Gugaicia,
susidarė įspūdis, kad jūs viską darot teisingai, kad nejaustumėt nepilnavertiškumo: turit vyro palaikymą, stengiatės apginti savo nuomonę, pradžiuginti save maloniom smulkmenom... ir vis dėlto esat nelaiminga. Sakot, kad norėtumėt pakeisti darbą, santykius ir save pačią. Ką konkrečiai? Ar žinot, kokio pasikeitimo norėtumėt, kas jums suteiks pasitenkinimą ir pilnatvės jausmą. Jeigu šiuos tikslus jau esat konkretizavusi, tai gal tą energiją, kurią dabar švaistot, bandydama atskirti vyrą nuo tėvų, skirkit savo planų realizavimui.
catina, mane apčiuopti galbūt sunku dėlto, kad nesu iš tų kurios neša šiukšles iš namų.... 
tiesiog kartais nesusivaldau ir išsilieju... o jei kalbant apie problemas-net nežinau nuo ko reiktų pradėti pokalbį pas psichologą... tų probemų ir nesusigaudymo savyje begalės... tiesiog kartais beprotiškai pavargstu gyventi... užeina begalinis noras prasmegti skradžiai žemėn spjovus į viską. smulkiai pasakoti savo problemų negaliu-tiesiog tai per daug vieša vieta... 
sorry... o užsukau čia neatsitiktinai... visada skaitau tokius skyrelius ir medicininius-tiesiog man tai įdomu, tai tarsi hobis, kuris kartais labai praverčia pačiai...
tiesiog kartais nesusivaldau ir išsilieju... o jei kalbant apie problemas-net nežinau nuo ko reiktų pradėti pokalbį pas psichologą... tų probemų ir nesusigaudymo savyje begalės... tiesiog kartais beprotiškai pavargstu gyventi... užeina begalinis noras prasmegti skradžiai žemėn spjovus į viską. smulkiai pasakoti savo problemų negaliu-tiesiog tai per daug vieša vieta... sorry... o užsukau čia neatsitiktinai... visada skaitau tokius skyrelius ir medicininius-tiesiog man tai įdomu, tai tarsi hobis, kuris kartais labai praverčia pačiai...
| QUOTE (catina @ 2004 04 08, 20:07) |
| Pypt!!!, va Tu nors ir labai savo sveciais uzsiemusi, bet vistiek Tave sutrukdysiu.  Uzstrigo man viena Tavo problema. Rasei, kad Tau tikras kosmaras, nes negali nusipirkti sau nei rubu, nei batu. Ar Tu kada nors apmastei, kodel taip yra? Kodel Tau nesinori, negali, vengi, pamirsti tai padaryti? Kadangi mintyse kartais tarsi "issilydai", gal ir cia nesamoningai nori istirpti pilkoje maseje, neissiskirti is minios? O gal Tu save nesamoningai baudi? Atseit, jei jau tokia nevykele, nepasiekia gyvenime to ko nori, tai ner cia ko puostis ir dabintis. O gal cia kas kita Tavo pasamoneje slypi? Butu idomu, kad parasytum, jei saus i galva kokia nors ideja...O po to galima ziureti toliau... |
Niekam tu neįkyrėjai ( bent jau man) , catina- priešingai su nekantrumu laukiu tavo komentarų. Tikrai daug ką permąstau...
