siulau susirasti per google Kudikelio laiskas mamai,visos paziurejusios supras koks brangus jai jos vaikelis ir kad ji mylim tikrai laaaaabai
Aha pazliumbkim prie kompo, o paskui jau auklekim saviski
Aisku kad galit nemylet. Man irgi taip buvo. Kai laukiausi bijojau kad nemylesiu. Kai pagimdziau - nemylejau, nes visas gyvenimas atrode suduzo. Vis laukiau kazkieno pagalbos, labai verkiau ir labai blogai galvojau ir apie save, ir apie vaika, ir apie vyra. (nerasysiu ka, nes pakraupsit) Taigi buvo gili depresija. Po metu laiko viskas pradejo tvarkytis. Pagaliau supratau kad turiu vaika, atradau motinystes dziaugsma, nors kai pasiuntu...OH!
Vienintele ragnez jums dave gera patarima - sumazinkit reikalavimus sau. As dar siulyciau kalbetis apie tai su vyru arba psichologu. Ir pailsekit.
Aisku kad galit nemylet. Man irgi taip buvo. Kai laukiausi bijojau kad nemylesiu. Kai pagimdziau - nemylejau, nes visas gyvenimas atrode suduzo. Vis laukiau kazkieno pagalbos, labai verkiau ir labai blogai galvojau ir apie save, ir apie vaika, ir apie vyra. (nerasysiu ka, nes pakraupsit) Taigi buvo gili depresija. Po metu laiko viskas pradejo tvarkytis. Pagaliau supratau kad turiu vaika, atradau motinystes dziaugsma, nors kai pasiuntu...OH!
Vienintele ragnez jums dave gera patarima - sumazinkit reikalavimus sau. As dar siulyciau kalbetis apie tai su vyru arba psichologu. Ir pailsekit.
As myliu savo vaika, net negaleciau jo nemyleti
QUOTE(Insomia @ 2009 06 01, 20:00)
Sveikos Super Mamos.
Turiu labai siaubinga klausimą. Kadangi Jūs čia labai malonios ir galit patart, todėl noriu paklausti būtent Jūsų.
Situacija tokia - aš nemyliu savo vaiko. Aš siaubinga mama?
Aš manau, kad taip.. Juk tai yra neįmanoma. Bet taip jau yra. Mano vaikui beveik du metukai, bet man iki šiol neatsirado tas motiniškas instinktas..
Man labai gėda ir aš nežinau ką daryt.
Aš esu prisirišus prie jo, ir jeigu jo nėra šalia jaudinuos ir tvarkingas jis ir gražus, bet nėra tos meilės, tos tokios šiltos meilės.. Gal aš kažko kito tikėjausi? Kartais jis mane labai sunervina.. Nemušu, ne, tai siaubinga aš manau. Pati baigiau socialinę pedagogiką ir žinau kaip ten būna kai vaiką mušą, bet taip pat žinau kas būna kai vaikas nejaučia meilės šeimoje, bet nieko negaliu padaryt
Vyras dievina sūnų, bet kadangi dirba negali su jio praleisti tiek laiko kiek aš su juo praleidžiu.
Gal nelabai aiškiai čia parašyta viskas, tiesiog vos neverkiu, nes nežinau ką daryti. Klauskite jeigu kas neaiškus, atsakysiu.
Super Mamos, patarkit ką nors.
Busiu labai dėkinga.
Turiu labai siaubinga klausimą. Kadangi Jūs čia labai malonios ir galit patart, todėl noriu paklausti būtent Jūsų.
Situacija tokia - aš nemyliu savo vaiko. Aš siaubinga mama?
Aš manau, kad taip.. Juk tai yra neįmanoma. Bet taip jau yra. Mano vaikui beveik du metukai, bet man iki šiol neatsirado tas motiniškas instinktas..
Man labai gėda ir aš nežinau ką daryt.
Aš esu prisirišus prie jo, ir jeigu jo nėra šalia jaudinuos ir tvarkingas jis ir gražus, bet nėra tos meilės, tos tokios šiltos meilės.. Gal aš kažko kito tikėjausi? Kartais jis mane labai sunervina.. Nemušu, ne, tai siaubinga aš manau. Pati baigiau socialinę pedagogiką ir žinau kaip ten būna kai vaiką mušą, bet taip pat žinau kas būna kai vaikas nejaučia meilės šeimoje, bet nieko negaliu padaryt
Vyras dievina sūnų, bet kadangi dirba negali su jio praleisti tiek laiko kiek aš su juo praleidžiu.
Gal nelabai aiškiai čia parašyta viskas, tiesiog vos neverkiu, nes nežinau ką daryti. Klauskite jeigu kas neaiškus, atsakysiu.
Super Mamos, patarkit ką nors.
