LAba
as su mv zadam lekti i alpes, gal turite kokiu paskiulymu del viesbutuko?kuo reiktu pasirupinti?
gal zinote ar ten siuo metu normali ziema?daug sniego? ka verta pamatyti?
Šiuo metu sniegas tik kalnuose. Viena sausa, Insbrukas, Salzburgas beveik irgi. Bent prieš pora dienų taip buvo. Užtai Soldene sniego iki soties.
Veztis lauktuviu is Austrijos verta viska is sokolado: ir Mocartukai, ir tokie apvalus saldainiukai su romu viduj, ir Milkos sokoladas burnoj tirpsta. O abrikosinio likerio irgi verta, taip pat ir tu paciu abrikosu degtinaites ivairiu laipsniu yra. Vadinasi Merilen snaps. Ir seiminikem patarciau romo 80 laipsniu atsivezt. tokiuose tamsiuose buteliukuose su oranzine etikete. Nepaprastas dalykas
Austrija yra kalnų šalis. Kalnai ir priekalniai, užimantys beveik 80 % teritorijos, priklauso daugiausia Alpių sistemai. Rytinių Alpių kalnagūbriai driekiasi per visą šalį nuo Šveicarijos sienos vakaruose beveik iki Vengrijos sienos rytuose ir šiaurės rytuose pasiekia Dunojų. Austrijoje Rytų Alpės žemesnės ir platesnės už Vakarų Alpes.
Rytinės Alpės susideda iš eilės platuminių kalnagūbrių, jie išraižyti
gilių išilginių ir skersinių slėnių, kuriais teka greitos vandeningos upės (Inas, Zalcachas, Ensas, Muras, Drava, Traunas ir kt.). Rytinės Alpės ir jų dalis, esanti Austrijos teritorijoje, yra dalijamos į tris išilgines juostas:
· Šiaurinės Klintinės Alpės,
· Centrinės Kristalinės Alpės,
· Pietinės Klintinės Alpės.
Jos susiformavusios iš kietų kristalinių uolienų - gneisų, granitų ir žėrutinių skalūnų. Centrinės Kristalinės Alpės sudaro pagrindinę Rytinių Alpių ašį. Jos yra ypatingai aukštos, ypač vakaruose - Ectalio bei Cilertalio Alpių ir Aukštojo Tauerno masyvai.
Vidutinis tos šalies kalnagūbrių aukštis 500 - 1500 m., o aukščiausia viršūnė Grosglokneris (siekia 3797 m). Šitų kalnagūbrių keteras dengia sniegynai, jų šlaitais šliaužia ledynai, kurių didžiausias yra 10 km ilgio. Čia neretai pasitaiko sniego griūčių, kurios sunaikina pastatus, kelius ir pražudo žmones. Daugiamečio sniego linija eina 2500 - 2800 m aukštyje.
Rytų Alpes kerta tuneliai, kuriais nutiesti geležinkeliai ir geri plentai. Perėjos yra 900 - 300 m aukštyje. Vienintelė patogi perėja vakarinėje Austrijos Alpių dalyje - Breneris (1370 m). Ši perėja yra Tirolyje, Italijos pasienyje. Per Brenerį eina svarbus tarptautinis kelias iš Centrinės Europos į Viduržemio jūrą. Į rytus nuo Aukštojo Tauerno Centrinės Kristalinės Alpės praplatėja, pažemėja ir palaipsniui virsta kalvota lyguma. Į šiaurę nuo Centrinių Kristalinių Alpių, lygiagrečiai joms, tęsiasi Šiaurinės Klintinės Alpės, pasibaigiančios prie pačios Vienos, Vinervaldo (Vienos Miško) kalvomis. Šiaurinės Klintinės Alpės, sudarytos iš mažiau kietų uolienų (klinčių, skalūnų ir smiltainių), yra žemesnės už Kristalines Alpes (svarbiausia viršūnė Dachšteinas - beveik 3000 m), bet gražesnės už jas, kontūrai vaizdingesni, viršūnės įvairesnės, šlaitai statesni, slėniai gilesni.
Pietinės Klintinės Alpės, esančios daugiausia šiaurės rytų Italijoje, Austrijos teritorijoje užima nedidelį plotą ir siauru ruožu tęsiasi Karintijos provincijos pietuose, Italijos ir Jugoslavijos pasieniu.
