Pirmieji svečiai atvyko po mėnesio, šeimos nariai..Draugai pamatė atžalą tik 3 mėn.
QUOTE(kroshkyte @ 2013 06 27, 18:50)
musu, deja, niekas ir neklause 
jau ta pati vakara atsibogino broliai, o mama su mociute isvis vos ne 22val nakties isiprase.. seseles jau atejo isprasyt namo 
kita diena atvaziavo teta su dede, pusbrolis su pusessere uzklydo "netycia" ir mociute is naujo dar pora kartu uzsuko is ir i baznycia beeidama na, o namo parvezti atvyko uosviai 
dar plius kiek per 3 dienas seseliu, akuseriu ir daktariu praejo mus tai jau net neskaiciavau nepatiko man, bet as nemoku isvaryt jau atejusiu zmoniu
jau ta pati vakara atsibogino broliai, o mama su mociute isvis vos ne 22val nakties isiprase.. seseles jau atejo isprasyt namo kita diena atvaziavo teta su dede, pusbrolis su pusessere uzklydo "netycia" ir mociute is naujo dar pora kartu uzsuko is ir i baznycia beeidama na, o namo parvezti atvyko uosviai dar plius kiek per 3 dienas seseliu, akuseriu ir daktariu praejo mus tai jau net neskaiciavau nepatiko man, bet as nemoku isvaryt jau atejusiu zmoniu O siaube
O tai nepaskambina, nepaklausia, ar gali ateiti? galų gale palatą kažkaip reikia sužinoti.
dar būdama 
sakiau, kad į ligoninę jokių lankytojų- ten ne vieta priiminėt juos. Tai tik vyras ir mama ateidavo. dar sesė po mažiukės gimimo atėjus buvo.
Kai grįžom namo, aš silpna dar buvau (kažkodėl silpniau jaučiaus nei ligoninėj) pirmosiomis dienomis namie. Apie sėdėjimą net kalbos nebuvo.
Tai labai gerai, kad mano tėvai atėjo, mama išmaudė mažiukę. Buvo man didelė pagalba. O ir tėtis mano labai jau norėjo pamatyt anūkę. Nes į ligoninę prašiau jo neiti.
Dėl svečių- su vyru abu labai gerai sutarėm šiuo klausimu- tik po mėnesio ir ne kitaip.
Koks gi gali būt lankymas, jei vaikiukas ištisai ant (.), mama tik guli..... nei vaišių kokių paruošt, nei pribėgiosi vaišių ruošt......
O GN lankymas? jei aš vaikščiojau su "seksualiaisiais" naktiniais, kur iškirptė iki bambos, na kad ir chalatėliu apsigaubiu, juk dzin- ar tikrai negali žmonės palaukt?
be to- pirmą mėnesį dėl imuniteto geriau, kad mažiau žmonių būtų aplink vaiką, juk jis dar toks jautrus... ir pažeidžiamas
sakiau, kad į ligoninę jokių lankytojų- ten ne vieta priiminėt juos. Tai tik vyras ir mama ateidavo. dar sesė po mažiukės gimimo atėjus buvo.Kai grįžom namo, aš silpna dar buvau (kažkodėl silpniau jaučiaus nei ligoninėj) pirmosiomis dienomis namie. Apie sėdėjimą net kalbos nebuvo.
Tai labai gerai, kad mano tėvai atėjo, mama išmaudė mažiukę. Buvo man didelė pagalba. O ir tėtis mano labai jau norėjo pamatyt anūkę. Nes į ligoninę prašiau jo neiti.
Dėl svečių- su vyru abu labai gerai sutarėm šiuo klausimu- tik po mėnesio ir ne kitaip.
Koks gi gali būt lankymas, jei vaikiukas ištisai ant (.), mama tik guli..... nei vaišių kokių paruošt, nei pribėgiosi vaišių ruošt......
O GN lankymas? jei aš vaikščiojau su "seksualiaisiais" naktiniais, kur iškirptė iki bambos, na kad ir chalatėliu apsigaubiu, juk dzin- ar tikrai negali žmonės palaukt?
be to- pirmą mėnesį dėl imuniteto geriau, kad mažiau žmonių būtų aplink vaiką, juk jis dar toks jautrus... ir pažeidžiamas
Aš nesuprantu to "atėjo neatsiklausę" į ligoninę, "atvažiavo lankyt nekviesti" į namus... "Aš nenorėjau, bet sugūžėjo ir tas ir tas ir tas ir tas", "Prašiau neiti, bet atėjo". Kaip taip gali atsitikti? Aš be patirties, tai gal todėl tokia naivi ir klausiu, nu bet man jūs papasakokite, kaip taip gali būti?
