QUOTE(Gaziulka @ 2009 07 21, 13:32)
bet niekas to ir nesiekia. as tik apie tai, kad supratus kaip fotografuoja kitas (taip is tikruju supratus, tai pajutus), ir kokie dalykai, yra jam svarbus, ir pats/pati praturteji. nu kzk prasiplecia tas israiskos diapazonas - daugiau sriubu receptu zinai ctoli
nu cia ta pati efekta duoda kaip ir kitu autoriu fotografiju ziurejimas - nebutinai viska pritaikai, bet kazkas kazkodel uzsilieka ir tavo pacio/pacios fotografijos kelia kazin kaip kitaip pakreipia. ir kuo skirtingesni zmones uz vieno suolo pasedi, tuo daugiau jie gali vienas is kt gauti. nors turbut vis tiek gyvenime labiau myles tuos, kurie jiems atrodys kaip toj pacioj smelio dezej uzauge
Tiksliai. Receptu zinojimas leidzia improvizuoti verdant savo sriuba. Va cia ir baigiasi racionalumas, ismokti receptai ir iskaltos formules; prasideda improvizacija. Vienas savo sriuba verda apjungdamas 3 svetimus receptus. Kitas meta i puoda ka turi po ranka, o ir pats puodas dazniausiai dideles reiksmes neturi (manau supratot metafora
). Taigi, pats procesas, puodai, virykles, proceso trukme, vieta, laikas ir t.t. tampa nebesvarbus.
Griztant truputi atgal - suprantama, kad neistudijavus teorijos, neisragavus kitu pagamintu patiekalu, neprisvilinus savo (t.y. nepraejus viso kelio) apie improvizacija negali buti kalbos. Na, improvizuoti, zinoma, niekas nedraudzia, bet tai kiek kita fotografijos sritis
"Forcing yourself to use restricted means is the sort of restraint that liberates invention. It obliges you to make a kind of progress that you can't even imagine in advance." - Picasso
):
fotografija pasidare buitinis dalykas. bet profesionali,menine fotografija juk vis vien egzistuoja ,tai ner ir taip jau blogai 
ir jei gerai pamenu, tai spėju kad kai buvo išrasta mažo formato kamera, kodak berods buvo pirma 
Bet ten daug irgi panašiai rašoma 
