Kai pagimdžiau pirmąjį, buvo dar žiema, tai nei į ligoninę šniūrais ėjo, nei į namus veržėsi (o gal susiprato giminės ir artimieji, kad pirmas vaikas ir nėra ko lįsti). Pati jaučiausi kaip iš bokso ringo išėjusi, tai džiaugiausi, kad niekas nesiveržia į svečius, o jau gerokai įsibėgėjus pavasariui pradėjo lankyti. Tik dovanų galėtų nenešti arba pasiklausti ko reikia, nes mano vaikinui pliušinių žaislų pridovanojo tiek, kad teko juos atidavinėti, nes laikyti nėra kur ir šiaip, maniškui, net gerokai paaugusiam jų niekada nereikėjo. Kai gimė antrasis - buvo karštas pavasaris. Už lango +30, tai dar į ligoninę atskubėjo ir kelios draugės, ir pusseserė ir brolis ir visi, kas netingėjo. Tiesa, iš pradžių Antakalny, paskui dar Santariškėse praleidome iš viso dvi savaites, tai lankytojai "šniūrais" ėjo. Nors gimdymas buvo žymiai lengvesnis ir greitesnis, bet dėl bėdelių su sveikata man tie lankytojai visai ne prie širdies, bet niekas nesusiprato, kad gali ir palaukti su lankymais. Bet ėjo, įtariu dėl to, kad po vaiko gimimo iš karto persikraustėme į naujus namus užmiestyje. Po kelių dienų (tikiuosi ne vėliau) vėl gimdysiu, tai tikiuosi kad toks bjaurus oras atbaidys lankytojus, dar pagrasinsiu, kad man gripo ir peršalimo ligų neužneštų, tai tikiuosi lankytojų bus minimumas.
Lankytojai mane erzina, bet niekas to nesupranta nors ir prasai , kad dar neitu, "juk tik trumpam , tu nieko nesiruosk" ir panasiai. Bet as tokia, kad negaliu zmoniu priimti nepasiklojus lovu, neissivalius kambariu, daiktai daug maz turi buti savo vietose. Ne nezinau kaip dabar reiks suktis su lankytojais, nes namie du judrus bahuriukai, tai tik spek eiti paskui juos. o po CP nemanau , kad noresis keliais kampus valyti.
Tie sveciai tai artimi zmones tevai uosviai , seserys broliai, su seimomis, bet vis tiek jie ipareigoja, kad juos priimtum, kavyte, arbatyte, sausainukai. (nors iki tol visi kaip vienas saukia nieko mums nereiks, o ateja lyg tarp kito , gal arbatos gali padaryti ir p.)
o taip norisi ir patinginiauti, nuo visu kasdieniniu darbu, ir tos lovos nemaiso, kai jose didele dienos dali praleidi maitindama, ir per vaiku zaislus perlipi ( kol eina perlipti).
Tie sveciai tai artimi zmones tevai uosviai , seserys broliai, su seimomis, bet vis tiek jie ipareigoja, kad juos priimtum, kavyte, arbatyte, sausainukai. (nors iki tol visi kaip vienas saukia nieko mums nereiks, o ateja lyg tarp kito , gal arbatos gali padaryti ir p.)
o taip norisi ir patinginiauti, nuo visu kasdieniniu darbu, ir tos lovos nemaiso, kai jose didele dienos dali praleidi maitindama, ir per vaiku zaislus perlipi ( kol eina perlipti).
as tai tik uosviu nepageidavau matyt, ir ligoninej isakiau nesirodyt, nes man kai eina ciugliais nepatinka... ejo pas kaimyne palatos, nu neduok D, jos vyras susivede gal visus ka pazista, vienus isleidzia, kitiem skambina, kad laukia nesupratingumas zmoniu, kad gal kitiem trukdai
Po mėnesio, draugai dar vėliau - norėjau ramybės ir pabuvimo tik su šeima
Aš tai jaučiu norėčiau visų tų lankytojų kuo vėliau tuo geriau, nes gi reik pačiai dar apsiprast su viskuo, o čia užgriuna visas tuntas ir jais rūpintis turi, pavaišint, pakalbėt , jau geriau bent po mėnesio tegu rodosi, bet tikrai ne iš karto po gimdymo ar pirmą grįžimo namo dieną
man rodos, labai pajusi, kai pagimdysi, ar nori svečių - tada svarbiausia sulaukti supratingumo, nes man yra buvę, kad įsižeidė
Nors jaučiuosi puikiai,svečių nepriimsiu dar gerą mėnesiuką, gal daugiau man atrodo nepriimtina eiti lankyti mažiukus vaikus,logiška atrodo ateiti tik apie trečią - kevirtą mėnesį. Ateini pvz per pirmą mėnesį ir ką matai? Vaikiuką,kuris daugiausiai laiko miega arba valgo ir mamą - dažnai pavargusią..Kam to reikia? Ateini vėliau ir mamytė jau kitaip jaučiasi ir vaikutis jau budrauja
po keliu dienu priemem pirmuosius svecius-mano tevus...
tevai ir uosviai praejus 2-3d. po gimdymo aplanke, draugai - po poros savaiciu