QUOTE(aiwa @ 2009 12 16, 15:24)
1. Redos, tu klysti.. 2 men suniuka tu matai viena is minetu dvieju variantu. Visi linksmi, zaismingi, duksta, isdykauja- tik vieni svetimoje aplinkoje drasesni, kiti ne tokie drasus. Ir zinoma, pasiskirste hierarchijoj. Kuri is antrojo varianto bakstelsi pirstu??
Ir apie patoguma, manau, cia niekas nekalba.
.. net ir tas bedokumentis monstras, kuris pas mano tevus gyveno,- vaikysteje atrode minkstas kamuoliu pukutis, retkarciais nenorintis atiduot kaulo, ar paburnojantis kai praeini pro sali.. ir tai tikrai nebuvo kazkas specifisko.. o uzauges puldavo neperspejes, ypac mego tai daryti is pasalu..
2. ir aplamai, vidutiniokai veisejai, patikek... jiems toli iki sunu psichologijos ar psichiatrijos, -ir manau, tikrai ne is blogos valios, o tiesiog is neapsisvetimo
. Jie zino daug kas liecia parodas, pedigree, kampus, linijas ir tt.. Zinoma, kaltu ieskoti galime visuomet. Bet ne visada visi tokie blogi kaip mums atrodo.. Ir ne visada, kas bloga nutinka yra tycia suplanuota..
1. Ne neklystu. Manau, bent jau noriu manyti, kad 2 mėn šuniukas nebūna uždarytas viename kambaryje su mama ir mato tik veisėjo šeimą. Kad jau leidžiama ateiti svečiams, būti jiems tarp svetimų žmonių ir pan. Ir psichinis šuo parodys savo psichinį veidą. Ką darytum, jeigu vienas iš jų lėktų, bėgtų klykdamas slėptis nuo svetimo žmogaus kontakto. Ne tai kad trauktųsi į šoną, bet paniškai klykdamas lėktų? Negi tai normalu? Negi to įmanoma nepastebėti?
2. jeigu taip yra ištiesų, tada liūdesys. Nes žmogui reikia gyventi ne su kampais ar eksterjeru, o su charakteriu. Tai yra svarbiausias dalykas.
3. tikrai ne visi blogi. Žinai, kad išsimaudžiau 2 kartus ir vistiek niekada žmogui nepasakysiu, kad pirktų ale veislinį. Yra tik 2 galimi variantai gyvūno įsigijimui - prieglauda arba rimtas veislynas. Prieglaudos privalumas tas, kad gali matyti praaugusį šunį, jo charakterio stabilumą (prasieik mieste + nueik, kur daug šunų, dar pabendrauk su mažais vaikais - daug ką pamatysi), energijos lygį (ar atitinka tavo). Rimtas veislynas...čia jau kiekvieno valia spręsti, kas tą rimtumą apsprendžia. Man asmeniškai - matymas problemų ir noras tas problemas spręsti. Čia kalbu apie šuniukų charakterius, nerimą keliančius veiksnius. "Migdyčiau jeigu..." skamba baisiai, bet veisėjas turi būti apgalvojęs savo žingsnius ką jis darytų, jeigu...
4. kažkodėl jaučiu, nors tikrai nežinau, kad tavo bedokumentinis monstras turėjo aukštą dominavimo lygį, kurio niekas "nepastatė į vietą". Tai nėra psichinis šuo. Tiesa, galiu čia stipriai nusišnekėti, nes situacijos nežinau visai. Tačiau psichinio šuns psichiškumas ryškiai jaučiamas nuo mažens.