QUOTE(Insomia @ 2009 06 01, 21:00)
Sveikos Super Mamos.
Turiu labai siaubinga klausimą. Kadangi Jūs čia labai malonios ir galit patart, todėl noriu paklausti būtent Jūsų.
Situacija tokia - aš nemyliu savo vaiko. Aš siaubinga mama?
Aš manau, kad taip..
Juk tai yra neįmanoma. Bet taip jau yra. Mano vaikui beveik du metukai, bet man iki šiol neatsirado tas motiniškas instinktas..
Man labai gėda ir aš nežinau ką daryt.
Aš esu prisirišus prie jo, ir jeigu jo nėra šalia jaudinuos ir tvarkingas jis ir gražus, bet nėra tos meilės, tos tokios šiltos meilės.. Gal aš kažko kito tikėjausi? Kartais jis mane labai sunervina.. Nemušu, ne, tai siaubinga aš manau. Pati baigiau socialinę pedagogiką ir žinau kaip ten būna kai vaiką mušą, bet taip pat žinau kas būna kai vaikas nejaučia meilės šeimoje, bet nieko negaliu padaryt
Vyras dievina sūnų, bet kadangi dirba negali su jio praleisti tiek laiko kiek aš su juo praleidžiu.
Gal nelabai aiškiai čia parašyta viskas, tiesiog vos neverkiu, nes nežinau ką daryti. Klauskite jeigu kas neaiškus, atsakysiu.
Super Mamos, patarkit ką nors.
Busiu labai dėkinga.
Cia, manau, irgi meile, taciau savita. As irgi augau panasioje seimoje, viskuo aprupinta, aprengta, taciau be silumos, buciniu ar glaustymysi. O tai daznai matydavau kitose seimose. Bet man visks tvarkoje. Ant mamos nepykstu. Juk zinau, kad cia tiesiog toks jos budas. Ji man pati sake, kad vaiku mazu niekad nemylejo , neimdavo i rankas draugiu broliuku ar sesyciu, mieliau myluodavo kaciuka.
Gal as irgi panasiai auginu savo dukra. Manyje irgi nera to tokio tikro motinisko instinkto. Ir pastojau vien todel, kad, maniau, atejo laikas. Nescia neglosciau pilvuko ir jam nesakiau "labas rytas" rytais, nesekdavau pasaku ir nedainuodavau lopsiniu. Bet dabar, kai gime mano saulute, zinau, kad dukrele ,myliu, tiesiog ta meile isreiskiu galbut ne taip, kaip kaip daugelis mamu. Gal kiek ramiau ir santuriau. Taciau tai taip pat yra meile.