QUOTE(Lailatina @ 2010 06 14, 21:43)
Ojetau, buciau isprotejus tiek laiko uzsidarius buti... Man jau po keliu dienu namie uzsidarius pabuvus jau stogas ciuoze... Nematau reikalo taip ilgai uzsikonservuoti ir atsiriboti. Vaikas - ne liga, ir jei tik norisi kazkur eiti pasizmoneti, ar sveciu pasikviesti, nemanau kad reikia save riboti. Na nebent paciai mamai nieko nesinori, tik vaikuciu dziaugtis namie uzsidarius, tada viskas tvarkoj.
Na, nevisiems reikia važinėti į kitą šalį, kitus miestus ir pan. Ar dalyvauti vestuvėse. Kažkaip nemanau, kad ji vaiką laikė namuose po spyna. Tačiau tuo metu nenorėjo svečių. Šiaip nežinau kiek tame tiesos, bet pora pvz yra. Sakoma, kad vaikui reikia ramybės, nevažinėjimo ir 'tasymo' visur. Žinau du vaikus, kurie nuo gimimo visur keliavo, mama visur veždavosi, į kaimus, svečius, kelione ir t.t. tai dabar su jais abiem neina susitvarkyti. Lekia kur tik gali, niekas nerūpi, svarbu kad važiuot, lėkt, nebūt vietoj. Vienas dar nedidelis, bet susikalbėti neina, kad net prie mokslų prisėstų. O kitas jau suaugęs vyras, kuris lygiai taip pat laksto, kaip ir jo mama su juo nuo pirmųjų dienų. Ir tie lakstymai ne tokie, kad išvažiavo šalies pamatyti ir pan.
Vis dėlto tokie dalykai priverčia susimastyti, kas geriau vaikui. Lėkimai, ar ramybė šalia tėvų kurį laiką.