Augintinis su dokumentais ar be jų?

Oho kiek čia niuansų Ir kaip po tokių paaiškinimų dar žmonėms gali kilt mintis be dokų pirkt

O aš pasitengiau paaiškinti

As siaip noreciau kad butu atsizvelgiama ir i suns darbines savybes ne tik i isvaizda. Nors man papriestaraus nes daug yra veisliu kurie buvo isveisti tam tikriems gyvunams medzioti siandien jau nebegalime patikrinti.
Skaiciau apie bordakoliu veislyna amerikoj. Ten veisejai ziuri ne tik i standarta bet ir atrenka kergimui sunis kurie geriausiai atitinka darbines savybes (ganyti avis, vikruma ir pan), tai tikrai super. Atrodytu kad uz toki suni butu negaila pakloti pinigu ir pirktum tik is ju nes yra motyvacija. Dar zinau kad yra spec. veislynai kur gerina darbui su policija darbines savybes.
Sakytumet kad tai ziauriai brangu LT ir didelis darbas. Man kazkaip LT susidaro ispudis kad veislynai Lt irgi suka bizniuka. Tik tiek kad skiria daugiau investiciju , juos kontroliuoja LKD bet uz tai gauna daugiau. Ar daug yra zmoniu kurie tuom uzsiimtu ne del pinigu. Nebent Vokieciu aviganiu veislynai, kai siandien dokumentinis aviganis nebekainuoja tukstancius o islaikymas juk nepinga.

Kokios darbines savybes, juk daug veisliu priskiriama dekoratyviniams sunims.O veislynu biznis, na nezinau. Reik turet kokias keturias kales ir jas paeiliui kergt, o jei turi kelias, nuo kergimo iki kergimo 1,5m.investicijos i parodas, keliones,suniuku auginima, cipavima, prieziura. Biznis minimalus. Skaiciavau- atmetus visas investicijas ir kales kaina, kuria pirkom brangiai ir toli, pravaziuotas parodas , veto paslaugas is vados liko +800Lt, o jei butu gime kokie du suniukai, kaip min 4 000Lt minuse.

Ogo kaip pas jus cia idomu. Niekad net taip gilei nemasciau apie domumentu reiksne ir ju itaka suniukui .
Labai smagu susidurti su visokiomis nuomonemis

Išverčiau nedidelį tekstą, nežinomo autoriaus. Žinau tik, kad tai JAV parašytas tekstas. Tikiuosi, kad bent kažkam padės priimti teisingą sprendimą. Pridėsiu, kad JAV ir Lietuvoje sąlygos prieglaudose kiek skirias, manau, mūsų gyvūnų nenaudai.


Dirbu prieglaudoje vadovu, tad norėčiau nupasakoti jums vaizdą iš vidaus.
Visi skelbimuose esantys veisėjai/pardavėjai turėtų padirbti prieglaudoje bent vieną dieną. Gal pamatę kelis tuzinus liūdnų, pasimetusių, sutrikusių akių persigalvotumėte ir neveistumėte savo šuns su kitu, priklausančiu visiškai nepažįstamam žmogui, ir nepardavinėtumėte šuniukų bet kokiam šiek tiek pinigų turinčiam asmeniui. Jūsų ką tik parduotas šuniukas greičiausiai atsidurs mano prieglaudoje, kai nebebus tas mielas mažas šunytis.
Maždaug pusė čia patenkančių šeimininkų atiduotų arba gatvėje rastų šunų yra “veisliniai”. Šių šunų šeimininkai pateikia įvairiausius pasiteisinimus. Štai dažniausiai pasitaikantys:
1. Mes išvykstame ir negalime pasiimti šuns/katino su savimi.
Tikrai? Kur yra tokia vieta, kur nepriima su gyvūnais? Kodėl nepasistengus šiek tiek ir surasti vietą, kur priima su gyvūnais?
2. Šuo užaugo didesnis, nei tikėjomės, ir mes neturime pakankamai vietos jam.
Kokio dydžio jūsų manymu užauga vokiečių aviganis? Ar pirkdami bent paklausėte apie tai?
3. Mes neturime pakankamai laiko jam.
Kodėl? Aš dirbu 10-12 val. per dieną ir vis tiek randu pakankamai laiko savo šešiems šunims.
4. Jis griauna mūsų kiemą/butą/…
Kodėl neleidus šuniui bendrauti su jo gauja, t.y. šeima? Jam turbūt nuobodu ir jis susiranda užsiėmimą pats.

(Lietuvoje dar viena labai dažna priežastis:
Mes greit turėsime / turime vaiką.
Ar prieš įsigydami šunį apie tai nepagalvojote? Juk šuo gyvena iki 15 metų.)

Jie vis sako man:
“Mes nenorime kelti jam streso ieškodami naujų namų.”
Kiek streso jūsų manymu sukelia buvimas prieglaudoje?

