Nusprendziau ir as papasakoti apie savo romantiskiausia gyvenime vakara, kuris pakeite mano gyvenima.
Prisipazinsiu, jog nelabai man sekesi meiles reikaluose, vis negalejau surasti to vienintelio...todel pasitaikius progai isvykau dirbti bei laimes ieskoti i uzsieni...maniau gal ten mano likimas

susipazinau su labai sauniu uzsienieciu, tiek demesio per visa gyvenima niekas nebuvo rode. Skraidziau lyg ant sparnu, nes maniau, jog pagaliau radau sau skirtaji. Mums kartu buvo labai gera, bet daznai pasvajodavau, o kad Lietuvoje toki nuostabu vyra rasciau...Jis jau pradejo planuoti musu ateiti, ieskojosi geresnio darbo, kad galetu islaikyti busima seima..Bet mane be galo trauke Lietuva..pasiilgdavau savo seimos, telefono skambuciu neuztekdavo, todel nusprendziau gryzti menesiui i Lietuva..Pries man isvaziuojant, jis - pasipirso

nenorejau skubeti pasakyti TAIP, bet negalejau pasakyti ir NE, nes maciau kaip is meiles spindi jo akys...Sutikau...Jis liko manes laukti, o as isvykau i Vilniu..Gryzusi apsistojau pas drauge, ji nuomavosi buta, bet porai dienu turejo isvaziuoti ir paliko mane viena...buvo savaitgalis..pas tevus planavau vaziuoti tik pirmadieni ir taip padaryti jiems staigmena..maniau ka cia reikes nuveikti vienai...ir tada i mano drauges skype'a parase jos vaikystes laiku draugas (kaip po to issiaiskinau)

pasakiau, kad mano drauges nera...jis pasiteiravo kas cia raso..prisistaciau...pasiule susitikti vakare, nes Gedimino prospekte vyko Vyno dienos...pamaniau kodel gi ne, vis tiek nieko neveikiu

va tas vakaras ir buvo pats nuostabiausias ir romantiskiausias mano gyvenime

kai susitikome, jis man pasirode TOOOKS idealus vyras...isimylejau is pirmo zvilgsnio

jis taip pat po to pasakojo, kad negalejo atitraukti nuo manes akiu...paklause ar turiu vaikina...nieko nemelavau..papasakojau viska taip kaip yra...isvaiksciojome visa senamiesti, snekejome apie viska lyg seni pazystami...jau ir sutemo..o man taip buvo gera kaip niekad...nenorejau issiskirti..jis - taip pat, todel pasiule nueiti pasisokti kur nors...nepastebejome kaip atejo ir rytas...parveze mane namo...padekojau jam uz nuostabiai praleista laika...taip ir issiskyreme...nesuprantu kas su manimi daresi...gryzusi is karto paemiau telefona ir parasiau savo suzadetiniui uzsienyje, kad viskas baigta...kad istrinu jo telefono numeri..nebegrysiu pas ji...negalejau pati patiketi kad taip padariau...juk is anksto buvau nusipirkusi bilietus skrydziui atgal...juk net nezinojau ar ta lietuvaiti dar is viso kada nors gyvenime pamatysiu...bet matyt jaute sirdis

perskaites zinute jis man skambino gal milijona kartu, atsiunte daugybe sms'u, sake susiras mane Lietuvoje, bet as pasikeiciau numeri...kita diena per skype'a parase grazuolis lietuvaitis, vel pasiule susitikti, taip ir prasidejo musu draugyste...ir stai po 2 metu bendravimo mes susituokeme ir esu dabar laimingiausia moteris pasaulyje bei dekinga likimui, tam vieninteliam nuostabiam vakarui, kuris pakeite visa mano gyvenima