Per Austriją teka dvi didžiausios Europos upės: vakaruose, Šveicarijos pasienyje, - neilga Reino atkarpa, o šiaurėje - 350 km ilgio Dunojaus dalis. Šalies šiaurės rytuose yra kalvota Padunojo lyguma, kuri netoli Vengrijos ir Čekoslovakijos sienos virsta žemuma. Padunojo lygumai būdingos derlingos liosinės dirvos; dėl to ji yra vienas iš svarbiausių šalies aruodų. Į pietryčius nuo Vienos, dešiniajame Dunojaus krante, yra nedidelė dauba, vadinama Vienos baseinu. Kylio pavidalu, kuris siaurėja į pietus nuo Dunojaus, Vienos baseinas įsiterpęs tarp dviejų neaukštų Alpių atšakų - Vienos Miško (iki 800 - 900 m aukščio) vakaruose ir Leito kalnų (480 m) rytuose.
Žiemos švelnios. Vidutinė sausio temperatūra - 0-5 laipsniai šalčio. Sniegas per visą žiemą neišsilaiko. Vidutinė oro temperatūra Vienoje: sausį - 2 laipsniai šalčio, liepą - 18 laipsnių šilumos. Amžinojo sniego žemutinė riba yra 2700 metrų virš jūros lygio. Yra 600 km2 glecerių.
Alpėse dėl jų sudėtingo reljefo klimatinės sąlygos nepaprastai įvairios; jose veikia vertikalinio zoniškumo dėsnis: kylant aukštyn, vidutinė temperatūra kas 100 m mažėja 0,5 - 0,6 laipsnio, dėl to dideliame aukštyje viešpatauja šaltas alpiškasis klimatas. Žiemą kalnuose kritulių būna dar daugiau, todėl šlaituose susikaupia sniego storymės. Per atodrėkius arba labai gausiai pasnigus susidaro lavinos (sniego nuošliaužos, griūtys). Žemdirbystė kalnų slėniuose ir kalnų šlaituose, pagal bendras taisykles, galima tiktai iki 800 - 1000 m aukščio. Miško riba eina 1800 - 1200 m.
Rytinės Alpės susideda iš eilės platuminių kalnagūbrių, jie išraižyti
gilių išilginių ir skersinių slėnių, kuriais teka greitos vandeningos upės (Inas, Zalcachas, Ensas, Muras, Drava, Traunas ir kt.). Rytinės Alpės ir jų dalis, esanti Austrijos teritorijoje, yra dalijamos į tris išilgines juostas:
· Šiaurinės Klintinės Alpės,
· Centrinės Kristalinės Alpės,
· Pietinės Klintinės Alpės.
Jos susiformavusios iš kietų kristalinių uolienų - gneisų, granitų ir žėrutinių skalūnų. Centrinės Kristalinės Alpės sudaro pagrindinę Rytinių Alpių ašį. Jos yra ypatingai aukštos, ypač vakaruose - Ectalio bei Cilertalio Alpių ir Aukštojo Tauerno masyvai.
Vidutinis tos šalies kalnagūbrių aukštis 500 - 1500 m., o aukščiausia viršūnė Grosglokneris (siekia 3797 m). Šitų kalnagūbrių keteras dengia sniegynai, jų šlaitais šliaužia ledynai, kurių didžiausias yra 10 km ilgio. Čia neretai pasitaiko sniego griūčių, kurios sunaikina pastatus, kelius ir pražudo žmones. Daugiamečio sniego linija eina 2500 - 2800 m aukštyje.
Rytų Alpes kerta tuneliai, kuriais nutiesti geležinkeliai ir geri plentai. Perėjos yra 900 - 300 m aukštyje. Vienintelė patogi perėja vakarinėje Austrijos Alpių dalyje - Breneris (1370 m). Ši perėja yra Tirolyje, Italijos pasienyje. Per Brenerį eina svarbus tarptautinis kelias iš Centrinės Europos į Viduržemio jūrą. Į rytus nuo Aukštojo Tauerno Centrinės Kristalinės Alpės praplatėja, pažemėja ir palaipsniui virsta kalvota lyguma. Į šiaurę nuo Centrinių Kristalinių Alpių, lygiagrečiai joms, tęsiasi Šiaurinės Klintinės Alpės, pasibaigiančios prie pačios Vienos, Vinervaldo (Vienos Miško) kalvomis. Šiaurinės Klintinės Alpės, sudarytos iš mažiau kietų uolienų (klinčių, skalūnų ir smiltainių), yra žemesnės už Kristalines Alpes (svarbiausia viršūnė Dachšteinas - beveik 3000 m), bet gražesnės už jas, kontūrai vaizdingesni, viršūnės įvairesnės, šlaitai statesni, slėniai gilesni.
