Duonos kepimas

šviežia duona yra jėėga o aš dabar negaliu valgyt nei šviežios, nei jokios, pučia pilvuką mažylei nuo duonos kepu tik šeimynai ir seiles ryju

nežinau, ar gerai supratau klausimą, jei apie tai, kaip tą raugą padžiūvusį prikeliu, tai niu nieko lyg blatno, viskas kaip įprasta su tuo raugu
pirmąkart pamaitinus tik suburbuliuoja viskas, antrą kartą pamaitinu ir trečią dieną turiu jau raugą tinkamą tešlai. manau, jei iš visiškai sauso rugo tas procesas turi būti dar ilgesnis. ir bent jau pas mane būtinai reikia rupių miltų, vien su maximiniais man nei raugas, nei duona nepasikelia.

as visada rauga pamaitinu ir rupiais miltais. Kol kas raugas va - jau daugiau nei puse m gyvena...

Zinot, ka siand uztikau Turguje - Ustukiu maluno 'kioskeli' Visi 2kg miltu po 3Lt (ruginiai, kvietiniai, rupus), skaldyti rugiai - 1kg 2Lt, dar pirkau skrudintu mieziniu miltu, jauciu, turesim kazka panasaus is kvapo i salykla
Kainos per pus mazesnes nei prekybcentriuos, as nekalbu jau apie maximos ekologiska skyreli, kur kainos nesamoningos

Fedesperanza, nu kaip gaila, kad netekai tokio malonumo - valgyt duona... O kazi - kame reikalas to pilvo putimo? Gal dar pas maziuke neuzsiveise pakankama kolonija geruju bakteriju zarnyne...

Zinot, skaitau, skaitau, kaip jus vargstat su tais raugais, kai prisiruosiu vaziuot Vlniun, padarysiu litra raugo - galesit po sauksta issidalint...

o tai kuriam tu čia mieste, kuriam turguj tą kioskelį Ustukių užtikai?
pakentėsiu , nieko tokio pora mėnesiukų, ne visam laikui gi tos duonos atsisakyt, nors sunkoka, norisi bent paragaut šviež iškeptą, bent jau kaip gavosi ar skani...

o su raugo dalinimu - aš daviau draugei vienai, ir neprigijo jai... matyt kiekvienas raugas turi savo šeimininką

skaitau knyga apie duonos kepima, tradicijas ir co... tai ten rasoma, kad seimininkes vengdavo dalintis raugu, kad 'rugstis is namu neiseitu", jaunoji i anytos namus atsinesdavusi 'savo rugsties', bet pati duona kepdavusi tik tuomet, kai jau anyta pasiligodavusi... Taip pat budavo vengiama prasyti kaimynes pagalbos, kepant duona (kai pvz seimininke susirgdavo), del tos pacios 'rugsties (raugo) isejimo', verciau jau skolindavosi pacia duona...
Taciau savo raugo daviau mamai, tetai - visos sekmingai ji augina, kepa... Vat skonis tai jo pasikeite Nes tirstumas, miltai, namu bakterijos ne tos....

As Pnvzy radau turguj ta Ustukiu 'kioskeli', bet nuojauta kuzda, kad jie cia ne vienam mieste taip patys emesi prekiauti Pasirinkimas tai ohoho koks didelis kruopu, miltu, dribsniu ir pan...
Dar vat linu semenu uzsipirkau vet. vaistinej Paprotino mane pagyvenes ir patyres zmogus... Uz kg mokejau 4Lt... Supakuota buvo po 2kg, tai uzteks visiems metams ir daugiau Dabar galvoju - mazu ir kmynu ten gauciau, nes turguj uz 1st praso 2Lt....

Na ir man pasidarė įdomu O vakar pripirkau kvietinių miltų IKI po 2.49Lt už 2kg
O tau mamytė, galiu pasiūlyt vienus sausainukus, nuo kuriu mažyliui nepus pilvuko ir viduriukus sureguliuos , o ir taip skanios
Avižiniai sausainiai
Išlydyt 150 gr. sviesto , pridėti 400 gr. avižinių dribsnių, viską sumaišyt. Apkept 2-3 minutes. Suplakt 3 kiaušinius ir 150 gr. cukraus. Viska išmaišoma. Pridėti vanilino, riešutų. Palaukite 15 minučių. Tešla sudėt į pergamentą su šaukštu ir truputį prispaust. Kepti apie 15 minučių, esant 180‘ C.

Mrs. R aš tai šiandien ryte su mama buvau Kalvarijų turgavietėje - pirkom kibirais uogas uogienėms, tai žiūriu gi ( ten kur prekiauja bulvėm ) - yra ir miltų - tai pirkau 5 kg rupiai maltų kvietinių miltų 1lt/kg bei linų sėmenų 6lt/kg ( kažin kaip sėmėnys ar tiks ruginiei duonai ? ). Buvo dar ten visko ( prekiauja keliose net vietose ), bet dukriukas pradėjo ožiukus rodyti, tai ir važiavom namo, dorai visko neapžiūrėjusi.

dar planavau šiandien įsigyti tuo pačiu važiavimu ir sauso raugo, ale prisiminiau, kad sekmadienis juk, tai nedirbs.