“Mes žinome, kad ji ras naujus namus – ji geras šuo”
Labai didelė tikimybė, kad jūsų šuo nears naujų namų.

Primenu, kad jūsų augintiniui skiriamos tik 72 val. naujam šeimininkui rasti. Laikas pradedamas skaičiuoti nuo to momento, kai jūs jį paliekate prieglaudoje. Kartais, jei prieglauda nėra perpildyta ir jūsų augintiniui pasiseka išlikti visiškai sveikam, jis turi šiek tiek daugiau laiko. Jūsų gyvūnas bus paliktas mažame aptvare/voljere kartu su kitais keliasdešimčia pasimetusių, lojančių ir/ar “verkiančių” gyvūnų.
Jis turės tuštintis ten pat, kur ėda ir miega. Jis liūdės ir verks ilgėdamasis jį palikusios šeimos. Jei jam pasiseks, apsilankys pakankamai daug savanorių, kad galėtų jį išvesti trumpam pasivaikščiojimui. Priešingu atveju vienintelis dėmesys, kurio susilauks, bus tik stumteltas maisto dubenėlis ir nuo grindinio nuplaunami ekskrementai.
Jei jūsų šuo yra didelis, juodas ar priklauso bet kuriai “agresyviai” veislei (stafas, rotveileris, mastifas ir t.t.), tai jūsų šuo buvo pasmerktas mirčiai tą akimirką, kai jūs peržengėte prieglaudos slenkstį. Šie šunys paprasčiausiai neranda namų.
Jei jūsų šuo nepaimamas per jam skirtas 72 val,o prieglaudoje vietų nėra, jis bus sunaikintas. Jei prieglauda nėra perpildyta ir jūsų šuo yra gana paklausios veislės atstovas, jam gali pasisekti likti ilgiau.
Maždaug po savaitės dauguma šunų pradeda ginti savo aptvarą ir dėl agresijos būna sunaikinti. Net mieliausi šunys tokioje aplinkoje pasikeičia. Šuo šią situaciją suvokia taip:
Mes turėjome puikius namus, šuns darbas buvo juos saugoti. Vieną dieną jūs atvedėte šunį į prieglaudą. Taigi, už tai, kad blogai dirbo savo darbą, šuo paliekamas šiame aptvare. Aptvaras yra jo dabartiniai namai – tai viskas, ką jis dabar turi. Kad ir kokie baisūs jie būtų, jis privalo šiuos namus saugoti, priešingu atveju vėl bus išvežtas kažkur kitur. Jis ima saugoti savo namus ir už tai būna nužudomas. Ar jūs nesijaustumėte sutrikęs?
Net jei jūsų augintinis ištveria visus šiuos iššūkius, labai didelė tikimybė, kad jis susirgs šunidžių kosuliu arba viršutinių kvėpavimo takų infekcija, jis bus sunaikintas, nes prieglauda neturi lėšų gyvūnų gydymui.
Dabar, kai jau žinote, kad yra 90% tikimybė, jog jūsų augintinis NESURAS naujų mylinčių šeimininkų, ar surasite būdą jį pasilikti?

Jei ne, štai jums “Eutanazijos ABC”, jei nesate niekada matę, kaip sveikas, išsigandęs gyvūnas “užmigdomas”.
Jūsų gyvūnas su pavadėliu išvedamas iš aptvaro… Laimingas, vizgina uodegą, iki akimirkos, kai prieinama “Ta Patalpa”. Visi iki vieno išsigąsta ir pradeda priešintis, kai tik prisiartina prie durų, turbūt užuodžia mirtį ar jaučia ten likusias sielas. Keista, bet visi iki vieno taip elgiasi. Jūsų augintinis bus supančiotas ar prispaustas vieno ar dviejų žmonių, žiūrint koks jo dydis ar baimės lygis. Tada kitas darbuotojas pradės mirtiną procesą. Priekinėje letenoje suras veną ir į ją suleis mirtiną dozę. Belieka tikėtis, kad jūsų augintinis nesupanikuos ir neišsprūs. Ne kartą taip adatos buvo išraunamos iš kojos ir kraujas aptaškydavo mane. Mane ne kartą buvo apkurtinę riksmai ir kaukimai… Ne visi ramiai “užmiega”. Kartais jie žiopčioja gaudydami orą, trūkčioja nuo spazmų ar net tuštinasi ant savęs. Kai viskas baigsis, jūsų gyvūno kūnas bus sukrautas į krūvą kartu su visais kitais kaip malkos ir lauks, kol bus paimtas iš ten, kaip šiukšlė. Štai kuo tapo jūsų augintinis – šiukšle. Taigi, kas toliau? Kremavimas, sąvartynas, gyvūnų ėdalo gamykla? Bet kuris iš šių variantų tikėtinas, bet jūs niekada to nesužinosite. Kodėl jums turėtų tai rūpėti? Juk jūs palikote jį mirti… juk tai tik gyvūnas… jūs visada galėsite įsigyti kitą, ar ne?
Man belieka tikėtis, kad negalite atsikratyti jus persekiojančių vaizdinių, kaip ir aš kiekvieną dieną išeidamas iš darbo. Aš nekenčiu savo darbo. Negaliu pakęsti jo egzistavimo ir to fakto, kad jis visada egzistuos. Nebent žmonės pasikeis ir suvoks, kad jų sprendimas veisti paveiks tiek daug gyvybių. Nuo 9 iki 11 MILIJONŲ gyvūnų JAV kasmet žūna prieglaudose ir tik jūs galite tai sustabdyti. Aš darau viską, kas tik įmanoma, norėdamas išgelbėti kiekvieną gyvybę, bet prieglaudos visada perpildytos.
Daug žmonių mano, kad atiduotas gyvūną į prieglaudą, kur augintiniai nežudomi, bus saugus, kol suras naujus namus arba praleis likusį gyvenimą ten. TAI NĖRA TIESA. Ar matėte 300 000 gyvūnų prieglaudoje, kurioje palikote savo augintinį? Gal jūs manote, kad ten daugiau gyvūnų randa naujus namus?.. Atsibuskite!