Aš suprantu taip: kaip pas mus į namus jokie svečiai neatvyksta nekviesti, o jeigu ir savo iniciatyva nori atvažiuoti, tai neatvyksta iš anksto nesusitarus, nesuderinus tiek jiems, tiek mums patogios dienos ir laiko (kas bebūtų, ar tėvai, uošviai, draugai, kolegos), taip juo labiau tai galioja atvažiavimui į ligoninę, ir juo labiau po gimdymo.
Kaip kažkas gerai paklausė, iš kur žino kur atvykti? Kokia palata?
Kodėl jūs bijote pastovėti už save, už savo šeimą ir pasakyti aiškiai - "Ne, mes nieko nelaukiame, norime pabūti tryse." arba "Mus aplankys tik seneliai, kitiems pranešime, kada esame pasiruošę supažindinti su savo vaikučiu" arba dar kitaip. O jeigu koks nesusipratėlis ar nesusipratėliai ateina, argi ne vyro ar pačios pareiga aiškiai pasakyti "Ačiū už gėles, ačiū už rūpestį, bet kaip sakėm - keliaukite namo" ir net neįsileisti į palatą. Bijot kad įsižeis? Bijot, kad nesupras? O ar neįžeidimas nepaisyti Jūsų norų pabūti tuo laikotarpiu privačiai? (dieną, dvi, tris, savaitė, menesį, tris mėnesius - kiekviena šeima skirtinga).
Apšvieskit mane. (Netaikau toms, kurios norėjo lankytojų, jų laukė ir mielai priėmė).
Aš suprantu taip: kaip pas mus į namus jokie svečiai neatvyksta nekviesti, o jeigu ir savo iniciatyva nori atvažiuoti, tai neatvyksta iš anksto nesusitarus, nesuderinus tiek jiems, tiek mums patogios dienos ir laiko (kas bebūtų, ar tėvai, uošviai, draugai, kolegos), taip juo labiau tai galioja atvažiavimui į ligoninę, ir juo labiau po gimdymo.
Kaip kažkas gerai paklausė, iš kur žino kur atvykti? Kokia palata?
Kodėl jūs bijote pastovėti už save, už savo šeimą ir pasakyti aiškiai - "Ne, mes nieko nelaukiame, norime pabūti tryse." arba "Mus aplankys tik seneliai, kitiems pranešime, kada esame pasiruošę supažindinti su savo vaikučiu" arba dar kitaip. O jeigu koks nesusipratėlis ar nesusipratėliai ateina, argi ne vyro ar pačios pareiga aiškiai pasakyti "Ačiū už gėles, ačiū už rūpestį, bet kaip sakėm - keliaukite namo" ir net neįsileisti į palatą. Bijot kad įsižeis? Bijot, kad nesupras? O ar neįžeidimas nepaisyti Jūsų norų pabūti tuo laikotarpiu privačiai? (dieną, dvi, tris, savaitė, menesį, tris mėnesius - kiekviena šeima skirtinga).
Apšvieskit mane. (Netaikau toms, kurios norėjo lankytojų, jų laukė ir mielai priėmė).
As guledama po gimdymo ligoninej is vis nieko nenorejau matyt, bet atejo teta aplankyt, gerai kad buvo tik 15min, grizus namo pirmasis lankytojas buvo mama, bet ir tai tik todel kad man pagelbejo, o drauge pirmoji atejo po savaites, bet ir tai man leidus. jei kas atsibelstu nekviestas tai tokia pikta buciau kaip sirse 
su pirmu isileidau anksti, jau po keliu dienu, su antru gal po poros sav 
Pasiskaičiau.... pasirodo turiu be galo taktišką šeimą ir supratingus artimuosius... Niekas "netikėtai" ir "netyčia" mūsų "nevargino" 
Tik va viena pastabėlė apie tas lankybas ligoninėje.... Su pirmuoju suneliu gulėjau vienvietėje palatoje - kažkas nuostabaus... o va su antruoju viskas taip greitai vyko, kad gavosi jog kaimynę gavau - labai jau lankytiną... baisu kai nė vaikučio ramiai negali pamaitinti... ir ne dėl savo "svečių"....
