[quote=Griuk negyvas,2009 06 03, 23:37]
Nekenciamo vyro - nekenciamas vaikas.
Gime jis isprievartavimo pasekoje. Su vaiku ir jo tevu gyvenome nepilnai 8 metus. O vaiko savo man ne kiek negaila. Nes kai jo tevas mane smaugdavo ar dauzydavo, tas stovedavo ir juokdavosi. Paskui, kai lanke mokykla, vogdavo, begdavo is pamoku, ju neruosdavo, nuolat meluodavo. Kaip ne mano vaikas. Mano kovos buvo bevaises, todel uzkniso, ir atidaviau ji jo tevui. Viskas.
Esme tame, kad pagalbos jam nereikia - tevas pries ji nesmurtauja. Mane jis vadino kaip tevas liepe - siuksle... Ir grazaus jam kazko mano siulyto nereikia - tik klausimai: papildyk saskaita, duok pinigu.
Atsiprasau, kad kisuos
Man tai viskas aisku ir suprantama-dar isciose vaikas buvo uzprogramuotas gimt tokiu...atsiminkit, ka jautet, galvojot...jo laukdama. Jis dar negimes jaute priesiskuma jums.
Net tu mamu, kurios norejo pasidaryti aborta, o veliau persigalvojo ir vaikuti pasiliko, vaikai pasamoneje jaucia priesiskuma mamom ir veliau turi psichologiniu problemu yra saunkiau auklejami. Mintis turi didele galia.
galima net dabar viska pakeist vien juodu darbu su paciu savim...matau, kad vis dar giliai laikot pykti. reik ta pykti paleist. Kitaip niekad nesijausit laiminga. Vardan saves ir mylimo vaikelio tai reiktu padaryt