Taigi dėl rūbų... Šita problema sena kaip pasaulis- tiksliau įsisenėjusi ir įleidusi šaknis kaip ąžuolas šimtametis. Viskas ko gero dėl mano išvaizdos. Vaikystėj buvau ilga ir kūda, o kadangi sovietmečiu manekenių kulto dar nebuvo- kompleksavau , žinoma. Lyg ir neteko sulaukti daug užgauliojimų- bet laki vaizduotė piešė, kad esu kažkokia išsigimelė. Taip ir atsirado noras maskuotis- susilieti su minia. Bet koks ryškesnis akcentas- tik papildomas dėmesis- ir anot manęs- būtinai kritiškas. Vėliau subrendau- formos suapvalėjo, pasistengus galėčiau būti visai išvaizdžia moterimi...bet...Vis tas dėmesys gasdina. Dar ir tauta aplink tokia vulgaroka sakyčiau. Nekart eidama gatve esu girdėjus vyrukus apšnekančius mano išvaizdą- kojų ilgį, krūtų dydį. ..pasijuntu kaip koks mėsos gabalas...kojos pradeda pintis, akyse susitvenkia ašaros- noriu prasmegti skradžiai žemę...Bijau... užvaldo kažkokia keista baimė tarsi bučiau laukinis žvėrelis. Tuo tarpu savim pasitikinti moteris tai priimtų kaip komplimentą(bent jau aš taip įsivaizduoju). Tarkim pasitaisytų plaukus ir lepteltų tiems vyriokams ką nors vulgaraus jų lygmeny... O aš? Aš slepiuosi- nutysęs megstinis, kelnės be formos, nukleipti batai- mano maskuojamoji uniforma...(sijonų net neturiu, nes bijočiau su juo gatvėj pasirodyt). Tai vat kaip su tais drabužiais...
Dabar neramina mano atidėliojimas. Atėdėliojimas keisti savo gyvenimą. Praeitą savaitę kankino svečiai. Dabar man reik atsigauti po švenčių, sutvarkyti po visko namus. Šiaip aš jokių darbų neatidėlioju, o štai čia elgiuos kaip kokia studentė- vis vėliau ir vėliau. Vis dar ne metas...
Oi- prisiminiau dar vieną detalę dėl rūbų. Kartais aš galiu pakeisti savo išvaizdą- bet tuomet nustoju būti savimi- pradedu vaidinti. Tampu kitu žmogumi su kitokiomis manieromis, elgesiu. O vaidyba, kaip ir bet koks darbas, žinoma vargina, todėl tai tik trumpalaikis"pabėgimas". Kaip man išlikti savimi pakeitus išvaizdą?
Sutinku su tom, kurios raso, jog "gerieciai" yra labai toleruojami visuomeneje. KAi as buvau tyli, rami - draugu turejau iki soties. Su visais sutikdavau, sokdavau pagal ju dudele. O kai vyras pagyromis islepino ir pradejau justi savo verte, kai asilui tenka papriekaistauti, arba neiti su visa banda ten kur tau tikrai nepatiks ar tu negerai jausies, staiga is vadinamu draugu liko keli!
Savim pasitikinciu zmoniu - nelabai kas megsta. Is karto yra priklijuojama etikete "pasikeles". Jei as zinau ka galiu ir ko noriu, tai ar tikrai esu pasikelusi? Ar daznai Jus darbdaviai yra pagyre uz gera darba? Is vieno tokio esu girdejusi atsakyma: o kam? po to pasikels, prasys didesnio atlyginimo. Geriau isugdyti zmoguje nepilnavertiskumo kompleksa. Toks ir dirbs uz dyka, ir nepriestaraus. Nekenciu tokiu asilu!!!!
Manau, kad jei zmogus tiki jog gali kazka padaryti daugiau nei kiti, tuomet pirmyn! Norite kurti firma - ok! Tereikia isanalizuoti istatymus, rinka ir finansus ir pirmyyyyyyyyyyyyyyn
Savim pasitikinciu zmoniu - nelabai kas megsta. Is karto yra priklijuojama etikete "pasikeles". Jei as zinau ka galiu ir ko noriu, tai ar tikrai esu pasikelusi? Ar daznai Jus darbdaviai yra pagyre uz gera darba? Is vieno tokio esu girdejusi atsakyma: o kam? po to pasikels, prasys didesnio atlyginimo. Geriau isugdyti zmoguje nepilnavertiskumo kompleksa. Toks ir dirbs uz dyka, ir nepriestaraus. Nekenciu tokiu asilu!!!!
