Labai tikiuosi, kad kas nors dar "gyvas" šioje temoje ir mamos, kurios jau perėjo nevalgymo kryžiaus kelius, pasidalins savo patirtimi... Merginai 2,5 m. Nuo mažens apetitu nepasižymėjo, jokio susidomėjimo maistu nerodė, ragauti nieko neragavo, valgė su pažaidimais, spektakliais, "dantų užkalbinėjimais" ir pan. Visą laiką tik trintas maistas, atskirai nieko neįsiūlysi.. jei tik įdedi burnon kokį gabaliuką, apsižiaukčioja ir apsivemia, nes nekramto, o iš karto bando ryti. Atsikanda ir kramto tik tai kas jai patinka- dešrelė, koldūnas, sausainis, bandelė. Daugiau nieko. Galvojau darželis mus pakeis, bandos jausmas, valgymas kartu ir t. t. Deja.... Dabar jau badaujam visai. Nei aš nei auklėtojos nežino ką daryti. Vaikas jau perbalęs nuo nevalgymo darosi. Turiu vestis namo maitinti pietų ir ryte atvesti jau pamaitintą, nes jau visi bijom, kad sušlubuos visao sveikata. Ne tik, kad nevalgo, bet kol visi sėdi prie bendro stalo, ji sau žaidžia kamputy ir nesileidžia net kartu pasodinama. Žviegia kaip skerdžiama, jei tik kas pabando pasodinti... per prievartą auklėtojos nemaitina, nes nenori kitų vaikų išgąsdinti. Namuose jau irgi šitos isterijos prieš maitinimą paaštrėjo... vienas klykimas ir žviegimas kai tik bandai maitinti.. kaimynai matyt galvoja, kad vaiką pastoviai skriaudžiu
Mamos, kurios jau per tai perėjote, gal turit kokių realių patarimų... ką daryt???? Kur kreiptis... ar čia toliau laukti kažkokio stebuklo? Aš nebežinau ką daryti... atrodo jau nebeliko nervinių ląstelių nuo šito košmaro. P.s.: ūgis ir svoris iki šiol buvo normalus, nes namuose per žaidimus ir visokias apgavystes sumaitindavom trintą maistą.
Ačiū