Austrija

mane irgi jis nuvyle nei ko idomaus nei ko grazaus as ten nepamaciau
bet va Dunojus ir vynuogynai salia tai

be abejo galvoju gal netgi visas tas kelias link Melko buvo toks nuostabus,kad net užgožė vienuolyno grožį

ten katastrofa svaitgaliais didesni marketai dirba iki kokiu dvieju dienos valgyt belieka tik baruose ,o mazesnes parduotuves isvis nedirba ten su maistu visada savaitgaliais patiriam nesklandumu

Ilgiau sustoje buvome Zell am See, todel ir prekinomes cia. Berods darbo dienomis kai kurios parduotuves iki 20.00 val. dirbo. Savaitgaliais darbo laikas zenkliai trumpesnis, kai kurios is vis nedirba.
Ta pati beda ir Vokietijoje.

daznai bunu Austrijoj tai galiou pasakyti kad maistas dirba ilgiausiai iki 20 val, nors ne visos parduotuves, kitos tik iki 19,30 val, sestadieni dirba rodos trumpiau iki 17 - 18 val na o sekmadieni tai jau niekas nedirba

netgi didesniuose miestuose? sekmadienį būsim Klagenfurte

nu mes bunam Grace tai miestas kaip Kaunas, dirba taip kaip jums rasiau gal yra kokia budinti viena parduotuve visam mieste, nezinau bet jei mes patenkam sekmadieni tai benzino koloneleje maisto nusiperkam ten su tuo darbo laiku tai ne Lietuvoj vyras darbo reikalais daznai i Austrija vaziuoja todel zinau

kai kurios didžiosios dirba iki 13 val, bet reiktų persižiūrėt internete .
Nors kai žinai, tikrai ne problema, galima diena anksčiau maisto nusipirkti

Gal kas žino, kokie orai dažniausiai būna rugpjūčio gale Austrijoje? Ar labai sumažėja šansai pravažiuoti didžiuoju Alpių keliu? Alpėse dar neteko būti, tai nežinau kam ruoštis

CASARIJA, matau jau grizot. Kaip nuotaikos? Kaip ispudziai? Ka lanket, kas patiko, kas nuvyle?
As tik dabar savo keliones nuotraukas galutinai susitvarkiau Dabar planuoju trumpa kelione ilgajam rugpjucio savaitgaliui, o paskui jau i kita vasara dairysiuosi.

Grizom Įspūdžiai labai geri, dar vis adaptuojuosi, dar daug kas man čia Lietuvoje nepatinka.... Nuotraukas tvarkau jau kelinta diena, buvau net pamiršusi, ką veikėm pirmosiomis kelionės dienomis, tai labai maloniai prisimenu.

Turiu pasakyt, kad aplankėm tikrai ne viską, kas buvo planuose. Tikrai neįmanoma daugiau nei du objektai per dieną, o ir tie du kartais būna per daug. Nebuvom Salzburge, visai nesinorėjo miestų.

Turbūt pirmu numeriu - įspūdžiai iš Alpių kelio. Ir apskritai iš gyvenimo tas kelias dienas šalia jo. Gyvenome senoje fermoje, kurios istorija prasideda 1500 m. Jie turi net savo muziejų, koplyčią šalia kelio ir besidomintiems siūlo ekskursiją po ūkį bei ūkyje užaugintus produktus. Bet šeimininkė angliškai tik šiek tiek, aš kiek daugiau nei ji, tai mes taip ir bendravom Atvažiavom mes pas juos vakare, temstant bei lynojant. Ryte atsibundam ir dar gulint lovoje pro miegamojo langą matau Alpių kelio kalnų snieguotas viršūnes, dangus giedras nei debesėlio. Alpių kelyje praleidom visą dieną, stojom kur galėjom, užkandžiavom, fotografavom, leidomės ant ledyno. Tiesa, tos lentelės, kuriais metais kurioje vietoje buvo ledynas anksčiau nuteikia nelabai linksmai, priverčia susimąstyti....

