Nebesugebejau ir perskaityti iki galo sios temos, tiek ji skausminga. Skaitant tokias zinias norisi tik apkabinti visus vaikucius ir palinketi jiems sveikatos. Nojukui dabar tikrai geriau, nieko neskauda, ramu. O teveliams noriu palinketi stiprybes, pasistenkit prisiminti ji pati graziausia, linksmiausia. Tegul lieka sirdyje nuostabiausios akimirkos. Nebegaliu daugiau rasyti, verkiu...
QUOTE(Aga @ 2004 04 16, 19:51)
Na man kazkaip viskas labai cia idomu...Na kodel nenori priimti zmoniu?Gal mama nenori,kad pamatytu kiti kaip ten kas istikruju?Kazkaip man tas atsisakymas sveciu,sukelia abejoniu.Nu gal as per daug itari jau ar paranojike...Na bet is kur zinoti,ar vaikas tuo metu nores sveciu ar nenores?O as norejau patarti dar nuvaziavusioms mamytems,kad jos paskatintu vezti ji i Vokietija,kad pakalbetu su mama.Bet ka gi..Nezinau net..
QUOTE(renax @ 2004 04 16, 21:09)
Labai norisi padeti .Bet dabar vieno nesuprantu jei buvo pinigeliu surinkta kelionei ir viskam kitam nejau neuztenka sultytem ir tvarsliavai ? Gal geriau padet pinigeliais Juliukui jei neklystu kuris ta pacia lygele serga ir gal teveliai suteiks jam vilti pasveikti .Nes ziauru nesuteikti nors geresnes slaugos vokietijoje ,nemanau kad vienodom salygom cia viskas . Pasimeciau dabar ,na mamos gali nematyti Nojuko bet pati aida pasiulytu priimti kad ir su atvirukais pasneketi .Na nezinau tiesiog ,toks jausmas kad vaikiukas izoliuotas ir laukiama jo pavirtimo zvaigzdele .Nezinau gal klystu ,gal cia man pasirode tik taip 
ECH,jus,mamos.Perskaiciau jusu pasisakymus,ir persasi mintis,kad savo smalsuma patenkinti norit nuvažiuoti ten.Taip gali kalbet žmogus,nesusidures su tuo.Juk yra geras posakis-"Mazas skausmas yra snekus,didelis skausmas yra bežodis".Todel ir nesinori bendraut su pasaliniais,visai svetimais zmonemis.Na, ka jie pades,ka pasakys.O ka aptarinesite jus,isvaziavusios is ten-kaip vaikas atrode,kokia jo aplinka? Tikrai nesinori pasaliniu dideliam liudesy.Jei norit padet,padekit beatodairiskai,neklausinedamos kaip ir kodel.O dabar isizeidziat,kad jusu nenori priimt...Pasakyciau,nezinot,kas yra tikras skausmas.
Geriau nesakyk . Nelinkiu niekam patirt koks zmogus bebutu vaikucio netekties skausmo , o cia esantys pasvarstymai yra cia . ir kas bebutu pasakyta tai yra atskiro zmogaus nuomuone ir tiek. Gyvenimas duoda pamokas ,vienokias ar kitokias , ir pasakymas kad jus nepatyret , ka tu zinai apie Aga ?Kiek zinau ji yra viena is jautraiausiu zmoguciu , as tegu . As kaip kalnas nuo manes viskas nuteka , o viduje kas yra nieko neliecia . Arune susitaikymo ir tolerancijos ,patikek viskas bus gerai .
QUOTE(arune @ 2005 04 13, 14:58)
Pasakyciau,nezinot,kas yra tikras skausmas.
jeigu neklystu jūs esate vieno iš sergančių vaikučių mamytė?
QUOTE(arune @ 2005 04 13, 15:58)
ECH,jus,mamos.Perskaiciau jusu pasisakymus,ir persasi mintis,kad savo smalsuma patenkinti norit nuvažiuoti ten.Taip gali kalbet žmogus,nesusidures su tuo.Juk yra geras posakis-"Mazas skausmas yra snekus,didelis skausmas yra bežodis".Todel ir nesinori bendraut su pasaliniais,visai svetimais zmonemis.Na, ka jie pades,ka pasakys.O ka aptarinesite jus,isvaziavusios is ten-kaip vaikas atrode,kokia jo aplinka? Tikrai nesinori pasaliniu dideliam liudesy.Jei norit padet,padekit beatodairiskai,neklausinedamos kaip ir kodel.O dabar isizeidziat,kad jusu nenori priimt...Pasakyciau,nezinot,kas yra tikras skausmas.
Žinai, tikrai nenoriu jokio smalsumo tenkinti, ir per daug jautri esu, kad važiuočiau
Tiesiog, pati tokioj situacijoj norėčiau, kad nelikčiau viena su savo skausmu, kad kažkas padrasintų ir pasakytų, kad laikykis, stebuklų būna ir pan. Ir tikrai neįsižeidžiau, kad priimti nenorėjo, nebučiau važiavus...Tik tokie dalykai labai daug kam abejonių pradeda kelti, nes paskutiniu metu tiek visi nusvilę su tom paramom ir širdies atidavimu, jog noris žinot ar pagalba tikrai reikalinga, nes galbūt ji kažkam tūkstantį kartų reikalingesnė....
