QUOTE(Redos @ 2009 12 16, 15:55)
1. Manau, bent jau noriu manyti, kad 2 mėn šuniukas nebūna uždarytas viename kambaryje su mama ir mato tik veisėjo šeimą. Kad jau leidžiama ateiti svečiams, būti jiems tarp svetimų žmonių ir pan.
2. Ką darytum, jeigu vienas iš jų lėktų, bėgtų klykdamas slėptis nuo svetimo žmogaus kontakto. Ne tai kad trauktųsi į šoną, bet paniškai klykdamas lėktų? Negi tai normalu? Negi to įmanoma nepastebėti?
3. jeigu taip yra ištiesų, tada liūdesys. Nes žmogui reikia gyventi ne su kampais ar eksterjeru, o su charakteriu. Tai yra svarbiausias dalykas.
4. Čia kalbu apie šuniukų charakterius, nerimą keliančius veiksnius. "Migdyčiau jeigu..." skamba baisiai, bet veisėjas turi būti apgalvojęs savo žingsnius ką jis darytų, jeigu...
5. Tačiau psichinio šuns psichiškumas ryškiai jaučiamas nuo mažens.
1. Na nezinau, jei tu mazu nepazindint su aplinka, tai spragos tikrai bus. Taciau tas, kas turi po 20 sunu, tikrai netikiu, kad turi galimybe visus sunis ir vadas po namus lakstydint
.. plem taip ir matau pareinancia govada
2. Oj, matai, jei akivaizdziai klykia ir ardosi 2 men suniukas, tai akivaizdu, kad kazkas su juo negerai.. taciau psichikos sutrikimai nebutinai atsiranda vaikysteje
. Nu netikiu, nors tu ka
. Tai kaip paaiskinsi depresijos atsiradima tarkim paauglysteje, sizofrenijos islindima be galo buvusiam protingam zmogui apie trisdesimtuosius metus, ir tt ir tt.
3. Matai, sutinku, kad vienas svarbiausiu kriteriju veisime turetu buti- geras suns charakteris ir temperamentas
. Smagu, jei salia eina ir geras eksterjeras. Nes suniukus atiduodi i seimas. Ir norisi, kad jis nestu tik dziaugsma, o ne problemas. Todel suo turi but visu pirma sugyvenamas. Taip manau as. O ka mano kiti, nezinau.
4. Viskas priklauso nuo zmogaus atsakingumo laipsnio
. As visada sakau- gyvenk ir elkis taip, kad netektu isduoti savo vertybiu ir idealu. Esu beveik garantuota, tokiu kaip seteriu mama turbut pas mus vienetai (kalbu apie atsakomybe).
5. nebutinai nuo mazens
.
QUOTE(basia @ 2009 12 16, 16:01)
O mano matytu atveju skaicius labai nemenkas
na matai, uzsienyje zmones mokinasi ir gilinasi i tai ne vienus metus, isigydami sunu psichologo-psichiatro specialybe
. Tai nera tas pats kas matyti atvejai, kuriu psichines ligos kilme pats filosofuodamas diagnozuoji
. Juk kad issiaiskinti kodel suo taip ar anaip elgiasi neuztenka ji karta pamatyt besiardanti pas save veto kabinete... reikia gana nuodugnios apklausos - seimos, veiseju, galu gale pati suni reikia stebeti ivairiose situacijose, galbut kai ka paprovokuoti
. Taip kad tai tikrai nera taip paprasta kaip kartais is salies atrodo- ai, klykia- psichinis....