Kiek prirašėt
Sveikos. Buvau prirašius ir aš, bet katinas išjungė kompą ir...bet dar pabandysiu. Gal ir be reikalo, bet koks skirtumas. Tiesiog norisi pasisakyt turbūt apie savo atsiradimą kūdroj ir apie "išėjimą".
Kaip atsiradau? Ogi iš čia. Kai kažkas sillwio ar Elina ją paminėjo man pirmąkart. Iki tol jokiais panašiais portalais nesidomėjau. Taip tiesiog ir atsiradau. Ten "kur kiti". Kokius metus buvo neįdomu, nes na...elementariai visiškai neturėja ką parodyt, visiškai nieko nepažinojau ir t.t. ir pan. Tai karts nuo karto pasijungdavau, paskaitinėdavau, kol kad ir komentarų formą atradau labai fainą bendravimą, o gal ir pati nuo to taško kuriamebuvau vos vosprasilaužt ėmiau. Tada ėmė labai labai patikti, atrandami nauji žmonės, nauji autoriai, naujas bendravimas. Tas užvežė ir tai branginu iki šiol. Su kuo nebuvau susidūrus, tai tai ką dabar remdamasi vieno nario pasisakymu vadinu "kiaušinienės teorijom" - t.y. mano supratimu ne tai kad kritika, o atvira nepamatuota panieka kitam nariui emocijoms užvirus, kuri teisinama kaip "na kaip tu kitaip tobulėsi, jei tau nepasakysi teisybės"...Tik teisybė ir panieka mano supratimu nebūtinai eina kartu ir man paskutiniu metu ėmė pernelyg daug matytis tos tokios "teisybės" (ne ne mano adresu, bendrai kalbant), kurios tiesą sakant visiškai nesinori kaupti kartėlio grūdais savo dūšioj...gali nematyti, bet kad matai. Ir kartu nuo to. Ką realiai galima daryti, kad tai keistųsi? Perauklėti pilnamečius žmones? Neturiu nei noro nei iliuzijų. Kalbėti apie tai kas nepatinka ir už tai asmeniškai susilaukti pylos nuo žmonių kuriuos šiaip jau už kitus dalykus vertini ir brangini? Skauda žinokit ir mazochizmas turi savo ribas. Melstis? Na tiek galiu, bet čia žinot sunku pasakyti kada bus rezultatas
Nesinori būti lauke, kuriame veinas į kitą aišku "kilniais tikslais" svaidomi akmenys ir prie to prisijungia dar saujelė pasekėjų norinčių atrodyti "tokiais pat teisingais, o ne padlyzomis davatkomis". Jokiu būdu nesakau, kad kitame portale to nėra, tiesiog ten su panašiu reiškiniu dar nesusidūriau, o ir kita erdvė įdomi kaip tiesiog kita nauja erdve, su naujais žmonėmis (taip, dalis tie patys, bet juk ne visi). Todėl iš tikrųjų niekur neišeinu (bent šiuo metu taip manau), o tik kiek atsitraukiu, nes paskutiniu metu tatai jau sekino. Ir nesijaučiu nei pabėganti, nei perbėganti...tiesiog radau šiuo metu dar vieną man įdomų variantą ir dar vieną mano akimis tinkamą erdvę sau. O kiek ji tinkama - laikas parodys, dėl to nesigraužiu. Kaip ir nesijaučiu "mažindama" Kūdrą kažką lyg šeimą ar Tėvynę išduodanti. Nesu aš ten adminas, kad bent iš tolo su tuo lygint būtų galima ir vertinu ją ir jos žmones. Tiesiog pabandžiau paaiškinti nuo ko asmeniškai dilgteli. To gero gyvenime ir be virtualių erdvių netrūksta, todėl nesinori būt nei mušamos slyvos principu auklėjamai, nei durninamai nei pan. Nei smagu matyt kai tai daroma su kitais. Viskas turi savo ribas. Smagu kruopelė ironijos kartais, bet ima darytis kartu, kai tai jau tampa "beisbolke skatinačia augimą". Netikiu aš tokia pagalba augimui. Arba esu pernelyg pernelyg ribota, kas beje ką nors pasakius "iš savo varpinės" tai vieno tai kito irgi bandoma įteigti. Bet aš tuo nebetikiu
Greiti mes kitiems klijuoti etiketes, nematydami,kad jas nuo savęs nusilupam...visi su savo ribom, bet ir su savo galimybėm. Va pašnekėjau kažką...
ale ot graziai pasisakiau, net nepamenu... moku pasisakyt per pilnatis ir po to tuo laaaabai didziuojuos. 
cia labai tiktu koks rytu filosofijos ar rytu kovos menu mokytojo pavyzdys... kelias, ejimas juo, pykimas ant kritikos ir ant mokytojo vanojancio sonus lazda, saves isaukstinimas, manymas, kad turiu buti toks, kaip kazkas, ar saves nuvertinimas, nes atrodo niekada kazkam neprilygsi ir panasiai 
ale neturiu laiko pasisakyt 