Manau, kad jei zmogus tiki jog gali kazka padaryti daugiau nei kiti, tuomet pirmyn! Norite kurti firma - ok! Tereikia isanalizuoti istatymus, rinka ir finansus ir pirmyyyyyyyyyyyyyyn
| QUOTE (Akva @ 2004 04 13, 14:50) |
| Savim pasitikinciu zmoniu - nelabai kas megsta. Is karto yra priklijuojama etikete "pasikeles". Jei as zinau ka galiu ir ko noriu, tai ar tikrai esu pasikelusi? Ar daznai Jus darbdaviai yra pagyre uz gera darba? Is vieno tokio esu girdejusi atsakyma: o kam? po to pasikels, prasys didesnio atlyginimo. |
Na, cia tai noreciau papriestarauti. As esu labai pasitikinti savimi, bet draugiu man netruksta. Beje, mano drauges irgi yra pasitikincios savimi, tad mes viena kita tik stipriname ir palaikome.
O darbdaviu irgi visokiu yra. Jei manai, kad esi vertas didesnio atlyginimo, tai ir prasyk. Jei nepakels, tai pabandyk save "prakisti" kitur.
| QUOTE (pypt!!! @ 2004 04 13, 13:54) | ||
Niekam tu neįkyrėjai ( bent jau man) , catina- priešingai su nekantrumu laukiu tavo komentarų. Tikrai daug ką permąstau... Taigi dėl rūbų... Šita problema sena kaip pasaulis- tiksliau įsisenėjusi ir įleidusi šaknis kaip ąžuolas šimtametis. Viskas ko gero dėl mano išvaizdos. Vaikystėj buvau ilga ir kūda, o kadangi sovietmečiu manekenių kulto dar nebuvo- kompleksavau , žinoma. Lyg ir neteko sulaukti daug užgauliojimų- bet laki vaizduotė piešė, kad esu kažkokia išsigimelė. Taip ir atsirado noras maskuotis- susilieti su minia. Bet koks ryškesnis akcentas- tik papildomas dėmesis- ir anot manęs- būtinai kritiškas. Vėliau subrendau- formos suapvalėjo, pasistengus galėčiau būti visai išvaizdžia moterimi...bet...Vis tas dėmesys gasdina. Dar ir tauta aplink tokia vulgaroka sakyčiau. Nekart eidama gatve esu girdėjus vyrukus apšnekančius mano išvaizdą- kojų ilgį, krūtų dydį. ..pasijuntu kaip koks mėsos gabalas...kojos pradeda pintis, akyse susitvenkia ašaros- noriu prasmegti skradžiai žemę...Bijau... užvaldo kažkokia keista baimė tarsi bučiau laukinis žvėrelis. Tuo tarpu savim pasitikinti moteris tai priimtų kaip komplimentą(bent jau aš taip įsivaizduoju). Tarkim pasitaisytų plaukus ir lepteltų tiems vyriokams ką nors vulgaraus jų lygmeny... O aš? Aš slepiuosi- nutysęs megstinis, kelnės be formos, nukleipti batai- mano maskuojamoji uniforma...(sijonų net neturiu, nes bijočiau su juo gatvėj pasirodyt). Tai vat kaip su tais drabužiais... Dabar neramina mano atidėliojimas. Atėdėliojimas keisti savo gyvenimą. Praeitą savaitę kankino svečiai. Dabar man reik atsigauti po švenčių, sutvarkyti po visko namus. Šiaip aš jokių darbų neatidėlioju, o štai čia elgiuos kaip kokia studentė- vis vėliau ir vėliau. Vis dar ne metas... Oi- prisiminiau dar vieną detalę dėl rūbų. Kartais aš galiu pakeisti savo išvaizdą- bet tuomet nustoju būti savimi- pradedu vaidinti. Tampu kitu žmogumi su kitokiomis manieromis, elgesiu. O vaidyba, kaip ir bet koks darbas, žinoma vargina, todėl tai tik trumpalaikis"pabėgimas". Kaip man išlikti savimi pakeitus išvaizdą? |
Vaje kaip kartais panasu i mane
Idomu ka Catina atsakys 
Tas demesys ir replikos taip vargina ir gasdina tas tiesa O turetu gi dziuginti ar ne ?
RIGEDORA, atsiprasau. Tikrai nenorejau perzengti labai asmenisku ribu. Tiesiog visu problemu (tame tarpe ir psichologiniu) sprendimas prasideda nuo aiskaus ju suformulavimo. Tu teisi, cia forume problemas iki galo isspresti vistiek neimanoma. Galima tik pasamprotauti apie bendras tendencija. Be to psichologine analize daugeliu atveju yra labai jau asmeniskas ir intymus dalykas.
