žiauruma
nors... pliusiukas už drąsą prisipažint viešai.
QUOTE(Griuk negyvas @ 2009 06 03, 22:37)
Kentejau 9 metus, bet paskui truko, negalejau daugiau... Skiriu lesas jo islaikymui, bet matyti jo ne uz ka nenoriu.
o nebandet ieskoti profesionalios pagalbos? ar manot, kad per velu? liudna apie tokius dalykus skaityti, bandau ir jus suprasti, ir jusu vaiko be galo gaila
bent as, kiek esu gyvenime tokiu dalyku maciusi, tai paparastai mamu nemeile tenka patirt butent pirmagimiams ir auklejami jie daznai daug griezciau uz savo jaunesnius brolius ar seseris (cia jau savo asmenini pavyzdi rasau)
QUOTE(Griuk negyvas @ 2009 06 03, 23:37)
Nekenciamo vyro - nekenciamas vaikas. Labiausiai gaila del to, kad tuo metu buvau nepilnamete, ir negalejau savarankiskai atlikti aborto, o mano mama buvo sitam reikalui buvo per didele tyzena. Kentejau 9 metus, bet paskui truko, negalejau daugiau... Skiriu lesas jo islaikymui, bet matyti jo ne uz ka nenoriu.
Dievuleliau, kokiu ziaurumu as cia prisiskaiciau, nes asaros reda! O kur gi to maziuku kalte, kad tevas nekenciamas, mama nemyli!! Ar tas zmogeliukas nusipelne buti paliktas ir nemylimas!!Bejegis atejas i si pasauli laukdamas mamos silumos, o ka gavo?? Siaubas!! Taip, gal as nezinau net puse tos istorijos, bet juk vaiko gyvenima pati mama sugriove neduodama jam silumos ir meiles. Ne gana to visai paliko! Man tai ziauriai skamba! Nenoriu nieko izeisti, bet nepritariu tokiems dalykams!!
QUOTE(CarpeDiem @ 2009 06 04, 01:31)
Dievuleliau, kokiu ziaurumu as cia prisiskaiciau, nes asaros reda! O kur gi to maziuku kalte, kad tevas nekenciamas, mama nemyli!! Ar tas zmogeliukas nusipelne buti paliktas ir nemylimas!!Bejegis atejas i si pasauli laukdamas mamos silumos, o ka gavo?? Siaubas!! Taip, gal as nezinau net puse tos istorijos, bet juk vaiko gyvenima pati mama sugriove neduodama jam silumos ir meiles. Ne gana to visai paliko! Man tai ziauriai skamba! Nenoriu nieko izeisti, bet nepritariu tokiems dalykams!!
Be abejo, kad kiekvienas suvokiame, jog vaikas nekaltas, bet nesmerkit, kol nebuvote tokioje situacijoje. Psichologija yra labai sudėtingas dalykas.
man meile vyriu ir santykiai su vyru nieko bendra neturi su mano santykiais su vaikais..manau, kad daugumai taip..nezinau, kazkokios keistos tos situacijos, tikrai turetumet susirupinti, kreiptis i specialistus, ar kazkaip gilintis i save..nemylet savo vaiko...net nezinau, kaip apibudint..
QUOTE(Griuk negyvas @ 2009 06 03, 23:37)
Nekenciamo vyro - nekenciamas vaikas. Labiausiai gaila del to, kad tuo metu buvau nepilnamete, ir negalejau savarankiskai atlikti aborto, o mano mama buvo sitam reikalui buvo per didele tyzena. Kentejau 9 metus, bet paskui truko, negalejau daugiau... Skiriu lesas jo islaikymui, bet matyti jo ne uz ka nenoriu.
kaip galimo po 9metu atsisakyti savo vaiko? atleiskit bet nesuprantu tikrai,bet nesmerkiu jujsu nes nezinau ka pati buciau dariusi tokioje situacijoje stiprybes
QUOTE(Griuk negyvas @ 2009 06 03, 22:37)
Nekenciamo vyro - nekenciamas vaikas. Labiausiai gaila del to, kad tuo metu buvau nepilnamete, ir negalejau savarankiskai atlikti aborto, o mano mama buvo sitam reikalui buvo per didele tyzena. Kentejau 9 metus, bet paskui truko, negalejau daugiau... Skiriu lesas jo islaikymui, bet matyti jo ne uz ka nenoriu.