Pietinės Klintinės Alpės, esančios daugiausia šiaurės rytų Italijoje, Austrijos teritorijoje užima nedidelį plotą ir siauru ruožu tęsiasi Karintijos provincijos pietuose, Italijos ir Jugoslavijos pasieniu.
Per Austriją teka dvi didžiausios Europos upės: vakaruose, Šveicarijos pasienyje, - neilga Reino atkarpa, o šiaurėje - 350 km ilgio Dunojaus dalis. Šalies šiaurės rytuose yra kalvota Padunojo lyguma, kuri netoli Vengrijos ir Čekoslovakijos sienos virsta žemuma. Padunojo lygumai būdingos derlingos liosinės dirvos; dėl to ji yra vienas iš svarbiausių šalies aruodų. Į pietryčius nuo Vienos, dešiniajame Dunojaus krante, yra nedidelė dauba, vadinama Vienos baseinu. Kylio pavidalu, kuris siaurėja į pietus nuo Dunojaus, Vienos baseinas įsiterpęs tarp dviejų neaukštų Alpių atšakų - Vienos Miško (iki 800 - 900 m aukščio) vakaruose ir Leito kalnų (480 m) rytuose.
Žiemos švelnios. Vidutinė sausio temperatūra - 0-5 laipsniai šalčio. Sniegas per visą žiemą neišsilaiko. Vidutinė oro temperatūra Vienoje: sausį - 2 laipsniai šalčio, liepą - 18 laipsnių šilumos. Amžinojo sniego žemutinė riba yra 2700 metrų virš jūros lygio. Yra 600 km2 glecerių.
Alpėse dėl jų sudėtingo reljefo klimatinės sąlygos nepaprastai įvairios; jose veikia vertikalinio zoniškumo dėsnis: kylant aukštyn, vidutinė temperatūra kas 100 m mažėja 0,5 - 0,6 laipsnio, dėl to dideliame aukštyje viešpatauja šaltas alpiškasis klimatas. Žiemą kalnuose kritulių būna dar daugiau, todėl šlaituose susikaupia sniego storymės. Per atodrėkius arba labai gausiai pasnigus susidaro lavinos (sniego nuošliaužos, griūtys). Žemdirbystė kalnų slėniuose ir kalnų šlaituose, pagal bendras taisykles, galima tiktai iki 800 - 1000 m aukščio. Miško riba eina 1800 - 1200 m.
Austrijoje buvom ne viena karta, bet visada keliavom tik savo auto. Be to, gyvenam, kai nuvaziuojam pas draugus, tai visai kitaip ir sali matom
Mes buvom Su grūda, prieš porą metų. Austrija viena iš tų šalių, kur noriu sugrįšt dar kartą, ir ne vienai savaitei
QUOTE(Aruna @ 2009 06 25, 20:14)
Austrijoje buvom ne viena karta, bet visada keliavom tik savo auto. Be to, gyvenam, kai nuvaziuojam pas draugus, tai visai kitaip ir sali matom
O gal buvote Vienoje? Lankomu objektu radau begales, bet nezinau, ka ten geriausia yra apziureti, kas idomiausia?
I tuos imperatoriskuosius rumus tikrai eisim (gal ne viska ten apziuresim, bet nors siaip is isores, po parkus pasivaiksciosim). Kiek zinau, per diena ten visko neimanoma apziureti, o mes Vienoj planuojam tik kokias tris dienas buti.
QUOTE(Darlinyte @ 2009 06 26, 10:54)
O gal buvote Vienoje? Lankomu objektu radau begales, bet nezinau, ka ten geriausia yra apziureti, kas idomiausia?
I tuos imperatoriskuosius rumus tikrai eisim (gal ne viska ten apziuresim, bet nors siaip is isores, po parkus pasivaiksciosim). Kiek zinau, per diena ten visko neimanoma apziureti, o mes Vienoj planuojam tik kokias tris dienas buti.
I tuos imperatoriskuosius rumus tikrai eisim (gal ne viska ten apziuresim, bet nors siaip is isores, po parkus pasivaiksciosim). Kiek zinau, per diena ten visko neimanoma apziureti, o mes Vienoj planuojam tik kokias tris dienas buti.
Vienoj buvom ne viena karta, bet sis miestas , kaip ir dauguma sostiniu didelio susizavejimo man nekelia. Labai grazi katedra (tarp kitko joje filmuotas scenos is filmo Muzikos garsai). Jeigu negaila pinigeliu visai smagu pravaziuoti per miesta su karieta. Praveza pro visus zymius objektus. O imperatorisku rumus, tai turit omen Šionbruno rūmus -Austrijos imperatorės Marijos Teresės vasaros rezidencija? Tai tikrai vertas demesi objektas. Nors mums Austrijoj zymiai mielesnis Zalcburgas bei mazi miesteliai
Papildyta:
QUOTE(MELDA @ 2009 06 26, 14:31)
labai man įdomu tas '' visai kitaip''. Kaip?