Aga, tikrai paskutiniu metu aplink labai daug spekuliaciju, todel daromes labai atsargus, tachiau.... Ash nemazhai susiduriu su sheimomis, kurias shita nelaime yra palietusi... Ir noriu pasakyti, kad tai tikrai ne tas atvejis, kai reikia rodyt savo nepatikluma... Beje, zhmones i skausma reaguoja labai skirtingai: vienam norisi apie tai kalbet visam pasauliui ir tokiu budu lyg ir palengvinti sau nashta, o kitas bijo bet kokio zhvilgsnio ish shalies, nes labai skaudzhiai zheidzhia butent nepatiklus zhvilgsniai, uzhgauliojimai "kuo tavo vaikas geresnis, nei kitu, kad dristi pagalbos prashyt..." Ir patikek, kad tokiu uzhgauliojimu sulaukia visi, kas tik drista kreiptis pagalbos, ir tikrai nemazhai sulaukia... Reikia turet gana stora oda, kad sugebetum nekreipti demesio i piktus zhodzhius ir vis tiketi zhmoniu gerumu. Skaudu, kad taip yra, tachiau taip yra... Ir tie vaikai bei ju teveliai visishkai neapsaugoti nuo apkalbu, piktu zhodzhiu, ishkreiptos informacijos, pamokymu, ka jie ne taip daro, ir kaip turetu daryti. Todel tikrai ne kiekvienas nori isileisti nepazhistamus zhmones pro duris. Ir juos tikrai galima suprasti... Vienos mamos laukia nesulaukdamos lankytoju, o kitos nori, kad su jomis butu tik artimiausi zhmones. Nenori isileisti svetimu i savo skausma... Ir tai yra ju teise...
Norisi žmonių,norisi normalios atjautos.Bet kaip atskirti tikrą nuoširdumą nuo butaforinio? Mano nuomonė tokia:suprasti gali tik tas,kuris pats tai perėjo.Pačioj pradžioj blaškiausi ir aš,ieškodama ne paramos,o gero žodžio,palaikymo,KAŽKO,kas palengvintų dūšios skausmą.Bet apsilankius vienam,kitam,po to išgirdus atgarsius po vizito, praeina noras.Kaskart stebiuosi kai
kurių žmonių tamsumu.Kažkodėl apkalbamos detalės,kas ir kaip.Aš to nenoriu !!! Mane tai skaudina.Žinoma,atradome ir kitokių žmonių,bet jie buvo patyrę panašių išgyvenimų.Ir dabar puikiai bendraujame,paremdami ir palaikydami vieni kitus.
Žinoma,jūsų forumas gerai.Jūsų tarpe,tikiu,yra gerų žmonių.Suremiate savo pečius,ir kažkam lengviau.
Ojei, pirmąkart įlindau į žvaigždelių temą, pradėjau sakityt, net nežinodama, kad Nojukas jau miręs 
tai tik iki laidotuvių perskaičiau, daugiau negaliu 
sudurė širdį pradėjau nebekvėpuot, tai iškart uždariau i-netą.. nuėjau apsiraminti
žiauru..
mano broliukas irgi žvaigždele..
pasimeldžiau ir aš už Nojuką
..be žodžių..
nežinau net ką ir bepridurti
tai tik iki laidotuvių perskaičiau, daugiau negaliu sudurė širdį pradėjau nebekvėpuot, tai iškart uždariau i-netą.. nuėjau apsiraminti žiauru..
mano broliukas irgi žvaigždele..
pasimeldžiau ir aš už Nojuką
..be žodžių..
nežinau net ką ir bepridurti
sunku rašyti ,nes pristigau minčių. nesuprantu tų žmonių , kurie nori tik paplepėti šiam puslapije . Visos , kurios išgyveno artimų netektį jus gerai supranta ir taria pačius nuoširdžiausius užuojautos žodžius.Būna atvejų ,kai sunkiomis akimirkomis nenori nieko matyti ir tai nėra smerktina.
Stiprybės jums.
Stiprybės 
Didžiausia užuojauta NOjuko mamytei. Laikykis, bet tokioje situacijoje negali būti patarimų. Kiekvienas savaip išgyvena netektį. Mano 3,5 metukų Kamilyte irgi angeliukas jau 5 savaitės. Aš pati noriu žmonių, noriu bendrauti, noriu prisiminti savo dukryte. Mes po jos išėjimo NAMO, dalyvavome laidoje "Prašau žodžio", norime apie tai kalbėti, norime padėti kitiems vaikučiams. Gal to paties likimo draugams užtenka, kad tave išklauso, supranta... RAMYBĖS visiems.