Busiu labai dėkinga.
gal tau depresija?
ne depresija o tiesiog didelis pervargimas,mano nuomone. gal turite labai aktyvu vaika kurio visur pilna,labai judru?(yra vaiku RAMUOLIU kaip as vadinu-kur pastato ten ir stovi,tai toms mamytems tiesiog rojus-ne vaiku auginimas manau)o maniske tikras šėtoniukas - su ja per diena taip nusiplukiu,kad daugiau nieko nenoriu, bet vakare dar reikia i darba eiti..tai taip pavargstu kad atrodo nieko nebenoriu isvis....bet vistiek neisivaizduoju gyvenimo be jos per iseigines pailsiu-pasilepinu save ir nuotaika visai kitokia tada buna.pasikraunu jegu ateinanciai savaitei
beje daug ka reiskia ir antra puse mano nuomone..jeigu Jus pervargstate su vaikeliu per dienas budama, o dar vyras reikalauja TOBULOS zmonos su trim valgiais per diena,visada issisiepusios,issipusčiusios ir blizganciais namais- tai nenuostabu kad i galva gali sauti ir ne tokiu minciu apie savo vaika ir apie save..
o del meiles vaikui.. tai manau visos mamos be isimties savo vaikus daugiau ar maziau MYLI
beje daug ka reiskia ir antra puse mano nuomone..jeigu Jus pervargstate su vaikeliu per dienas budama, o dar vyras reikalauja TOBULOS zmonos su trim valgiais per diena,visada issisiepusios,issipusčiusios ir blizganciais namais- tai nenuostabu kad i galva gali sauti ir ne tokiu minciu apie savo vaika ir apie save..
o del meiles vaikui.. tai manau visos mamos be isimties savo vaikus daugiau ar maziau MYLI
QUOTE(gute88 @ 2009 06 03, 15:57)
ne depresija o tiesiog didelis pervargimas,mano nuomone. gal turite labai aktyvu vaika kurio visur pilna,labai judru?(yra vaiku RAMUOLIU kaip as vadinu-kur pastato ten ir stovi,tai toms mamytems tiesiog rojus-ne vaiku auginimas manau)o maniske tikras šėtoniukas - su ja per diena taip nusiplukiu,kad daugiau nieko nenoriu, bet vakare dar reikia i darba eiti..tai taip pavargstu kad atrodo nieko nebenoriu isvis....bet vistiek neisivaizduoju gyvenimo be jos per iseigines pailsiu-pasilepinu save ir nuotaika visai kitokia tada buna.pasikraunu jegu ateinanciai savaitei
beje daug ka reiskia ir antra puse mano nuomone..jeigu Jus pervargstate su vaikeliu per dienas budama, o dar vyras reikalauja TOBULOS zmonos su trim valgiais per diena,visada issisiepusios,issipusčiusios ir blizganciais namais- tai nenuostabu kad i galva gali sauti ir ne tokiu minciu apie savo vaika ir apie save..
o del meiles vaikui.. tai manau visos mamos be isimties savo vaikus daugiau ar maziau MYLI
beje daug ka reiskia ir antra puse mano nuomone..jeigu Jus pervargstate su vaikeliu per dienas budama, o dar vyras reikalauja TOBULOS zmonos su trim valgiais per diena,visada issisiepusios,issipusčiusios ir blizganciais namais- tai nenuostabu kad i galva gali sauti ir ne tokiu minciu apie savo vaika ir apie save..
o del meiles vaikui.. tai manau visos mamos be isimties savo vaikus daugiau ar maziau MYLI
graziai parasei
QUOTE(Margareta @ 2009 06 02, 23:39)
tu apie tai kad taves nemylejo?
Ne, as apie tai, kad turiu 2. Pirmojo nekenciu ir jo neauginu.
QUOTE(Griuk negyvas @ 2009 06 03, 22:34)
Ne, as apie tai, kad turiu 2. Pirmojo nekenciu ir jo neauginu.
labai atsiprasau, bet gal galit parasyt kodel nes toki atveji gimineje stebejau...bet nedrysau niekad paklaust, o dabar zmogus jau mires...
QUOTE(Griuk negyvas @ 2009 06 03, 22:34)
Ne, as apie tai, kad turiu 2. Pirmojo nekenciu ir jo neauginu.
Pasikartosiu, kaip cia kazkas sake, kad per daug is saves reikalaujate... As ir nesu is tu leipstanciu myluojanciu mamu... Baisu, atrode, kad nesu svelni miela... Bet esu ruperstinga ir pareiginga. Mano vyresniajai 6 ir kartais sirdi grauzia, kad retai apkabinu buciuoju, o kai ji lenda buciuotis mane tai erzina. I psichologus kreipiaus. Manau, tai nuovargis visgi.. Nes auginau viena, reikejo islaikyt, dirbt ir girdyt vaistus, o cia dar zyziantis ir klausinejantis vaikas.. O ka jau kalbeti apie laika sau. Truputi gaila, nes save - mama visai kitokia isivaizdavau...
