QUOTE(ragnez @ 2009 06 03, 01:01)
nenormalu yra tai jog kiti kisasi kaip reikia auklet vaika
nenormalu yra tai jog kiti kisasi kaip reikia auklet vaika
baikit, eikit pasibarti tema apie vaiku musima
jau visos temos apie ta pati, nors prasideda skirtingai 
QUOTE(Margareta @ 2009 06 03, 01:12)
cia ne i ta tema mes snekam nes as nelabai turiu ir noro apie tai diskutuoti.jus vissiskai teisi.
QUOTE(ispanija650 @ 2009 06 02, 16:54)
labai paprastai,nes vaikas turi suprasti kad skauda,kai kazko negalima daryti,nes kalbom buna aiskinu ir nesupranta,o kai jau isvis prasideda isterija tada ir suduodu juk cia normalus dalykas ka akad as uzduodu per uzpakali tai jus man pasakysit kad as nemyliu savo vaiko? 
ka akad as uzduodu per uzpakali tai jus man pasakysit kad as nemyliu savo vaiko? niekas nepasakys kad nemylite. tiesiog vienos "nemylinčios" su vaikais geriau elgiasi negu kitos "mylinčios".
QUOTE(sena niekšė @ 2009 06 03, 02:54)
niekas nepasakys kad nemylite. tiesiog vienos "nemylinčios" su vaikais geriau elgiasi negu kitos "mylinčios".
jus visiskai teisi,as savo dukra dievinu ir ja myliu be galo,ir ji nuo manes nesitraukia nei per zingsni,nemanau kad ji manes nemyli.mes visos mylim savo vaikus ir atiduodam jiems visa savo sirdy,bet kai sako musu tevai ar seneliai tai tie vaikai po to mums parodo dar tokiu dalyku kad oj oj oj
QUOTE(Griuk negyvas @ 2009 06 02, 19:14)
Dar ir kaip imanoma nemyleti. Vaikas vaikui nelygu. Labai gerai pazistamas jausmas....
tu apie tai kad taves nemylejo?
Pagal tai, kaip rašo autorė, manau, kad ta meilė ateina. Gal tiesiog reikia daugiau laiko... Dalis įsimyli vaiką dar ant gimdymo stalo, kitom reikia išmokti būti mama. Labai didelį spaudimą sudaro aplinkiniai, literatūra ir kt, kur tiesiog diegiama, kad motinos meilė yra įgimta, Tu privalai mylėti savo vaiką nuo jo užsimezgimo. Bet realybė dažnai kitokia, yra pogimdyminė depresija ir tt. Kai realybė neatitinka susikurto paveikslo, kad pamatysi, įsimylėsi, čia juk motinystė, viskas bus kaip paveiksliuke... Tada tikrai gali save kaltinti visom nebūtom nuodėmėm. Man sesuo, kuri pagimdė anksčiau nei aš 6 mėn labai realistiškai pasakė, kad meilė ateina pamažu, kuo toliau tuo labiau. Man palengvėjo, nes aš į savo pirmagimį žiūrėjau ir negalėjau patikėti, kad jis buvo pilve, kažkoks pasimetimas, tik žinojau, kad niekada niekam neduočiau jam nuskriausti, bet meilė... Meilė atėjo pamažu... Ir kuo toliau, tuo stipresnė. Be galo myliu savo vaikus. Ir sesė, draugės, su kuriom galėjom kalbėt atvirai tik patvirtino tai, kad mama mokomasi būti pamažu, retai kuri ja gimsta 
.
.
Na as nelabai noriu tiketi.kad jus nemylite savo vaiko.Tai paprasciausia nerealu,neimanoma.Jus tiesiok pavargusi ,jum reikia pailseti. pabukite atskirai nuo vaiko nors pora valandu ner diena,pamiegokite,pasilepinkit.Pamatysit viskas bus tarsi kitom spalvom nuspalvinta
pabukite atskirai nuo vaiko nors pora valandu ner diena,pamiegokite,pasilepinkit.Pamatysit viskas bus tarsi kitom spalvom nuspalvinta
Kas per nesąmonė- užploji vaikui už reikalą- jau nebemyli??
Mano mama manęs niekada nemušė, o meilės- nulis.
O tėvas yra kelis kartus taip sulupęs, kad kelnės buvo prileistos, ir jis man pats brangiausias visą gyvenimą buvo, ir mylėjo mane žiauriai, visą gyvenimą jo meilę jutau, už tuos lupimus jokios nuoskaudos nėra .
Ir paskutiniai jo žodžiai prieš mirtį buvo apie mane, nors manęs ten nebuvo.
Mano mama manęs niekada nemušė, o meilės- nulis.
O tėvas yra kelis kartus taip sulupęs, kad kelnės buvo prileistos, ir jis man pats brangiausias visą gyvenimą buvo, ir mylėjo mane žiauriai, visą gyvenimą jo meilę jutau, už tuos lupimus jokios nuoskaudos nėra .
Ir paskutiniai jo žodžiai prieš mirtį buvo apie mane, nors manęs ten nebuvo.
QUOTE(-- Meeresfrau -- @ 2009 06 03, 20:17)
Kas per nesąmonė- užploji vaikui už reikalą- jau nebemyli??
Mano mama manęs niekada nemušė, o meilės- nulis.
O tėvas yra kelis kartus taip sulupęs, kad kelnės buvo prileistos, ir jis man pats brangiausias visą gyvenimą buvo, ir mylėjo mane žiauriai, visą gyvenimą jo meilę jutau, už tuos lupimus jokios nuoskaudos nėra .
Ir paskutiniai jo žodžiai prieš mirtį buvo apie mane, nors manęs ten nebuvo.
Mano mama manęs niekada nemušė, o meilės- nulis.
O tėvas yra kelis kartus taip sulupęs, kad kelnės buvo prileistos, ir jis man pats brangiausias visą gyvenimą buvo, ir mylėjo mane žiauriai, visą gyvenimą jo meilę jutau, už tuos lupimus jokios nuoskaudos nėra .
Ir paskutiniai jo žodžiai prieš mirtį buvo apie mane, nors manęs ten nebuvo.
uzuojau tau didele tu nuostabi dukra buvai savo teveliui saunuole jog apie ji mini tik geru zodziu