Tik va viena pastabėlė apie tas lankybas ligoninėje.... Su pirmuoju suneliu gulėjau vienvietėje palatoje - kažkas nuostabaus... o va su antruoju viskas taip greitai vyko, kad gavosi jog kaimynę gavau - labai jau lankytiną... baisu kai nė vaikučio ramiai negali pamaitinti... ir ne dėl savo "svečių"....
Vat man įdomu, kaip pačios mąstėt ir pasielgėt, kuomet dar neturėjot mažiukų, o giminaitės ar draugės jau gimdė 
Yra ir priešinga nuomonė, kad kuo anksčiau supažindinti su bakterijomis ir virusais, o maitinant mamos pienu net ir nepastebėsi, jog vaikiukas perserga lengva forma ir tuo pačiu įsigyja imunitetą.
Laisvai Vyresnės kartos žmonės tiesiog jaučia pareigą lankyti papuolusius į ligoninę. Ir tam negali būti nei kvietimo, nei draudimo - kaip ir su laidotuvėmis. Sužinoti ir senais laikais galima buvo, registratūra praneša ką, kokio svorio, ūgio pagimdė ta ir ta pacientė, bei kurioje palatoje guli.
O visa kita, tiesiog nesusikalbėjimas. Užteko kelių moteriškių veidelius pamatyti Beje, neveltui klausimą uždaviau žinutės pradžioj. Kuomet kita šeima susilaukia, tarsi privalo sutikti ir linksminti, apie privatumą, galimai blogą savijautą ir mažulio kabėjimą ant (.) net nesusimąsto. Taigis
QUOTE(pupsikele @ 2013 08 11, 23:35)
be to- pirmą mėnesį dėl imuniteto geriau, kad mažiau žmonių būtų aplink vaiką, juk jis dar toks jautrus... ir pažeidžiamas
Yra ir priešinga nuomonė, kad kuo anksčiau supažindinti su bakterijomis ir virusais, o maitinant mamos pienu net ir nepastebėsi, jog vaikiukas perserga lengva forma ir tuo pačiu įsigyja imunitetą.
QUOTE(Vidurvasaris @ 2013 08 12, 00:03)
Apšvieskit mane.
Laisvai
Vyresnės kartos žmonės tiesiog jaučia pareigą lankyti papuolusius į ligoninę. Ir tam negali būti nei kvietimo, nei draudimo - kaip ir su laidotuvėmis. Sužinoti ir senais laikais galima buvo, registratūra praneša ką, kokio svorio, ūgio pagimdė ta ir ta pacientė, bei kurioje palatoje guli.O visa kita, tiesiog nesusikalbėjimas. Užteko kelių moteriškių veidelius pamatyti
Beje, neveltui klausimą uždaviau žinutės pradžioj. Kuomet kita šeima susilaukia, tarsi privalo sutikti ir linksminti, apie privatumą, galimai blogą savijautą ir mažulio kabėjimą ant (.) net nesusimąsto. Taigis
QUOTE(Gaudvilė @ 2013 08 20, 21:08)
Vat man įdomu, kaip pačios mąstėt ir pasielgėt, kuomet dar neturėjot mažiukų, o giminaitės ar draugės jau gimdė
Tokių atvejų buvo vos keletas. Tais kartais leliukus aplankėm kai gavome kvietimą. Kartą net paklausiau - o ne per anksti dar mums?
Nes kai antrą kvietė pažiūrėt, tai vos porą savaičių mažiui buvo. Pačiai net į galvą nešovė prašytis į svečius.
Mano drauges kai gimde, tai pirmiausia klausiau ar nori kad aplankyciau ligoninej ar kai jau atsigaus i namus, abi norejo kad ateiciau i ligonine, bet buvau tik 10-15 min kad netrukdyciau nei jai nei jos abiem palatos kaimynens 
Pirmagimes aplankinimai buvo labai anksti.I ligonine atvaziavo ir sese su seima ir senelei,ir vyro brolis. Kazkaip,nemaciau tame juokiuos problemos,gi artimi,nori pupsiu pamatyti ir man budavo linksmiau Namo kai grizom,tai draugai skambimo,sveikino klause kada aplankyti galma tai sakem,kada norit tada ir ateikit.Tai pirmuju sveciu susilaukem po 2savaiciu!