Toliau turbūt būtų ledo urvai, į kuriuos važiavome du kartus. Pirmą kartą atrodė spėsim - deja, ne. Kitą dieną vėl čia, teko kažko iš plano atsisakyti. Galvojom į Hohenwerfeną spėsim, deja išėjus iš urvų buvo apie 16 val. Tai pilį "apžiūrėjom" tik iš tolo, leidžiantis nuo urvų atsiveria labai gražus jos vaizdas.

Dar labai geri atsiminimai liko iš mūsų pasivaikščiojimų kalnų takais - tie po truputį atsiveriantys vaizdai, tas nuovargis, negalėjimas atgauti kvapo (čia pas mus šeimoj tik aš tokia "slabakė"), begaliniai ilgas lipimas, kai galvoji kas čia mane nešė ant to kalno.... O paskui prisimeni su trupučiu pasididžiavimo Einant tais kalnų takeliais nesutiksi minios turistų, didžiąją dalį laiko esi vienas su gamta, geri į save jos energiją. Tik nepagalvokite, kad mes lipome į kaži kokias uolas ar pan. Ėjome pažymėtais takais, ir dar lengviausiais ar vidutinio lengvumo - mėlynais ir raudonais. Nesame mes jokie sportininkai. Vienas iš tokių takų - prie Wolfgangsee ežero. Eina iš St. Wolfgang į Falkenstein bažnyčią, esančią kalnuose (jos viena siena yra kalno uola). Joje yra varpas, sugalvoji norą ir skambini tuo varpu - jis turi suskambėti tris kartus Toks aidas pasklinda kalnais...

Apskritai labai stebėjomės kiek ten daug yra sportiškų žmonių. Mes pūškuojam į kalną, o šalia su dviračiais. Ir ne sportininkai, o net pagyvenę žmonės. Ir dar šypsosi!

Tiesa, dar vienas patikęs objektas, labai moteriškas (nors ir vyrams patiko, tik neprisipažįsta ). Tai Parndorfas, išparduotuvių miestelis netoli Vienos. Kaipsakė vieni draugai, geriau visus metus Lietuvoj nieko nepirkti, o kartą metuose atvažiuoti čia

Gerai pagalvojus, mažiausiai patiko turbūt Kaprunas. Viena priežastis gal būtų ta, jog jame buvome vieną iš paskutinių dienų Austrijoje, ir prieš tai visas dienas už lankomus objektus palikdavome mažiausiai apie 80 Eu. Ir čia vėl kaina didelė, o prie kalnų vaizdo jau pripratę, nebuvo tokio itin didelio "vau".

Tiesa, vieną dieną važiavome į beveik ant sienos, bet jau Vokietijos pusėje esantį Obersalzbergą - Erelio lizdą. Labai patiko, ir vaizdai superiniai, ir šioks toks prisilietimas prie istorijos. Pakeliui dar užsukome į Somerrodelbahn - nusileidome rogutėmis nuo kalno Tikrai šauni atrakcija, tų rogučių trasų matėme tikrai daug, tik patarčiau pasirinkti ją ilgesnę ir aukštesnę. Ši kur mes leidomės buvo tikrai pakankamo ilgio - 2,2 km.

Labai patiko Hallstatt, turbūt pats mieliausias iš visų miestelių. Gaila, kad nebuvome jo druskų kasyklose, aš labai norėjau, bet šeima nubalsavo už ledo urvus.

Ir turbūt pats didžiausias atradimas šios kelionės (nors čia ne Austrijos temai) - labai patiko Vokietija, netgi vokiečių kalba Norėčiau dar ten sugrįžti ir būtinai aplankyti Mozelio slėnį. (beje, apie Mozelio slėnį yra straipsnis www.moteris.lt)

Kaip smagu skaityt - taip ir iskyla pries akis neseniai matyti vaizdai
Tikiuosi sulauksim ir vienos kitos nuotraukos, kai viska susitvarkysit.
Pavydziu jums tu pasivaiksciojimu po kalnus - man dar keletos dienu butent tam ir pritruko - tiesiog vaikscioti po kalnus, uzkandziauti ant pieveles ir grozetis, grozetis... Bet neimanoma visko suspet, kad ir kaip besiaurinciau marsruta..