Dabar susilaukia 2 maziaus ir pradedu pastebeti, kad situacija keicias siek tiek, zinoma, daug reiskia, kad dabar situacija visiskai priesinga - yra seima, nera nepritekliaus. Jauciu meile savo mazyliui ir is pradedu atrasti vyresniaja, kai uzeina pyktis - kitoks, kai kazka iskrecia, o ne ja skirtas is nuovargio, pabandau paziuret kitomis akimis, kad si butybe yra laime... Ir tikiuos, kad ta laika bus galima istaisyt.. Tada tiesiog neisejo kitaip..
Todel, is tikruju, neprievartaukit saves ir neverskit jaustis kitaip nei jauciates - esate rupestinga ir pareiginga mama, tai jau daug, o pasilset irgi sau reikia leisti, tad, jei imanoma, pasinaudokit seneliais. Dabar sunkus metas, nes ir mazius visur begantis ir isdaigas kreciantis, reikalaujantis, klausinejantis, o gal ir isterikuojantis - visi sie dalykai musa is veziu, erzina ir sekina. Vaikai labai gerai jaucia priesiskuma ir arba prededa trauktis, arba prasyti meiles dar daugiau...
Sekmes!
Dabar susilaukia 2 maziaus ir pradedu pastebeti, kad situacija keicias siek tiek, zinoma, daug reiskia, kad dabar situacija visiskai priesinga - yra seima, nera nepritekliaus. Jauciu meile savo mazyliui ir is pradedu atrasti vyresniaja, kai uzeina pyktis - kitoks, kai kazka iskrecia, o ne ja skirtas is nuovargio, pabandau paziuret kitomis akimis, kad si butybe yra laime... Ir tikiuos, kad ta laika bus galima istaisyt.. Tada tiesiog neisejo kitaip..
Todel, is tikruju, neprievartaukit saves ir neverskit jaustis kitaip nei jauciates - esate rupestinga ir pareiginga mama, tai jau daug, o pasilset irgi sau reikia leisti, tad, jei imanoma, pasinaudokit seneliais. Dabar sunkus metas, nes ir mazius visur begantis ir isdaigas kreciantis, reikalaujantis, klausinejantis, o gal ir isterikuojantis - visi sie dalykai musa is veziu, erzina ir sekina. Vaikai labai gerai jaucia priesiskuma ir arba prededa trauktis, arba prasyti meiles dar daugiau...
Sekmes!
Sveikos, labai artima man situacija aprasete del mamos nemeiles vienam vaikui ir kito dievinimas
ir pas mane tokia situacija, lyg siolei, man 32 m., laikiau nuoskauda ant mamos, bet dabar, kai turiu savo seima, esu mylima, jos meiles man ir nereikia
o mano brolis jos nemyli del to, kad ji tik jam atsidave ,o as visada buvau kaip bjaurusis anciukas, taigi lazda turi du galus ir motina dabar bando ieskoti su manimi kontaktu, kad atsigriebti uz prarasta laika
O del nemeiles vaikui,tai bijojau sau pripazinti, kad ir as nejauciu tokiu nezemisku jausmu savo vaikui, bet tai turbut nera blogai,as tikrai ji myliu, bet nedievinu ir beprasmiskai nelepinu, nes suprantu, kad jam tai bus tikrai ne i nauda. O dar esu girdejusi, kad del kazkokiu nuoskaudu, kurias yra palikes vyras kazkokiais savoveiksmais, lyg ir nesamoningai viska suvercia moterys vaikui, atseit va ir tu turbut busi toks kaip tavo tevas....
ir pas mane tokia situacija, lyg siolei, man 32 m., laikiau nuoskauda ant mamos, bet dabar, kai turiu savo seima, esu mylima, jos meiles man ir nereikia
o mano brolis jos nemyli del to, kad ji tik jam atsidave ,o as visada buvau kaip bjaurusis anciukas, taigi lazda turi du galus ir motina dabar bando ieskoti su manimi kontaktu, kad atsigriebti uz prarasta laika
O del nemeiles vaikui,tai bijojau sau pripazinti, kad ir as nejauciu tokiu nezemisku jausmu savo vaikui, bet tai turbut nera blogai,as tikrai ji myliu, bet nedievinu ir beprasmiskai nelepinu, nes suprantu, kad jam tai bus tikrai ne i nauda. O dar esu girdejusi, kad del kazkokiu nuoskaudu, kurias yra palikes vyras kazkokiais savoveiksmais, lyg ir nesamoningai viska suvercia moterys vaikui, atseit va ir tu turbut busi toks kaip tavo tevas....
QUOTE(Savannaa @ 2009 06 04, 01:32)
labai atsiprasau, bet gal galit parasyt kodel nes toki atveji gimineje stebejau...bet nedrysau niekad paklaust, o dabar zmogus jau mires...
Nekenciamo vyro - nekenciamas vaikas. Labiausiai gaila del to, kad tuo metu buvau nepilnamete, ir negalejau savarankiskai atlikti aborto, o mano mama buvo sitam reikalui buvo per didele tyzena. Kentejau 9 metus, bet paskui truko, negalejau daugiau... Skiriu lesas jo islaikymui, bet matyti jo ne uz ka nenoriu.