SUnku ka nors patarti,neisivaizduoju kaip galima nemyleti savo vaiko
Manau, kad esi pavargusi ir tiek. Kiekviena mama myli savo vaika, tik vienos tai parodo labiau, kitos ne... Gal sirdies gilumoje norejai dukrytes, todel kai gime sunus apsidziaugei, bet ne taip kaip tikejaisi... Gal vaikas labai neramus buvo, neduodavo pamiegoti naktimis, tu gal daugybe...
dar pagalvojau apie depresija, manau galetum pasikonsultuti su psichologu, nes mamos, kurios myli savo vaikus be proto, taves tiesiog nesupras ir nemanau, kad situo klausimu cia sulauktum gero patarimo
dar pagalvojau apie depresija, manau galetum pasikonsultuti su psichologu, nes mamos, kurios myli savo vaikus be proto, taves tiesiog nesupras ir nemanau, kad situo klausimu cia sulauktum gero patarimo
Labutis,
Perskaičiau visą temą nuo pat pradžių. Kokių tik istorijų gyvenime nebūna
Va, ką aš galiu pridurti...Man atrodo, kad visų pirma reikia pradėti nuo savęs, save labai labai mylėti, kad tą meilę galėtum dalinti kitiems. Gal tai skamba ir kvailai, bet man tai tikrai suveikė. Perkaičiau knygą "Menas mylėti", kiek ten daug gerų patarimų 
Ir labai norėtųsi autorės pakalusti, kokia dabar pas ją situacija???
Perskaičiau visą temą nuo pat pradžių. Kokių tik istorijų gyvenime nebūna
Va, ką aš galiu pridurti...Man atrodo, kad visų pirma reikia pradėti nuo savęs, save labai labai mylėti, kad tą meilę galėtum dalinti kitiems. Gal tai skamba ir kvailai, bet man tai tikrai suveikė. Perkaičiau knygą "Menas mylėti", kiek ten daug gerų patarimų Ir labai norėtųsi autorės pakalusti, kokia dabar pas ją situacija???
QUOTE(vilke_ziema @ 2009 10 09, 10:15)
Niekada nesupratau, kaip meile vaikui yra susijusi su meile jo tevui, ar tos meiles nebuvimu..man tai niekaip nesusije.
QUOTE(Linike77 @ 2009 10 09, 10:18)
Aš lygiai taip pat, nerandu ryšio tarp šių dviejų dalykų.
Kiekvienas turi skirtingą patirtį ir skirtingai vertina pasaulį. Iš to, ką sakote, galima manyti, kad esate labai sąmoningos motinos, atskiriančios meilę vyrui nuo meilės vaikui... Arba kaip tik neįsisąmoninusios to, kad vaikas turi ir dalelę savo tėvo genų (net nemažą dalelę - visus 50 procentų) ir vienaip ar kitaip primena tėvą. Jei vaiko tėvas kelia prieštaringus jausmus, neapykantą, susierzinimą ir panašiai, natūralu, kad ir vaikas gali kažkiek šiuos jausmus sukelti. Nebūtinai tai jaučiama sąmoningai ir nebūtinai suvokiama protu. Gali tiesiog erzinti... neaišku kodėl.QUOTE(Barbaryta @ 2009 11 12, 09:30)
dar pagalvojau apie depresija, manau galetum pasikonsultuti su psichologu, nes mamos, kurios myli savo vaikus be proto, taves tiesiog nesupras ir nemanau, kad situo klausimu cia sulauktum gero patarimo
Aš irgi norėčiau pritarti Barbarytai, nebūtinai tai gali būti depresija, kuri trukdytų džiaugtis savo vaiku, bet, kaip užsiminiau, tiesiog įvairūs įsisąmoninti ir neįsisąmoninti jausmai. Darbas su psichologu (psichoterapeutu) gali padėti atskleisti juos. Suvokimas nebūtinai sukels meilę... bet pačiai bus aiškiau, kas vyksta. Sėkmės .
Pazistu daug tokiu seimu kur vaikai motinu nemylimi. Jie ir uzauga be meiles sirdyje. Paskui patys nemoka sukurti geros ir tvirtos seimos. Ir vaikus savo aukleja taip, kaip juos aukleja: jie grietai tampa savarankiski, salti, retai buna namuose (namai ju netraukia), lekia i mokykla arba suranda 1001 priezasti kad neeiti namo. Zodziu, buna salti ir pasimete. Blogiausia kad per juos kencia kiti...
AUGINKIME LAIMINGUS VAIKUS!!!
Nustebsite, bet tai nieko nekainuoja. Todėl, kad mūsų vaikų ir mūsų laimei nėra kainos. Ir dėl kitų priežasčių...