as tai labai galiu isivaizduoti jusu situacija. kai nestumas buna tiesiog klaida, kad ir kaip bebutu del to gaila. isivaizduoju, kad tikrai sunku atsikratyti minties jog tas vaikelis yra TO vyro dalis, o jei dar panasus i ji vaikas, aisku, nekaltas..bet sirdziai neisakysi...
cia kuria tai diena maciau delfyje straipsi apie tai, kad medikai ragina gimdyti isprievartautas moteris. prisipazinsiu net neskaiciau to straipsio nes vien pavadinimas mane suerzino.. tokios moterys ir ju vaikai tikrai gali kenteti del meiles stokos... negalima daryti tokio spaudimo
Truputi papasakosiu. Nenoriu gilintis i tai.
Gime jis isprievartavimo pasekoje. Tevai senamadiski, todel tusprende, kad kas nekaltybe ateme, su tuo turiu likti visam gyvenimui. Su vaiku ir jo tevu gyvenome nepilnai 8 metus. O vaiko savo man ne kiek negaila. Nes kai jo tevas mane smaugdavo ar dauzydavo, tas stovedavo ir juokdavosi. Paskui, kai lanke mokykla, vogdavo, begdavo is pamoku, ju neruosdavo, nuolat meluodavo. Kaip ne mano vaikas. Mano kovos buvo bevaises, todel uzkniso, ir atidaviau ji jo tevui. Viskas.
O antraji beprotiskai myliu. Del jo ir savo gyvybe atiduociau, ir dar kieno nors, jei tik reiktu...
Gime jis isprievartavimo pasekoje. Tevai senamadiski, todel tusprende, kad kas nekaltybe ateme, su tuo turiu likti visam gyvenimui. Su vaiku ir jo tevu gyvenome nepilnai 8 metus. O vaiko savo man ne kiek negaila. Nes kai jo tevas mane smaugdavo ar dauzydavo, tas stovedavo ir juokdavosi. Paskui, kai lanke mokykla, vogdavo, begdavo is pamoku, ju neruosdavo, nuolat meluodavo. Kaip ne mano vaikas. Mano kovos buvo bevaises, todel uzkniso, ir atidaviau ji jo tevui. Viskas.
O antraji beprotiskai myliu. Del jo ir savo gyvybe atiduociau, ir dar kieno nors, jei tik reiktu...
QUOTE(Griuk negyvas @ 2009 06 04, 09:28)
Truputi papasakosiu. Nenoriu gilintis i tai.
baisu tai, ka paraset manau, specialistu pagalbos savo laiku reikejo jums abiems - ir jums, ir vaikui. Apie vaiko teva jau nekalbu, tokiems kitokia "pagalba" reikalinga Nesmerkiu jusu, bandau suprasti, dabar man nuosirdziai gaila jusu abieju
Tik gal dar ne velu viska pakeist pagalvokit, kas uzaugs is jusu vaiko, kuris auga su smurtaujanciu tevu Galimas daiktas, kad kazkada atsiras dar viena tokia pati mama kaip jus. Suprantu, kad nesinori nesti sumaisties i gyvenima, kuris, kaip suprantu dabar tapo ramus, bet man norisi tiket, kad rasit savy jegu padet savo vaikui Jo elgesio problemos galbut kyla is to, kad gime ir augo nemylimas, vadinasi, nuo jusu priklauso labai daug
QUOTE(Bonifacija @ 2009 06 02, 16:11)
taigi sakai, visos myli, net pijokes, tai ko ji nemyli savo vaiko?
Aš nesakiau, kad ji nemyli. Bet mes mylimų žmonių sąmoningai nemušam ir neskaudinam.
QUOTE(Bahama mama @ 2009 06 04, 02:04)
bent as, kiek esu gyvenime tokiu dalyku maciusi, tai paparastai mamu nemeile tenka patirt butent pirmagimiams ir auklejami jie daznai daug griezciau uz savo jaunesnius brolius ar seseris (cia jau savo asmenini pavyzdi rasau)
Galbūt taip yra dėl to, kad pradžioje viskas daugiau idealizuojama, norisi užaugint, išauklėt "nepriekaištingai", todėl ir vaikui laikom "už trumpesnio pavadėlio"
QUOTE(Griuk negyvas @ 2009 06 04, 10:28)
Truputi papasakosiu. Nenoriu gilintis i tai.
