aš manu, kad biškį galima Nu kokį valgomąjį šaukštą Yra farmakologų, kurie teigia, kad valerijono tinktūros raminantis poveikis trunka tol, kol veikia jos pagrindas-spiritas Tik, aišku, dozė turi būt "atreguliuota",tokia, kuri jau padėtų, bet darnekenktų. Plius individualūs skirtumai- kai kam net ir šaukšto gali būt per daug
O man tai- kažkas panašaus į "poauditorijos baimę".Kol po to naįkalu ,tol negaliu išeit iš tos būsenos.Ir mintys ,ir kojos neša ratais,ratais ,ratais.Va ir šiandien vedžiau susirinkimą,tai atrodio ne tą pasakiau,ne tą akcentavau,o gal įžeidžiau,o gal nereikėjo to sakyt,bet pala,o juk aš pribrendau tą pasakyt,ne gal vis tik nereikėjo...Ir taip amžinai,karštis pila,norisi kažkur tą karštį ir mintis užrišt
QUOTE(mamagitana @ 2005 09 13, 14:45)
aš manu, kad biškį galima Nu kokį valgomąjį šaukštą Yra farmakologų, kurie teigia, kad valerijono tinktūros raminantis poveikis trunka tol, kol veikia jos pagrindas-spiritas Tik, aišku, dozė turi būt "atreguliuota",tokia, kuri jau padėtų, bet darnekenktų. Plius individualūs skirtumai- kai kam net ir šaukšto gali būt per daug
Kaip pasakysi, Mamagitana . Anot mano klasioko, kiekvienas save gerbiantis vaistas turi būti pagamintas alkoholio pagrindu.
gi visai normalu jaudintis, kai tavęs klauso krūva žmogėnų na aš nebijau kalbėt prieš pažįstamus. susirandu auditorijoj draugiškai nusiteikusį ir pilu jam visą teisybę o šiaip tai nereikia žiūrėti nei į vieną - įsivazduok, kad kalbi sau, žiūrėk visiems virš galvų, taip nematysi įvairiausių grimasų, abejojančių žvilgsnių ir šiaip visų tų kurie tave nužiūrinėja nuo galvos iki kojų ir atgal
mane kiek užgrūdino tai, kad dabar paskaitų metu mes turim ruoti pranešimus...tai referato, tai kursinio, tai naujos temos pristatymai..iš pradžių labai nejauku buvo, juolab aš išlyginamosiose studijose, per tris grupes paskaitas lankau, nauji žmonės visi šidrutė plaka kiekvieną kartą einant ant pakylos na bet kaip jau buvo minėta, valerjonukas koks padeda plius prieš eidama, pasakau sau, kad skaitau ne tokiam kiekiui žmonių o tiesiog kažkam vienam plius nereikia pamiršti kontakto su besiklausančiais, neįbesti žvilgsnui vien į popieriukus dar būna, nepatinka man, kai kažkas skaito atsisukęs į dėstytoją o ne į studentus...tu tiesiog sau pasakai, kad skaitai vienam žmogui, bet kontaktuoji žvilgsniu su visiai, juolab kai kyla klausimų iš tavo pasisakymo alkogolio šiaip prieš nevartoju, būna kartais truputuką po
QUOTE(Gaby227 @ 2005 09 13, 09:43)
Tikiuosi tokios temos nebuvo, nes nelabai yra laiko peržiūrėti visus 21 temų puslapiukus Turiu baisią problemą... Bijau kalbėti prieš žmones... Aš net negaliu atsistojus jiems perskaityti kas parašya ant lapo... Balsas dreba taip, kad po kelių minučių nebegaliu net prasižioti, užkimstu... Suprasčiau, jei ta baimė būtų pirmas kelias minutes... Bet ji tęsiasi net jei aš kalbu 15 minučių... Aš baisiai bijau... Gal kas žino kaip įveikti šią kvailą baimę, nes ji užkerta kelią daugeliui dalykų Gal yra kokių nuraminančių vaistų...
daug patarimu cia jau isdestyta, bet nemanau, kad reikia is karto griebtis vaistu ar alkoholio. Prie visa to ka parase kitos pasakysiu, kad pasitreniruok pries veidrodi savo kalbas, ir tikrai turetu padeti
O ash manau, kad padeti gali tk patirtis
bent jau man... Nors yra kita problema... kai pries tai repetuoji- tuomet pasisakymas gaunasi panasus i eilerascio deklamavima jei nesiruosciau- tada labai jaudinciausi... O taip noreciau viska isdestyti itikinamai, nuosekliai ir neiskaltai...
bent jau man... Nors yra kita problema... kai pries tai repetuoji- tuomet pasisakymas gaunasi panasus i eilerascio deklamavima jei nesiruosciau- tada labai jaudinciausi... O taip noreciau viska isdestyti itikinamai, nuosekliai ir neiskaltai...