Kaip užauginti tuos laimingus vaikus???
Štai tik keletas laimingų vaikų auginimo sistemos principų
Netaisyk to, kas nesugedę. Nebent tai užkalkėjusi skalbimo mašina.
Išklausyk vaiką iki galo. Išgirsk, ką jis Tau nori pasakyti. Pasistenk suprasti savo vaiką. Jei Tau nepavyks po ilgalaikių bandymų, atsipeikėk Tu ne Dievas. Ir ne viską bei visus įmanoma šiame pasaulyje suprasti.
Neatstumk vaiko naktį, kai jis nori miegoti kartu. Vaikas tik nori saugiai miegoti. Nebijok: dar nė vienas paauglys ar paauglė netroško miegoti kartu su savo tėvais.
Klausk savęs KO NORI MANO VAIKAS?. Vaikai nemoka norėti kenksmingų suaugusiajam dalykų. Nebent juos kas nors jau išmokė.
GYVENIMAS SU VAIKAIS NEPRIPAŽĮSTA DVIGUBŲ STANDARTŲ.
Greitas ir intensyvus gyvenimas mus priverčia susimąstyti tuomet, kai kažkas ne taip vyksta su mūsų stebuklėliais, kad ir kiek jiems metų bebūtų. O iš tiesų viskas yra TAIP vaikai mus moko gyventi tinkamai. Tik reikia juos išgirsti. Kai išgirsite, tapsite laimingi Jūs ir Jūsų vaikai. Ir dar daug negimusių vaikų ir suaugusiųjų ateityje...
PRISIIMKITE ATSAKOMYBĘ UŽ SAVO IR SAVO VAIKŲ LAIMĘ PATYS!!!
TIK TAIP GALĖSITE KĄ NORS PAKEISTI SAVYJE, SAVO APLINKOJE.
VAIKŲ KEISTI NEREIKIA, JUOS REIKIA PRIIMTI TOKIUS, KOKIE JIE YRA.
Lapkričio mėnesio 21 dieną
Vilniaus GABIJOS gimnazijoje
10 val.
organizuojamas intensyvus 6 akademinių valandų
užsiėmimas tėveliams, mamytėms, seneliams ir močiutėms
AUGINKIME LAIMINGUS VAIKUS
Jei norite atrasti savo vidinę ramybę, pasitenkinimą gyvenant kartu su vaikais ir nuo vartotojiškos visuomenės reikalavimų sugrįžti prie svarbiausių gyvenime šeimos, vaikų, artimųjų,
registruokitės adresu
psichologe.ramune@gmail.com
arba
skambinkite iki 17 val. 868041916
Iš arčiau su manimi susipažinti ir paskaityti galite:
http://vaikopasaulis.blogas.lt
Mamos žurnale
www.austejosblogas.lt
www.mamyciuklubas.lt
Nuoširdžiai,
mama ir psichologė Ramunė Želionienė
Nustebsite, bet tai nieko nekainuoja. Todėl, kad mūsų vaikų ir mūsų laimei nėra kainos. Ir dėl kitų priežasčių...
Kaip užauginti tuos laimingus vaikus???
Štai tik keletas laimingų vaikų auginimo sistemos principų
Netaisyk to, kas nesugedę. Nebent tai užkalkėjusi skalbimo mašina.
Išklausyk vaiką iki galo. Išgirsk, ką jis Tau nori pasakyti. Pasistenk suprasti savo vaiką. Jei Tau nepavyks po ilgalaikių bandymų, atsipeikėk Tu ne Dievas. Ir ne viską bei visus įmanoma šiame pasaulyje suprasti.
Neatstumk vaiko naktį, kai jis nori miegoti kartu. Vaikas tik nori saugiai miegoti. Nebijok: dar nė vienas paauglys ar paauglė netroško miegoti kartu su savo tėvais.
Klausk savęs KO NORI MANO VAIKAS?. Vaikai nemoka norėti kenksmingų suaugusiajam dalykų. Nebent juos kas nors jau išmokė.
GYVENIMAS SU VAIKAIS NEPRIPAŽĮSTA DVIGUBŲ STANDARTŲ.
Greitas ir intensyvus gyvenimas mus priverčia susimąstyti tuomet, kai kažkas ne taip vyksta su mūsų stebuklėliais, kad ir kiek jiems metų bebūtų. O iš tiesų viskas yra TAIP vaikai mus moko gyventi tinkamai. Tik reikia juos išgirsti. Kai išgirsite, tapsite laimingi Jūs ir Jūsų vaikai. Ir dar daug negimusių vaikų ir suaugusiųjų ateityje...
