Nemylėti savo vaiko.. Ar tai įmanoma?

Tikrai zinau ne viena atveji, kai nera taip mylimi vaikai kaip turetu buti, nors kad visai nemyli nenoreciau tiketi..
Paskaiciusi tema esu be galo laiminga, kad myliu, dievinu savo mazaja princese, mes su vyru be jos jau neisivaizduojam gyvenimo, inai i musu seima tiek dziaugsmo inesa

sutinku. nebent nesveika mama gali nemyleti savo vaiko

nuo ne mylimo, galetu ir negimditi.
o negraziu vaikiuku nera, kiek vienai mamytei jos vaikas pats graziausiai

neimanoma kaip galima nemyleti to kas gimsta is taves ir ka 9 menesius nesioji po sirdele?

Ka reiskia NEIMANOMA? Ir dar taip uztikrintai VISKAS imanoma Juk kiek vaiku pametama, ismetama ir t.t., gal cia is MEILES? Anos ne tik, kad nemylejo, bet buvo ryskiai dar ir ne pilno proto.. Protingesnes gi pacios auginasi savo vaikus, nors begaline meile ir netryksta. Nu ir ka tu joms Tiesiog gal tokia natura, gal dar kazkas, kad nu nemyli ar nelabai myli ta savo vaika ir tirk

Gyvenime buna oooj dar ne tokiu dalyku, todel manau, kad tikrai viskas yra imanoma

sutinku
mano ginekologas su kuriuo gimdziau,sake:vaikus,kurie atejo i pasauli naturaliai,labau mylime, negu pagimdytu nenaturaliai- su narkoze ar daline narkoze
galiu pasakyti tik tai ,kad myliu abi dukras vienodai , bet kazkodel pirmajai, kur gimdziau nenaturaliai - manau, kad maziau demesio skiriau,dalis tiesos cia yra tikrai

bet gyvenime buna labai daug ivairiu kuriozu,gal tikrai ta mama skaudama sirdimi palieka savo vaikeli.jau geriau palikti negu gimusi nuzudyti

Jeigu galvele sveika-neimanoma,

nebutinai pazistu moteri, kuri ir pati man sake, kad gimdymo metu taip prisikentejo, kad pagimdzius net ziuret i savo vaika nenorejo ir jokie ikalbnejimai nepadejo, kad maitintu naturaliai. Namo parsivezus tik po keliu savaiciu pradejo rupintis savo vaiku, o iki to laiko tik vaiko tetis ir jos mama. Nors vaikas lauktas buvo, ne netyciukas.
Ir kazkaip netikiu, kad tai vienas vienintelis toks atvejis. Tiesiog moteris... na, negali tokio dalyko prisipazinti, nes taps monstre, antzmogiu.

Ir aplamai, man pikta butu klausytis, kaip KAZKAS sprendzia, kad Maryte labiau myli savo vaika, nes pagimde naturaliai, o Onute daug maziau myli, nes jai CP buvo apliktas Kaip tas KAZKAS turi teise tai nuspresti?????????


taip, vaiku namai pilni tu su skaudancia sirdim paliktu...

Senoka tema, bet ieškodama kažko panašaus atsiradau čia.
Taigi, temos pavadinimas - nemyli savo vaiko. Pas mus šeimoje tokia situacija, kad tėtis myli labai NEVIENODAI savo vaikus. Tas vaikas jau ne mažiukas, tai puikiai supranta, neriasi iš kailio, kad įtikti tėvui. Su vyru apie tai esam bandę kalbėti ne kartą, jis savo nemeilę neigia. Bet tai yra akivaizdu, tai matau ne tik aš, bet ir kiti artimos aplinkos žmonės.
Labai nemaloni būsena. Ar taip būna dažnai? Būtų įdomu išgirsti kaip su tuo gyvena žmonės?