Nu cia beveik visi patarimai naudingi ir beveik visi ismeginti
tik del vieno suabejociau, nenoriu jokiu budu izeist zmogaus, kuris pasiule, bet tas patarimas su vandens atsigerimu pertraukelej, bent man asmeniskai neimanomas igyvendinti.. nes is to viso streso rankos taip dreba, kad baisu butu norint gero nepasidaryti dar blogiau.
o man, esant butinybei kazkokius atliktus darbus pristatyti pries auditorija, labai padeda tikejimasis, kad kazkas kazko paklaus. Tada jauciu, kad yra kontaktas, o diskutuoti tai man nebebaisu nei pries auditorija nei akis i aki. Nezinau kodel, bet sunkiausia buna seip atsistojus isdestyti kazkokia medziaga... Ir dar - svarbu, kad dalykas, kuri pasakoju butu idomus man paciai, nes jei taip nebus, tai visi pasakyti zodziai bus neapgalvoti o seip "isspjauti", ir tas isspjovimas gali taip issibegeti, kad mintys nebespes is paskos ir tada gali buti didelis BUM! ko labiausiai ir bijoma..
snekejau ir biski nusisnekejau bet kam reikes tas supras
tik del vieno suabejociau, nenoriu jokiu budu izeist zmogaus, kuris pasiule, bet tas patarimas su vandens atsigerimu pertraukelej, bent man asmeniskai neimanomas igyvendinti.. nes is to viso streso rankos taip dreba, kad baisu butu norint gero nepasidaryti dar blogiau.
o man, esant butinybei kazkokius atliktus darbus pristatyti pries auditorija, labai padeda tikejimasis, kad kazkas kazko paklaus. Tada jauciu, kad yra kontaktas, o diskutuoti tai man nebebaisu nei pries auditorija nei akis i aki. Nezinau kodel, bet sunkiausia buna seip atsistojus isdestyti kazkokia medziaga... Ir dar - svarbu, kad dalykas, kuri pasakoju butu idomus man paciai, nes jei taip nebus, tai visi pasakyti zodziai bus neapgalvoti o seip "isspjauti", ir tas isspjovimas gali taip issibegeti, kad mintys nebespes is paskos ir tada gali buti didelis BUM! ko labiausiai ir bijoma..
snekejau ir biski nusisnekejau bet kam reikes tas supras
Ir man patinka kalbeti pries auditorija Bijojau, kol neperskaiciau tokia minti: bijome is tikruju ne mes, o musu ispusta savimeile. Bijome, nes esame per daug geros apie save nuomones ir kazkodel manome, kad turime is karto visiems patikti. Bijome, nes esame tokie pasipute, kad manome, jog neturetume suklysti ir prisisneketi. Mazo to, bijome, nes manome, kad kiti musu nesupras ir neisgirs tai, ka norime jiems pasakyti, t.y. manome, kad auditorijoje sedi tikri kvailiai... ir t.t. Perskaiciau ir manau, kad siuose zodziuose yra daug tiesos... Nuo tu laiku laikausi principo: kalbedama pries auditorija tiesiog darau viska, ka galiu. Jei padarau klaidas, jas analizuoju ir tokiu budu mokausi ir tobuleju. Auditorijoje esantys protingi zmones mane ir taip supras, o kvailiai nesuprastu net ir tuo atveju, jei viska padaryciau nepriekaistingai, be klaidu
Na mane irgi kankina auditorijos baimė Nors mokykloje ir eilėraščius deklamuodavau ir tt, ir jokios baimės nebuvo, o dabar nesuprantu kas cia man nutiko
o tai padarius grameli, komisija neuzuos?