PYPT!!! Mes dar pasiliksime prie tos problemos apie rubus. Tu tikrai labai intensyviai apmastei savo elgesio priezasis. Sekantis zingsnis butu taip pat intensyviai apmastyti, ar elgiesi LOGISKAI ir kokia ASMENINE NAUDA Tu turi is tokio elgesio. Ar tai geriausias kelias paslepti savo asmenybe uniformoje , issilydyti pilkoje minioje? Ar negaila prarasti savo individualybe? Begdama nuo vulgariu komplimentu, pabegi ir nuo teigiamu. Uzkerti kelia zmoniems Tave teigiamai vertinti. Demesys, malonus komplimentai yra didelis dziaugsmo saltinis, ikvepia pasitikejima savimi. Tu to atsisakai, nuo to atsiriboji ir t.t. Pamastyk. Tikriausiai surasi dar daugybe kitu argumentu, bet galu gale greiciausiai teks sau prisipazinti, kad toks elgesys nera nei logiskas, nei Tau naudingas...
O po to BUTINAI pagalvok, kas pasikeistu i TEIGIAMA pusei, jei Tu pasielgtumei kitaip, negu yprasta. Jei nusipirktum nauja ruba, pasipuostum. Gal Tu tuo pradziugintum savo vaika. Jam galbut butu daug malonu eiti gatveje greta grazios, dailios, susitvarkiusios, siuolaikines mamytes. Galbut tai Tau atvertu naujas profesines perspektyvas, juk zmones palydi pagal prota, bet sutinka, deja, pagal ruba... Gal kokia nors Tavo konkurente ar seip Tau nemaloni asmenybe
"nusprogtu is pavydo" pamaciusi Tave tokia nauja, dailia, estetiska. Zinoma, Tau asmeniskai svarbias priezastis turi isanalizuoti pati. Intensyviai mastyk apie tai, kaip Tau tada butu MANLONU, kaip NAUDINGA, kaip PROTINGA butu taip pasielgti.
Sukoncentruok mintis ties tuo, su kokiu malonumu Tu atlieki ta veiksma. Ir svarbiausia PADARYK TAI!
Jei pavyks, pasidziauk Tuo, kad sugebejai nugaleti save, pasielgti protingai. Ir BUTINAI PARASYK MUMS.
Sitas metodas yra skirtas zmogaus yprasta veikimo buda perlauzti logisku mastymu. Ji naudoja profesionalus psichologai terapijoje pries nepasitikejima savimi. Pagal tokia schema reikia ismokti mastyti KIEKVIENOJE situacijoje, kuri yra nemaloni, sukelia nepasitikejima ir t.t. Metodas nera paprastas, todel, kad reikalauja labai intensyvaus mastymo ir dideliu dvasiniu pastangu. Pradzioje jis yra netgi siek tiek nemalonus. Bet malonumas ir dziaugsmas ateina veliau drauge su rezultatais.
Apie polinki viska atidelioti ir apie tai kas slepiasi uz baimes del demesio pasamprotausiu veliau arba rytoj, kai vel rasiu laiko prisest prie kompjuterio...
PYPT!!! Mes dar pasiliksime prie tos problemos apie rubus. Tu tikrai labai intensyviai apmastei savo elgesio priezasis. Sekantis zingsnis butu taip pat intensyviai apmastyti, ar elgiesi LOGISKAI ir kokia ASMENINE NAUDA Tu turi is tokio elgesio. Ar tai geriausias kelias paslepti savo asmenybe uniformoje , issilydyti pilkoje minioje? Ar negaila prarasti savo individualybe? Begdama nuo vulgariu komplimentu, pabegi ir nuo teigiamu. Uzkerti kelia zmoniems Tave teigiamai vertinti. Demesys, malonus komplimentai yra didelis dziaugsmo saltinis, ikvepia pasitikejima savimi. Tu to atsisakai, nuo to atsiriboji ir t.t. Pamastyk. Tikriausiai surasi dar daugybe kitu argumentu, bet galu gale greiciausiai teks sau prisipazinti, kad toks elgesys nera nei logiskas, nei Tau naudingas...
