QUOTE(crema @ 2010 02 18, 15:21)
Rasma, man labai labai įdomus Tavo ne ultra kraštutinis požiūris. Nes ir pačiai kyla klausimų bandant atrinkti pelus nuo grūdų...t.y. suprasti kas teisinga o kas ne
Užtai būčiau labai dėkinga už jo išdėstymą
Aš nesakau, kad kaimiška vištytė man neskani, bet mano org-mas kažko joje netoleruoja
Ir nesuprantu ko konkrečiai.. Ir kepu pakankamai ilgai, ir nė vienos vištos (nei 'parduotuvinės', nei iš ūkio) nevalgau odelių ir vidaus organų(kepenėlių, širdelių, skrandukų), bet nuo kaimiškos vištos mane visąlaik pykina
ir paleidžia vidurius atsakančiai O man ta liguista būsena nepriimtina, tad šeimai aš nuperku ir kaimiškos, bet sau perku iš parduotuvės ir retai. Man višta - kokia ji bebūtų, pakankamai menkavertė mėsa
Iš mėsos labiausiai vertinu kalakutieną ir veršieną.
Matot, mano požiūrį formuoja mano patirtis
Aš esu aplankiusi nemažai įv. įmonių, esu daugmaž susipažinusi su technologijomis ('daugmaž' sakau, nes kiekviena sritis be galo plati ir savotiškai sudėtinga, tad neįmanoma išmanyti viską nedirbant su tuo dešimtmečiais....aš dar jaučiuosi labai jauna
, kad žinočiau viską), esu dirbusi 'su ūkininkais',
esu padirbėjusi paukštyne, mėsos perdirbimo įmonėje-skerdykloje, esu padirbėjusi žuvies įmonėje, tad mačiau tą 'virtuvę' iš arti, aš nesiremiu TV laidom, spaudos straipsniais, nesiklausau nuogirdų iš šimtųjų lūpų, kai vyro pusseserės draugės vyro dėdė pasakoja ką matė-girdėjo kažkur dirbdamas..
Aš pati kasdien matau, girdžiu, žinau kas kur kaip Jei man reikėtų kalbėti apie pasitikėjimą..bandysiu išreikšti skaitine išraiška 60/40 įmonių, o ne ūkių naudai
Galima sakyti laviruoju tarp vieno ir kito, kaip gal čia ir dauguma?
Į ūkininkus žiūriu labai įtariai. Vėlgi ne be pagrindo, nes tiek kiek mačiau jų naudojamo falsifikavimo, tai būtų galima koką knygelę parašyti
Bet taip buvo visada, čia ne dabarties problema..tai buvo ir bus.
Kai kyla skandalai dėl pieno su nuodais, kai kyla skandalai su purškiamais grūdais, visų pirma už viso to stovi ūkininkas. Ūkininkas įmonei parduoda grūdus, pieną, mėsą... Įmonė yra perdirbėja, taip ji naudoja leidžiamais kiekiais leidžiamus maisto priedus, taip ji gamina įv. produkciją nuo labai pigių produktų iki išskirtinės kokybės, bet ne įmonei paranku pripilti antibiotikų į pieną ar greičiau nuimti grūdų derlių. Ne įmonė į skerdyklą atveža kalkių skiediniu prigirdytas ar veršingas karves. Ir galbūt pirkdamas iš ūkininko nusiperki tai, ko nepriimtų monė
Randamas pienas su kenksmingom medžiagom ir stabdomas pieno supirkimas, deja, karvės tešmens neužriši, ji melžiama...kažin ar pagal tuos 'baisius reikalavimus' ūkininkas tuos 20 litrų išpila į mėšlidę..kas garantuos, kad jis to pieno nepasiūlys? Kai kalbama ką dėl verslo padarytų įmonė, verta prisiminti ir tai, kad ūkininkas irgi nori ir turi turėti naudos
Tikslas tas pats ir kartais bet kokiom priemonėm to tikslo siekia abi pusės.
O aš esu paprastas, normalus žmogus. Aš renkuosi kokybiškus produktus, o kas juos parduoda - ūkininkas ar parduotuvė - man nesvarbu. Daržoves, vaisius, medų, tautinio kulinarinio paveldo produktus, kiaušinius, įv. sultis labiau mėgstu kaimiškus..pieno produktus dažniausiai perku parduotuvinius, bet natūralius (ne sviesto-riebalų mišinius ar grietinę su aliejumi
), o su mėsyte būna įvairiai
Nors labiau patinka iš kaimo
, bet jei nėra galimybės nedarau tragedijos pirkdama parduotuvėje. Niekada iš niekur neperku marinuotų pusgaminių ir faršo.
Kiek įmanoma ir turiu laiko, kantrybės, noro - maistą gaminuosi namuose. Nevalgau kavinėse, nors su šeima jose lankausi ir šeimos prašau labai nepiktnaudžiauti, vietoj to geriau 'pasiaukojamai' pažadu pasisukinėti virtuvėje ir kažką neeilinio pagaminti namie
Absoliučiai atsisakau parduodamų pusgaminių, mišrainių ir 'iki visiško komforto' apdoroto maisto (pvz. silkutės filė, labai baltų miltų, valytų kruopų, gatavų padažų ir pan.).
Nesu nei maisto vergė, nei ekologiškumo-sveikumo fanatikė.
Pagrindiniai principai maždaug išsakyti..visko nepapasakosi