.gif ACIU uz palaikyma.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo romantikė: 26 birželio 2009 - 14:38
Nagi puiku, Romantike 4u.gif Tokių rezultatų ir tikėjausi. Čia tau :
user posted image


Atsakyti
ROMANTIKE 4u.gif 4u.gif 4u.gif 4u.gif 4u.gif 4u.gif 4u.gif 4u.gif 4u.gif 4u.gif 4u.gif 4u.gif 4u.gif
Aš geriu Zoloft-Sertralinas.Normali nuotaika , jau nebliaunu nuėjusi pas psichiatrą.Ir jokio apsvaigimo, nušokimo nuo normalių emocijų nejaučiu.Kaip tik prieš vaistus visą krūtinę kažkas atrodo grauždavo, o ašarodavau irgi bet kada.Gydytojas sakė , kad tokiam ligoniui privalu palaikyti stabilią epocinę būklę.Depresija gyjimui nepadeda, nes kaip tik tada mintys audžia negatyvius jausmus.O depresija iššaukia rodos serotonino trūkumą smegenyse ir blogina smegenų mitybą.
Jei naktį gerai miegasi, tai gal nereikia dėl miego vaistų.Bet budėti iki 4-os ryto , su nusistatymu , kad aš galiu be vaistų , tai man rodos irgi blogai, nes mums reikia poilsio.
Reikia pasiskaityti vaistų anotacijas ir jei kažkas neaišku dar kartą nueiti pas gydytoją ar tiesiog pasiskambinti.
O pripratimo aš nebijau, jei duos dievulis ilgą kelią, tai pamažu ir atprasime.Atprantama paprasčiausiai mažinant dozę.Vienu laiku , kai buvo sumažėjęs stresas jau buvau pradėjusi miegoti be migdomųjų, bet kai į metus supuolė 3-ys operacijos , vėl pradėjau gerti.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo .GABIJA.: 26 birželio 2009 - 14:54