Su pirmuoju lelium labai nenorėjau lankytojų ligoninėj, kaip ir dauguma pergyvenau dėl maitinimo ir pan. Be to buvo sunkus gimdymas ir pirmą parą net iš lovos negalėjau pakilt. Aišku, seneliai čia nesiskaito ir net neįsivaizduoju, kaip galėčiau jiems neparodyt anūkėlio pačią pirmą dieną
Draugams bandžiau aiškint, kad kai grįšiu namo, tada ir galės aplankyt, bet buvo tokių, kurie nesiklausė ir įsiveržė į ligoninę. Kai grįžau namo, buvau jiems dėkinga, nes ligoninėj trumpai aplankė ir ramu, o tiems, kurie laukė, kol grįšim namo, teko ir vaišes paruošt, ir pasėdėt su jais ilgiau, kai iš tikrųjų norėjosi tik ramybės ir miego
Dabar jau tuoj gims antrasis ir šįkart atvirkščiai, norėčiau, kad daugiau artimųjų aplankytų ligoninėj (ten visvien neina ramiai pailsėt, nes pastoviai vis kas nors ateina - tai pažiūrėt, ar viskas gerai, tai dulkes nuvalyt ar šiukšles išnešt ), o grįžus namo galėčiau tik ilsėtis ir negalvot apie jokius svečių priėmimus
Radau savo pasisakymus tai juokas ima. Kai pagimdžiau - norėjau kuo daugiau lankytojų. Ir pas mane. Ir pas palatos kaimynę. Kaimynė buvo puiki moteris - apie jokią atskirą palatą jau nebesvajojau. Kaip tik - pažiūrėdavom viena kitos naujagimius, juk ir į dušą reikia nueit ir dar kur. Ir namuose lankytojai netrukdė ir netrukdo iki šiol
Ligoninėje nenorėjau jokių lankytojų, tad pirmųjų sulaukėme senelių, kai dukrai buvo 1 savaitė. Kas norėjo atvyko aplankyti, nedraudėme, bet ir patys neorganizavome palankynų.
Po gimdymo pirmieji aplankė seneliai ir sesė dar ligoninėje. Po savaitės namuose kiti
Su dukryte tai nieko ligoninej nepageidavom, dabar laukiant antro taip pat ligoninej nelauksiu nieko
O namuose ta pacia diena, kai grizom aplanke vieni seneliai, o po savaites kiti, draugai po gero menesio pirmieji atvyko
O namuose ta pacia diena, kai grizom aplanke vieni seneliai, o po savaites kiti, draugai po gero menesio pirmieji atvyko
Pas mus draugai pasitaikė supratingi ir nelindo iškart, leido susigyventi ramiai. O artimiausi giminaičiai lankė iškart grįžus namo
pirmi sveciai po savaites
I ligonine lankyt ejo tik MB mama. Visi buvo pernelyg supratingi, nors tikrai nebutu maise, nes jauciausi labai puikiai. Mano tavai ir seneliai atguzejo ta pacia diena vos grizus namo, o draugai pirmieji atvyko po savaites MB labiau paranojiskas lankymo klausimais
Po pirmo gimdymo tai tėvai ligoninėje jau buvo ir matė Tiek mano tiek MB tėvai buvo atvažiavę, senelių prašėme laukti namuose tai irgi iškart pamatė kai grįžom į namus Ai tiesa ligoninėje buvo ir mano geriausia draugė
O visi kiti tai po mėnesio maždaug buvo laukiami namuose Mano broliui ir MB brolio šeimai buvo išimtis
Dabar vėl manau taip pat darysim Tik dabar jau ir brolio žmona irgi gegužinuko laukiasi, tai jie savo džiaugsmą turės
O visi kiti tai po mėnesio maždaug buvo laukiami namuose Mano broliui ir MB brolio šeimai buvo išimtis
Dabar vėl manau taip pat darysim Tik dabar jau ir brolio žmona irgi gegužinuko laukiasi, tai jie savo džiaugsmą turės
As gal keista, bet dziaugiausiu, kad ateidavo aplankyti i ligonine. Smagu buvo parodyti leliuka, gauti geliu, demesio . Visi supratingi, pabudavo trumpai, tai netrukde maitinti ar ilsetis. Grizus namo irgi nenustatinejau,nuo kada lankyti galima, aisku, jokiu vaisiu ruosti net minties ruosti neturejau, gi visi supranta kodel.
Musu atveju tai ligoninej aplanke tik sesuo ir tera, nes gimdziau kitam mieste nei gyvenam. O gryzus namo pirmieji lankytojai buvo artimieji po savaites-dvieju. Visi kiti buvo labai supratingi ir "nelindo". Tiesiog kai vaikams buvo gal menuo (dabar tikrai nepasakysiu tiksliau) zmonems, kurie artimi mums issiuntinejau zinutes kad gali jiems patogiu metu mus aplankyti. Beja, apie vaisiu ruosimus irgi jokiu kalbu net nebuvo. Taip arbata, kazkas saldaus prie jos. Bet ne uzkandziai ir t.t.
Dabar elgcoaysi taip pat. Tikrai pirmom dienom ne galvoje lankytoju prieminejimas
Dabar elgcoaysi taip pat. Tikrai pirmom dienom ne galvoje lankytoju prieminejimas
Nenoresiu jokiu lankytoju ligonineje .