Gime jis isprievartavimo pasekoje. Tevai senamadiski, todel tusprende, kad kas nekaltybe ateme, su tuo turiu likti visam gyvenimui. Su vaiku ir jo tevu gyvenome nepilnai 8 metus. O vaiko savo man ne kiek negaila. Nes kai jo tevas mane smaugdavo ar dauzydavo, tas stovedavo ir juokdavosi. Paskui, kai lanke mokykla, vogdavo, begdavo is pamoku, ju neruosdavo, nuolat meluodavo. Kaip ne mano vaikas. Mano kovos buvo bevaises, todel uzkniso, ir atidaviau ji jo tevui. Viskas.
O antraji beprotiskai myliu. Del jo ir savo gyvybe atiduociau, ir dar kieno nors, jei tik reiktu...
Gime jis isprievartavimo pasekoje. Tevai senamadiski, todel tusprende, kad kas nekaltybe ateme, su tuo turiu likti visam gyvenimui. Su vaiku ir jo tevu gyvenome nepilnai 8 metus. O vaiko savo man ne kiek negaila. Nes kai jo tevas mane smaugdavo ar dauzydavo, tas stovedavo ir juokdavosi. Paskui, kai lanke mokykla, vogdavo, begdavo is pamoku, ju neruosdavo, nuolat meluodavo. Kaip ne mano vaikas. Mano kovos buvo bevaises, todel uzkniso, ir atidaviau ji jo tevui. Viskas.
O antraji beprotiskai myliu. Del jo ir savo gyvybe atiduociau, ir dar kieno nors, jei tik reiktu...
Baisu. Gaila ir jūsų, ir vaiko. Be tokiu atveju vaikas tikrai nėra kaltas, net jeigu taip elgiasi. Kažin, ko kito buvo galima tikėtis, kai vaikas gimsta iš prievartos, auga matydamas smurtą, nepatiria meilės ir švelnumo iš jam artimiausio žmogaus, tokio kaipo auklėjimo turbūt irgi nelabai buvo. Nežinau, kiek gili ta jūsų nemeilė, bet labai skaudu matyt tokias situacijas. Jeigu laiku būtumėt kreipusis į specialistus, galbūt būtų viskas kitaip (negyventumėt su tuo gyvuliu, turėtumėt kitokius santykius su pirmagimiu), o dabar jums trūksta svarbiausio- noro. Bet aš iš tikrųjų nuoširdžiai tikiuosi, kad gal dar nevėlu. Laikas gydo ne visas žaizdas. Yra vaikas, jis niekur neišnyko, jis auga ir yra JŪSŲ.
QUOTE(mylimuke @ 2009 06 04, 10:22)
Galbūt taip yra dėl to, kad pradžioje viskas daugiau idealizuojama, norisi užaugint, išauklėt "nepriekaištingai", todėl ir vaikui laikom "už trumpesnio pavadėlio"
na taip, turbut, be to, pirmagimiai paprastai gimsta jaunesnio amziaus tevams, kurie dar maziau tos kantrybes ir patirties turi, o su amzium ateina visai kitoks poziuris i vaika (ta labai gerai iliustruoja seneliu meile anukams, kuri, kaip sakoma, yra net didesne uz meile savo vaikams) . Ta labai gerai jauciu ir savo vaikus augindama
Labai daznai vyresniam amziuj vaiko susilauke tevai ji tiesiog dievina ir del to kartais per "silpnai" aukleja
QUOTE(Bahama mama @ 2009 06 04, 11:33)
na taip, turbut, be to, pirmagimiai paprastai gimsta jaunesnio amziaus tevams, kurie dar maziau tos kantrybes ir patirties turi, o su amzium ateina visai kitoks poziuris i vaika (ta labai gerai iliustruoja seneliu meile anukams, kuri, kaip sakoma, yra net didesne uz meile savo vaikams) . Ta labai gerai jauciu ir savo vaikus augindama
Labai daznai vyresniam amziuj vaiko susilauke tevai ji tiesiog dievina ir del to kartais per "silpnai" aukleja
Labai daznai vyresniam amziuj vaiko susilauke tevai ji tiesiog dievina ir del to kartais per "silpnai" aukleja
Iš man pusės pastebėjimai tokie, kad vyresni tėvai daug labiau dėl visko jaudinasi, dėl visokių ligų, dėl nelaimingų atsitikimų. Ir kaip ir seneliai yra konservatyvesni vaiko auginimo klausimais. Turi daugiau kantrybės, bet ir lepina daugiau, ir dažniausiai ten, kur to visai nereikia.