Antroji tai gime nedanesiota,mazute,tai norejosi ko maziau zmoniu palatoj,tai pasakiau kad tik vyras ir dukra tegul atvaziuoja ir daugiau nieko nenorejau matyti...Namo kai grizom,tai irgi atsisakinejau nuo sveciu.Nes buvau pavargusi nuo vaiko...Tai tik po 1,5menesiu laidziau savo sesei atvaziuoti o veliau ir vysus jau pati kveciau -Gal jums ir keista,bet kai vaikas zirzlius tai nesinori nieko matyt... O su treciu,tai niekas ir neklausia artimi i ligonine atvaziavo,draugai i namus atejo tai net nzn kada buvo tas pirmas sveciu priimimas -manau,kad daug kas nuo situacijos priklauso. ))
Namo kai grizom,tai draugai skambimo,sveikino klause kada aplankyti galma tai sakem,kada norit tada ir ateikit.Tai pirmuju sveciu susilaukem po 2savaiciu! Antroji tai gime nedanesiota,mazute,tai norejosi ko maziau zmoniu palatoj,tai pasakiau kad tik vyras ir dukra tegul atvaziuoja ir daugiau nieko nenorejau matyti...Namo kai grizom,tai irgi atsisakinejau nuo sveciu.Nes buvau pavargusi nuo vaiko...Tai tik po 1,5menesiu laidziau savo sesei atvaziuoti o veliau ir vysus jau pati kveciau
-Gal jums ir keista,bet kai vaikas zirzlius tai nesinori nieko matyt... O su treciu,tai niekas ir neklausia artimi i ligonine atvaziavo,draugai i namus atejo tai net nzn kada buvo tas pirmas sveciu priimimas -manau,kad daug kas nuo situacijos priklauso. ))
A, dar įdomu, ar tas supratimas, kad negalima lįsti žmonėms į akis buvo kažkur nugirstas, buvo bendrauta ta tema?
Manuoju pirmu atveju pats vyras prikvietė lankytojų. Iki pietų med personalo vizitai, o jau po pietų sudarė draugų grafiką, kas ir kada turi palaikyti kompaniją iki pačiam atvažiuojant po darbo. Neprašiau ir nežinojau, ir nieko tame blogo nemačiau. Nors po gimdymo sėdėti ir negalėjau, bet pačiai susitvarkyt ir padoriai atrodant priimt lankytojus laiko buvo net ir per daug. Teisingiau, net neturėjau, ką veikt.
Šį kartą, kai jau yra nemažai patirties su draugų šeimomis, tai tik vieną žmogų ir tenka valdyt. Nėra MB pagyrūnas ir įkyruolis, bet kažkas jam su nėštumais, gimdymais nutinka ir nori savo džiaugsmu su kitais dalintis. Štai ir tenka laikas nuo laiko paprašyti apsiraminti. Beje, po kitų šeimų keistų vaikų slėpynių net iki 2 metų, nustojau sukti galvą ir pasveikinu žodžiu. Tiesiog, jau nebejaučiu pareigos tam.
Manuoju pirmu atveju pats vyras prikvietė lankytojų. Iki pietų med personalo vizitai, o jau po pietų sudarė draugų grafiką, kas ir kada turi palaikyti kompaniją iki pačiam atvažiuojant po darbo. Neprašiau ir nežinojau, ir nieko tame blogo nemačiau. Nors po gimdymo sėdėti ir negalėjau, bet pačiai susitvarkyt ir padoriai atrodant priimt lankytojus laiko buvo net ir per daug. Teisingiau, net neturėjau, ką veikt.
Šį kartą, kai jau yra nemažai patirties su draugų šeimomis, tai tik vieną žmogų ir tenka valdyt. Nėra MB pagyrūnas ir įkyruolis, bet kažkas jam su nėštumais, gimdymais nutinka ir nori savo džiaugsmu su kitais dalintis. Štai ir tenka laikas nuo laiko paprašyti apsiraminti. Beje, po kitų šeimų keistų vaikų slėpynių net iki 2 metų, nustojau sukti galvą ir pasveikinu žodžiu. Tiesiog, jau nebejaučiu pareigos tam.