dėl dukriuko pilvuko niekad nebuvo bėdų nuo pirmų dienų ( tik pirmą mėnesį prisižiūrėjau ką valgau, o po to jau neribojau savęs), tačiau pastebėjau vieną dalyką ( na gal čia šiaip sutapimas ) - kai buvo pusmetis dukrytei įsigijom duonkepę, o kadangi man su raugu neina susidraugauti ( gal čia teks ir prisipažįsti ne itin ir stengiuosi per duagiausia ), tai kepdama duoną dedu mieles ir ką gi iškart pas mažiukę atsirado pienligė ( nes maitinau savo pienu ) , tai ir persidavė per pieną mielės ko pasekoje greičiausiai ir atsirado pienligė, kurios iki tol nebuvo. Taigi žindančioms patrariama nevalgyti per daugiausiai produktų su mielėmis - šiuo atveju duonos jei jai kepant dedamos pastarosios.
Šiai dienai vis dar maitinu, tačiau kol kas nieko - pienligė nepasikartojo

ho, čia IKI koks tai išpardavimas?
dėkui už receptą , aš labai panašius kepu, tik jau ne iš 400 gr o iš viso kg iš karto, pas mus jie reit sueina, vat pasidėjus aviž dribsnius dabar jau kelais dienas, ir neikaip rankos neprieina...

ooo ooo..................... SUPER!!
o pagal koki receptuka????nes ryt nupirksiu raugo ir salyklo..o pagal koki receptuka kepti nezinau )))
pasufleruokite....

buvau rašiusi receptuką, bet pakartosiu
1 kg ruginių miltų,
0,5 l vandens (šilto arba karšto. Aš naudoju vandenį iš čiaupo)
raugo (aš naudoju savo gamybos, t.y. ne sausą raugą),
druskos (priklauso nuo skonio. aš dedu 1 v.š.)
Į dubenį suberiu 300 gr sijotų miltų. 0,5 l vandens "ištirpinu" raugą. Kiek tiksliai raugo dedu sunku pasakyti, nes tai darau "iš akies". Tiksliau, man tai priklauso nuo raugo konsistencijos, nes kartais aš jį maitindama padarau skystesnį, o kartais tirštesnį Vandenį su raugu supilu į dubenį, kuriame suberti miltai. (Vanduo kaip minėjau gali būti šiltas arba verdantis. čia vėl gi kartais naudoju vienokį, kartais kitokį). Masę išmaišau taip, kad neliktų jokių gumuliukų. Uždarau ir palieku šiltai per naktį, kad parūgtų ir šiek tiek pakiltų. Ryte į tą masę suberiu likusius miltus (700 gr. aš sijoju) ir druską. Išminkau tešlą ir palieku šiltai keliom valandom, kad pakiltų. Galiausiai dregnomis rankomis formuoju kepaliuką, nuglostau, dedu į skardą ir kepu apie 200-210 laipsnių temperatūroje valandą ir 10 minučių.
Štai ir visas receptukas

tai vat, tik dabar prisiminiau, akd gi pamiršau gabaliuką tešlos atgnyb, su soda pabandyt traukiu raugą lauk iš šaldytuvo vėl...

o pirmam puslapėly neradau,a r kuri nors kepat plikytą duoną su raugu? kame ten visas gudrumas, tiesiog dalį miltų užpilt verdančiu vandeniu iš pradžių, ar kaip?

Didelis dėkui LUNG!
Jau ir mane pasiekė salyklas. Vėl viską skaitinėju ir bandysiu kepti. Labai norečiau pasigirti , kad pavyko, bet vistiek pasakysiu visą tiesą apie rezultatą.

Aš teiravausi vienos močiutės apie plikytą ruginę duoną, nes ji pati anksčiau kepdavo. Klausiau kiek reikia raugo dėti. Atsakymas buvo ir kiek netikėtas - "tai, kad tas raugas visai nebūtinas, jis reikalingas tik tam, kad greičiau užburbuliuotų duonelė. Užtenka tą plikinį šiltai palaikyt, ir jis pradeda rūgti. Plikytos duonelės pagrindas yra tas, kad ruginiai miltai užpilami verdančiu vandeniu ir stipriai išplakami mediniu šaukštu, kuo daugiau plakama, tuo duonelės kokybė geresnė, o jei nori raugo, tai įmesk jo, bet tik tiek, kad pagreitintų burbuliavimą, o ne tiek, kad pasidarytu rūgšti masė".
Tešlos gamybos eigą nupasakojo taip- suberi sijotus (būtinai sijoti ) ruginius miltus. Ant jų pili verdantį vandenį. Normos jau priklauso nuo to, kokio dydžio kepaliuko nori. Ji pati, sakė, niekada tiksliai nematavo, viską dėjusi iš akies. Ir maišai tą plikinį mediniu šaukštu. Geriausia, kad ir dubuo, kuriame maišoma, būtų medinis. Ir man labai pabrėžė, kad kuo ilgiau ir stipriau plaksi tą užplikytą masę, tuo puresnė ir skanesnė duonelė bus. Plakti nebūtinai iškarto ilgai. Galima pradžioje maišyti, kol pavargsi arba nusibos, tada pastatyti šiltai, po kiek laiko vėl pamaišyti kol nusibos arba pavargsi ir t.t. Svarbu, kad ta masė stovėtų šiltai, galiausiai, kai tešla pradeda kilti, dedi druską, kmynus ar ką jau nori. Išmaišai ir laikai šiltai kol pakyla.
Bet po tokio nupasakojimo man pasidarė įdomu, kokia tada turėtų būti tešlos konsistecija. Paaiškinimas buvo paprastas - taigi, tokia, kaip ir pyragų masė

Kol kas pati dar nebandžiau, bet mąstau šiandien pabandyti. Tiesa, tada duonelė bus tik rytoj, nes greičiau, abejoju ar pakils