[quote=kubilina,2014 05 27, 22:16]
Senoka tema, bet ieškodama kažko panašaus atsiradau čia.
Taigi, temos pavadinimas - nemyli savo vaiko. Pas mus šeimoje tokia situacija, kad tėtis myli labai NEVIENODAI savo vaikus. Tas vaikas jau ne mažiukas, tai puikiai supranta, neriasi iš kailio, kad įtikti tėvui. Su vyru apie tai esam bandę kalbėti ne kartą, jis savo nemeilę neigia. Bet tai yra akivaizdu, tai matau ne tik aš, bet ir kiti artimos aplinkos žmonės.
Labai nemaloni būsena. Ar taip būna dažnai? Būtų įdomu išgirsti kaip su tuo gyvena žmonės?
[/quote

nereik nertis is kailio reik tiesiog mylet teva, koks jis bebutu. galima bartis su juo, issakyt savo nuomune
vaikui reik paaiskint, kad tevas myli tave, bet nemoka isreikst savo jausmu nes tu kitoks nei tie kiti...gal grieztesnis tiesesnis, greitesnis ar letesnis...na, nezinau niuansu... pasakyt, kad mylek tevus nesvarbu kokie jie bebutu. apie tai net Biblijoj minima. Isties tai knyga, kurioje gali rast atsakymus i visus klausimus.
net ta kuri pagimdo ir palieka savo vaika ji myli, nes kitaip jis negimtu. yra ne tik matoma puse...yra vaikiuko siela, kurios mes nematome, o ji is praeitu gyvenimu ar proteviu klaidu tamsi. tokie vaikai yra uzgauliojami jei ne seimoje tai mokykloje...bet jei tokiam vaikui paaiskint, kas vyksta su tavimi-toks tavo vidus-siela. Reik pasakyt, kad reik mylet viska kas ji supa ir jei jis tai darys viskas aplink ji prades keistis. Aisku jei seima ateistine sunkiau, bet imanoma.
pvz. gyvena dvi seses. viena mylima, jai viskas leidziama, ji grazi, kitai nieks jausmu nerodo, bara, ji tik simpatiska. pirmoja gyvenimas pameto paveto nes islepinta..., tik 40 metu budama ji tik atranda save ir pamilsta gyvenima, o antraja ir meto veto nes ji nepasitiki savimi, leidziasi buti zeminama, ji budama 40 metu tik bando jaustis laiminga, nes pagaliau supranta, kokia ji buvo viduje, supranta, kad ta vadimama artimu "nemeile" buvo geriausias vaistas siustas is Virsaus. nes jei ir ja visi butu popine, kaip vyresnele jos siela butu supuvus. tada arba invalidumas arba mirtis.
as tai ta vyresnele

Net nežinau kokio atsakymo tikejausi rašydama šioje temoje.
Jūsų išdėstytas mintis vis per galvoju ir per galvoju.
Taip, turim visi kažkokius plika akimi nematomus bagažus, juos turim šlifuoti, turim nudailinti per kiekvieną gyvenimą.
Bet kaip tada su ta teorija, kad vaikas šeimoje turi jaustis kaip tvirtovėje. Kažkodėl aš manau, kad visa kita aplinka - kiemas, gatvė, darželis, mokykla..... viešoji erdvė tegu bus tas šlifavimo "aparatas". O šeima tada juk turėtų ta jauki užuovėja. Kadagi pailsėti, atsigauti, galų gale kur tada pasisemti pasitikėjimo, stiprybės, ryžto, supratimo jeigu ir šeimoje reikia "laikyti egzaminus"?

Tikėjimo tiesos griežtai įpareigoja gerbti tėvą ir motiną, be jokių išlygų. Bet tos pačios tiesos niekam neleidžia skriausti, žeminti silpnesnių už save.

Gerbdama visų nuomones, lieku prie savosios, kad tėvai neturi diskriminuoti, "rūšiuoti" savo paties vaikų. Tėvai augdami kartu su vaikais, mano manymu, turėtų juos pažindami padėti susivokti, padėti surasti savo silpnas vietas ir lyg nematoma ranka visada būti pasiruošę padėti.
Būtent šito aš pasigendu.