Aš nesuprantu tokių žmonių, kurie išmeta gyvūną, jei jis užauga ne toks kokio tikėjaisi, juk vistiek augini nuo mažumės ir mylį tokį, koks jis yra.
Nors kai pati susidūriau įsigijusį šunį su įvairiais žmonėmis tai visko gali tikėtis.... Visi kaip vienas klausinėja kiek mokėjau už šunį taip atrodo, kad nuo šuns kainos ir jo grožis pakinta. O vienas komentaras išviso mane ,,sužavėjo'' sako nu šiaip atrodo šuo kaip dvarneška, bet kai žinai kad tiek kainavo tai čia geras šuo. Ir ką begali tokiam atsakyt...

Koks liūdnas tekstas

Sveiki, na as pavyzdziui neskirstau sunu pagal dokumtus, turi ar ne... nes manau kad cia yra is dalies nesamone. Suns dokumentai, nieko negarantuoja suo gali buti pernelyg agresyvus ir su dokais ir be ju, gali buti ir suapsigimimai, nesvarbu, kad jo tevai kilmingi ir t.t... nesamone yra tegti, kad va mano suo su dokais jis kilmingas, o tavo typo be doku tai jau zemiau stovi, kartais tas be doku, gali 10000 kartu pralenkti, ta kuris su dokais. Man juokinga, kai zmogus turintis suni su dokais, ziuri i suni be doku kitaip, net nezinodamas, ka suo be doku sugeba musiskis amerikieciu buldogas be doku, bet jo tevai kilmingi, taciau gavosi kaip gavosi... as zinau, kad turiu, gera suni, nors jis ir be doku... bet veisle patvirtinanti doka turim oj kad primaliau

Veislę patvirtinantis dokumentas yra kilmės dokumentai. Tikrai, kad primalėte.

Tie kas turi šunis su dokumentais niekada nežiūri į bedokumenčius kaip žemesnius, dažnas paima šunį iš prieglaudos ar kitur, aš veisiu dokumentuotus šunis, bet mano namuose lygiomis teisėmis gyvena ir mišrūnas, tik jis sterilizuotas. Bėda tame, kad tie kurie turi bedokumenčius labai dažnai jaučiasi ne toki patys, jie žūt būt nori prirašyti savo šunį kakokiai veislei taip jį menkindami, nes pats šeimininkas postrigaudamas apie meilę šunims nesvarbu koki jie, versdamasis per galvą bando įrodyti kad jo šuo veislinis. Deja-nėra dokumentų nėra veislės, nes tik veislinis gyvūnas gali turėti veislinių palikuonių. Tik tiek. Visi šunys yra puikūs, tik kai kurių šeimininkai juos žemina užmiršdami kad ėmė draugą ir bandydami jį bet kokia kaina prirašyti kokiai nors veislei. Jei jau ėmėt gyvūną dėl meilės paaiškinkit kam jums to reikia? Koks skirtumas kokios jis veislės. Tik kai skaitai daugiausia auginantys neaiškios veilės atstovus kaip jūsų atveju pradeda mūšį dėl jų veisliškumo. O nėra dokumentų, nėra veislės, deja. Norėjaot draugo-puiku įsigijot, norėjot veislinio šuns-šį kart neišėjo. Negi taip sunku su tuo susitaikyti, kad auginate tiesiog puikų šunį.

Teisingai pasakyta