PRISIIMKITE ATSAKOMYBĘ UŽ SAVO IR SAVO VAIKŲ LAIMĘ PATYS!!!
TIK TAIP GALĖSITE KĄ NORS PAKEISTI SAVYJE, SAVO APLINKOJE.
VAIKŲ KEISTI NEREIKIA, JUOS REIKIA PRIIMTI TOKIUS, KOKIE JIE YRA.
Lapkričio mėnesio 21 dieną
Vilniaus GABIJOS gimnazijoje
10 val.
organizuojamas intensyvus 6 akademinių valandų
užsiėmimas tėveliams, mamytėms, seneliams ir močiutėms
AUGINKIME LAIMINGUS VAIKUS
Jei norite atrasti savo vidinę ramybę, pasitenkinimą gyvenant kartu su vaikais ir nuo vartotojiškos visuomenės reikalavimų sugrįžti prie svarbiausių gyvenime šeimos, vaikų, artimųjų,
registruokitės adresu
psichologe.ramune@gmail.com
arba
skambinkite iki 17 val. 868041916
Iš arčiau su manimi susipažinti ir paskaityti galite:
http://vaikopasaulis.blogas.lt
Mamos žurnale
www.austejosblogas.lt
www.mamyciuklubas.lt
Nuoširdžiai,
mama ir psichologė Ramunė Želionienė
QUOTE(Insomia @ 2009 06 01, 21:00)
Sveikos Super Mamos.
Turiu labai siaubinga klausimą. Kadangi Jūs čia labai malonios ir galit patart, todėl noriu paklausti būtent Jūsų.
Situacija tokia - aš nemyliu savo vaiko. Aš siaubinga mama?
Aš manau, kad taip..
Juk tai yra neįmanoma. Bet taip jau yra. Mano vaikui beveik du metukai, bet man iki šiol neatsirado tas motiniškas instinktas..
Man labai gėda ir aš nežinau ką daryt.
Aš esu prisirišus prie jo, ir jeigu jo nėra šalia jaudinuos ir tvarkingas jis ir gražus, bet nėra tos meilės, tos tokios šiltos meilės.. Gal aš kažko kito tikėjausi? Kartais jis mane labai sunervina.. Nemušu, ne, tai siaubinga aš manau. Pati baigiau socialinę pedagogiką ir žinau kaip ten būna kai vaiką mušą, bet taip pat žinau kas būna kai vaikas nejaučia meilės šeimoje, bet nieko negaliu padaryt
Vyras dievina sūnų, bet kadangi dirba negali su jio praleisti tiek laiko kiek aš su juo praleidžiu.
Gal nelabai aiškiai čia parašyta viskas, tiesiog vos neverkiu, nes nežinau ką daryti. Klauskite jeigu kas neaiškus, atsakysiu.
Super Mamos, patarkit ką nors.
Busiu labai dėkinga.
Turiu labai siaubinga klausimą. Kadangi Jūs čia labai malonios ir galit patart, todėl noriu paklausti būtent Jūsų.
Situacija tokia - aš nemyliu savo vaiko. Aš siaubinga mama?
Aš manau, kad taip..
Juk tai yra neįmanoma. Bet taip jau yra. Mano vaikui beveik du metukai, bet man iki šiol neatsirado tas motiniškas instinktas.. Man labai gėda ir aš nežinau ką daryt.
Aš esu prisirišus prie jo, ir jeigu jo nėra šalia jaudinuos ir tvarkingas jis ir gražus, bet nėra tos meilės, tos tokios šiltos meilės.. Gal aš kažko kito tikėjausi? Kartais jis mane labai sunervina.. Nemušu, ne, tai siaubinga aš manau. Pati baigiau socialinę pedagogiką ir žinau kaip ten būna kai vaiką mušą, bet taip pat žinau kas būna kai vaikas nejaučia meilės šeimoje, bet nieko negaliu padaryt
Vyras dievina sūnų, bet kadangi dirba negali su jio praleisti tiek laiko kiek aš su juo praleidžiu.
Gal nelabai aiškiai čia parašyta viskas, tiesiog vos neverkiu, nes nežinau ką daryti. Klauskite jeigu kas neaiškus, atsakysiu.
Super Mamos, patarkit ką nors.
Busiu labai dėkinga.
as taip jauciausi ai vaikutis buvo maziukas dar, bet tai turbut buvo nuovargis, depresija gal. Jusu atveju gal tiesiog ne tai isivaizduojat meile vaikui? Gal tai ka jus jam jauciat tai ir yra? Pvz as bijojau prisiristi prie vaiko, nes man atrode, kad uzaugs ises ir nebereik manes jam, bet man atrodo, kad rupitis priziureti ir yra ta meile vaikui
Man nesuvokiama, kaip galima nemyleti savo vaiko 
zinoma galima nemyleti savo vaiko. Toks modelis aprasomas psichologineje literaturoje. Greiciausiai yra ne viena mama, kuri gali buti be galo rupestinga, jos vaikas labai gerai priziurimas, taciau nemyleti savo vaiko.