O po to BUTINAI pagalvok, kas pasikeistu i TEIGIAMA pusei, jei Tu pasielgtumei kitaip, negu yprasta. Jei nusipirktum nauja ruba, pasipuostum. Gal Tu tuo pradziugintum savo vaika. Jam galbut butu daug malonu eiti gatveje greta grazios, dailios, susitvarkiusios, siuolaikines mamytes. Galbut tai Tau atvertu naujas profesines perspektyvas, juk zmones palydi pagal prota, bet sutinka, deja, pagal ruba... Gal kokia nors Tavo konkurente ar seip Tau nemaloni asmenybe
"nusprogtu is pavydo" pamaciusi Tave tokia nauja, dailia, estetiska. Zinoma, Tau asmeniskai svarbias priezastis turi isanalizuoti pati. Intensyviai mastyk apie tai, kaip Tau tada butu MANLONU, kaip NAUDINGA, kaip PROTINGA butu taip pasielgti.
Sukoncentruok mintis ties tuo, su kokiu malonumu Tu atlieki ta veiksma. Ir svarbiausia PADARYK TAI!
Jei pavyks, pasidziauk Tuo, kad sugebejai nugaleti save, pasielgti protingai. Ir BUTINAI PARASYK MUMS.
Sitas metodas yra skirtas zmogaus yprasta veikimo buda perlauzti logisku mastymu. Ji naudoja profesionalus psichologai terapijoje pries nepasitikejima savimi. Pagal tokia schema reikia ismokti mastyti KIEKVIENOJE situacijoje, kuri yra nemaloni, sukelia nepasitikejima ir t.t. Metodas nera paprastas, todel, kad reikalauja labai intensyvaus mastymo ir dideliu dvasiniu pastangu. Pradzioje jis yra netgi siek tiek nemalonus. Bet malonumas ir dziaugsmas ateina veliau drauge su rezultatais.
Apie polinki viska atidelioti ir apie tai kas slepiasi uz baimes del demesio pasamprotausiu veliau arba rytoj, kai vel rasiu laiko prisest prie kompjuterio...
Visoms, skaitančioms
Pasikeisti tikrai nelengva (kaip jau minėjau, sistema veikia puikiai ). Maža to, pasikeitimas liečia ne tik mus asmeniškai, bet ir tuos žmones, su kuriais mes susiduriam. Aplinkiniai įprato jus matyti nuolankias, tylias, be nuomonės, be "išvaizdos", be "charakterio". Tarp jūsų ir kitų žmonių ilgainiui nusistovėjo pusiausvyra . Kai jūs bandot ką nors pakeisti šioje rutinoje, aplinkiniai patiria lengvą šoką (geriausiu atveju) ir ... taip pat reaguoja. Vieni jus pavadins akiplėša, kiti tyliai nuspręs, kad "stogas pavažiavo" tačiau bus ir tokių, kurie apsidžiaugs jūsų pasikeitimais ir paskatins eiti toliau. Tai puiki proga išsiaiškinti savo tikruosius draugus. Realiai suaugusio žmogaus gyvenime jų ir nebūna daugiau kaip 3-4.
... Ir žinoma yra skirtumas tarp Smurkos ir kitų šios temos "rašytojų". Smurka visada buvo pasitikinti (dar pridėkim ugnikalnio temperamentą
) ir būtent tokių žmonių ratas aplink ją susibūrė. Bet juk niekad nevėlu atrasti draugus išnaujo! Todėl, vietoj tų "pradingusių" atsiras tokie žmonės, kurie įvertins tikruosius jūsų gabumus, pastangas, asmenybę ir tt
Catina, atrodo, puikiai išstudijavusi kognityvinės psichoterapijos principus. Kas netingit, pasinaudokit jos komentarais, patarimais ir pastebėjimais.