Vienas dalykas, tai gyvenimas ju namuose bei betarpiskas bendravimas su jais paciais, ju kaimynais, daktarais, draugais. Kadangi jie lanko liuteronu baznycia, buvom pakviesti vienais metais i pamaldas, kur buvome pristatyti kaip parapijos sveciai, pabendravom su kunigu.
Is kitos puses, pamatome labai graziu neturistiniu vietu, mazulyciu miesteliu, nusibaladojam iki kokio ezero, prie kurio renkasi tik vietiniai, kai tuo tarpu ten beprotisko grozio gamta aplink ir pan. Zinoma, galima ir paciam atvaziavus to ieskoti, bet siuo atveju tai pateikiama tiesiog ant lekstutes ir tai savotiskai zavu
Norėjau paklausti
Gal kas nakvojote Austrijos alpėse kalnų trobelėse. Planuojam pasivaikščioti po kalnus, ir nakvoti juose kalnų trobelėse nenusileidžiant. Gal žinot kokos nakvynės kainos?
esu buvusi panašiame žygyje Sovakijos Tatruose, labai patiko
Gal kas nakvojote Austrijos alpėse kalnų trobelėse. Planuojam pasivaikščioti po kalnus, ir nakvoti juose kalnų trobelėse nenusileidžiant. Gal žinot kokos nakvynės kainos?
esu buvusi panašiame žygyje Sovakijos Tatruose, labai patiko
QUOTE(Barskuole @ 2009 07 07, 09:18)
Norėjau paklausti
Gal kas nakvojote Austrijos alpėse kalnų trobelėse. Planuojam pasivaikščioti po kalnus, ir nakvoti juose kalnų trobelėse nenusileidžiant. Gal žinot kokos nakvynės kainos?
esu buvusi panašiame žygyje Sovakijos Tatruose, labai patiko
Gal kas nakvojote Austrijos alpėse kalnų trobelėse. Planuojam pasivaikščioti po kalnus, ir nakvoti juose kalnų trobelėse nenusileidžiant. Gal žinot kokos nakvynės kainos?
esu buvusi panašiame žygyje Sovakijos Tatruose, labai patiko
Mes Austrijoj nakvojom bet ne kalnu trobelese. Siaip Alpes man ispudingesni kalnai nei Tatrai, ir zmoniu mazai buna. O kainos tai aisku didesnes nei Slovakijoj, kaip ir visoj vakaru europoj. Bet pats vaiksciojimo po kalnus principas labai panasus - yra trasos, kalnu nameliai pakeliui ir pan.
Mylim ir mes ta sali
Kiekviena ziema vaziuojam slidinet, bet vis baudziames ten nuvaziuot vasara...
Siais metais dar vis renkames Tatrus vasarai, nes vakuciai per mazi, bet ateis ir Austrijai vasaros metu laikas
Vaziuojam ten visada tik savo masina ir info ieskm per interneta. Austrai mielai bendrauja internetu ir neturejom dar jokiu problemu.
Ech, gera salis, o Viena is tiesu grazi
Kiekviena ziema vaziuojam slidinet, bet vis baudziames ten nuvaziuot vasara...
Siais metais dar vis renkames Tatrus vasarai, nes vakuciai per mazi, bet ateis ir Austrijai vasaros metu laikas
Vaziuojam ten visada tik savo masina ir info ieskm per interneta. Austrai mielai bendrauja internetu ir neturejom dar jokiu problemu.
Ech, gera salis, o Viena is tiesu grazi
buvau ir ne viena karta - ziema ir vasara kaip sakiau vyrui - ten galeciau emigruoti ir gyventi siulau aplankyti Graca, miestas Kauno dydzio, centre yra toks kalnas vadinasi Slozberg, uzsikeli liftu arba gali lipti laiptais, virsuje daug pasivaiskcioti galima yra kavines, atsiveria miesto panorama, dar kalne yra traukinukas kuris vezioja po kalno vidu ten vaikams idomu butu Netoli Graco pavaziavus yra stalagmitu urvai kur rengiamos ekskursijos, ispudis nerealus Teko pabuvoti ir Stirasikpark ten toks kaip dinozauru parkas, irgi labai faina su vaikais tiksliai nepasakysiu kur bet buvau kalno virsuneje pilyje jei domina tikslios koordinates rasyki i a.z. padesim