Kodel taip atsitinka, tai gali buti jog tuomet, kai vaikas labai nervingas, isteriskas, kaprizingas, reikalaujantis ir be galo skiraisi savo charakteriu nuo mamos. O jeigu jis ir pats labai prisirises prie kito seimos nario, mama gali jausti nuoskauda, kodel ne ji... kuri tiek laiko buna ir rupinasi yra pats reikalingiausias zmogus.
Kol vaikas mazas, labai sunku suprasti jo isterijas, sunku ir ta rysi surasti. Taciau vaikui augant jis gali pamazu atsirasti, taciau reikia ieskoti kelio i vaiko sirdute, su juo nuolat kalbetis. Tuomet atsiras supratimas, atsiras ir rysys. Bet to nedarant greiciausiai mama ir netures dvasinio rysio su vaiku.
Ligos kainuoja daug nervu tevams, taciau kartais tik kaitavo vaikas atsiduria ties gyvybes ir mirties riba supranti, kiek jis daug tau reiskia. Ir supranti, jog myli ji labiausiai uz viska pasaulyje nepaisant jo visu kasdieniniu kaprizu.
Kodel taip atsitinka, tai gali buti jog tuomet, kai vaikas labai nervingas, isteriskas, kaprizingas, reikalaujantis ir be galo skiraisi savo charakteriu nuo mamos. O jeigu jis ir pats labai prisirises prie kito seimos nario, mama gali jausti nuoskauda, kodel ne ji... kuri tiek laiko buna ir rupinasi yra pats reikalingiausias zmogus.
Kol vaikas mazas, labai sunku suprasti jo isterijas, sunku ir ta rysi surasti. Taciau vaikui augant jis gali pamazu atsirasti, taciau reikia ieskoti kelio i vaiko sirdute, su juo nuolat kalbetis. Tuomet atsiras supratimas, atsiras ir rysys. Bet to nedarant greiciausiai mama ir netures dvasinio rysio su vaiku.
Ligos kainuoja daug nervu tevams, taciau kartais tik kaitavo vaikas atsiduria ties gyvybes ir mirties riba supranti, kiek jis daug tau reiskia. Ir supranti, jog myli ji labiausiai uz viska pasaulyje nepaisant jo visu kasdieniniu kaprizu.
Aisku galima nemyleti savo vaiko, taciau as to nesuvokiu... nes savo vaika begalo myliu 
O vat viena pazystama nekencia savo vaika... tiesiog stumdo ji keikia ir pan... vadina debilu, durniumi, rekia del ivairiu smulkmenu... Jos vaikui 3 metai o jis net nesneka. Mano beveik 2 metu vaikas daugiau bendrauja nei jis. Bet jai nesvarbu. Visi aplinkiniai sako jai pastabas, taciau jai nerupi. Nesenai issiskyre su vyru, tikiuosi tas vaikas atiteks tevui.. nes mama nekencio jo... ziauru...
Aisku cia kitoks atvejis. Bet manau tu ji myli, tiesiog kaip sakei tikejaisi kitokios meiles... nuovargis ir t.t. daro savo Laikui begant suprasi kad tai meile.. Tai kad tu rupiniesi juo pergyveni tai jau reiskia kad ji myli...
O vat viena pazystama nekencia savo vaika... tiesiog stumdo ji keikia ir pan... vadina debilu, durniumi, rekia del ivairiu smulkmenu... Jos vaikui 3 metai o jis net nesneka. Mano beveik 2 metu vaikas daugiau bendrauja nei jis. Bet jai nesvarbu. Visi aplinkiniai sako jai pastabas, taciau jai nerupi. Nesenai issiskyre su vyru, tikiuosi tas vaikas atiteks tevui.. nes mama nekencio jo... ziauru...Aisku cia kitoks atvejis. Bet manau tu ji myli, tiesiog kaip sakei tikejaisi kitokios meiles... nuovargis ir t.t. daro savo
Laikui begant suprasi kad tai meile.. Tai kad tu rupiniesi juo pergyveni tai jau reiskia kad ji myli...
Neįmanoma nemylėti savo kleckiuko, savo vaikas tęvams pats gražiausias mylimiausias ir šauniausias
gali buti kad veliau meile vaikui atsiras tikeki tuo ir viskas bus gerai
tikeki tuo ir viskas bus gerai