Na, ir pagaliau.... supykit ant savęs taip, kad nors ką šiandien pradėtumėt daryti dėl savęs
Pasikeisti tikrai nelengva (kaip jau minėjau, sistema veikia puikiai
). Maža to, pasikeitimas liečia ne tik mus asmeniškai, bet ir tuos žmones, su kuriais mes susiduriam. Aplinkiniai įprato jus matyti nuolankias, tylias, be nuomonės, be "išvaizdos", be "charakterio". Tarp jūsų ir kitų žmonių ilgainiui nusistovėjo pusiausvyra . Kai jūs bandot ką nors pakeisti šioje rutinoje, aplinkiniai patiria lengvą šoką (geriausiu atveju) ir ... taip pat reaguoja. Vieni jus pavadins akiplėša, kiti tyliai nuspręs, kad "stogas pavažiavo" tačiau bus ir tokių, kurie apsidžiaugs jūsų pasikeitimais ir paskatins eiti toliau. Tai puiki proga išsiaiškinti savo tikruosius draugus. Realiai suaugusio žmogaus gyvenime jų ir nebūna daugiau kaip 3-4. ... Ir žinoma yra skirtumas tarp Smurkos ir kitų šios temos "rašytojų". Smurka visada buvo pasitikinti (dar pridėkim ugnikalnio temperamentą
) ir būtent tokių žmonių ratas aplink ją susibūrė. Bet juk niekad nevėlu atrasti draugus išnaujo! Todėl, vietoj tų "pradingusių" atsiras tokie žmonės, kurie įvertins tikruosius jūsų gabumus, pastangas, asmenybę ir ttCatina, atrodo, puikiai išstudijavusi kognityvinės psichoterapijos principus. Kas netingit, pasinaudokit jos komentarais, patarimais ir pastebėjimais.
Na, ir pagaliau.... supykit ant savęs taip, kad nors ką šiandien pradėtumėt daryti dėl savęs
| QUOTE (catina @ 2004 04 14, 06:06) |
| Gal kokia nors Tavo konkurente ar seip Tau nemaloni asmenybe "nusprogtu is pavydo" pamaciusi Tave tokia nauja, dailia, estetiska. |
Nepaprastai gaila, bet esu visiškai nelinkusi konkuruoti. Baisiai pasigendu savyje šios savybės
Ir darbinėj srity oi kaip praverstų ir šiaip gyvenime...O gal čia dar tik viena šaka to savimi nepasitikėjimo medžio?
| QUOTE (Jolanta Skrebiene @ 2004 04 14, 09:13) |
| Pasikeisti tikrai nelengva (kaip jau minėjau, sistema veikia puikiai ). Maža to, pasikeitimas liečia ne tik mus asmeniškai, bet ir tuos žmones, su kuriais mes susiduriam. Aplinkiniai įprato jus matyti nuolankias, tylias, be nuomonės, be "išvaizdos", be "charakterio". Tarp jūsų ir kitų žmonių ilgainiui nusistovėjo pusiausvyra . Kai jūs bandot ką nors pakeisti šioje rutinoje, aplinkiniai patiria lengvą šoką (geriausiu atveju) ir ... taip pat reaguoja. Vieni jus pavadins akiplėša, kiti tyliai nuspręs, kad "stogas pavažiavo" tačiau bus ir tokių, kurie apsidžiaugs jūsų pasikeitimais ir paskatins eiti toliau. Tai puiki proga išsiaiškinti savo tikruosius draugus. Realiai suaugusio žmogaus gyvenime jų ir nebūna daugiau kaip 3-4. |
Šiuo metu yra labai palanki proga pasikeisti, nes po vaiko auginimo atostogų turiu susirasti nają darbą...Ten galėsiu save pateikti naujai. O kas liečia draugus- daugelis jų yra išblaškyti po pasaulį ir bendravimas vyksta arba telefonu arba internetu, taigi jiems visai nesvarbi mano išvaizda. Tie kurie dar likę Lietuvoj- nemenkesni nevykeliai nei aš(vat tai ko gero ir sieja)- taigi ir jiems nesvarbu kaip aš atrodau...Artimieji irgi kiame mieste -matomes retai... Vienintelis artimas- tai mano vyras. Jam beje mano išvaizda rūpi labiaui nei man, tad jis tik apsidžiaugtų...o vaikas dar mažas labai, kad suvoktų jog mama kažkaip keičias
taip, kad manau metas yra palankus 
