Vaikas bijo ragauti

As nuo gimimo nieko nevalgau. Nors buvo tokiu patiekalu kuriuos valgiau gimus, bet paskui uzteko viena kart, kad neskaniai paragaucia ir nebevalgydavau. Mama niekada manes neverte valgyt ko nenoriu, o tevas pastoviai isterikuotavo del mano iprociu iki pat dabar, dideli barniai seimoj budavo, kad as valgau kita maista nei visi. Mociute po to kai aplupo viena karta, tai susitaike kad nevalgau ir nevalgysiu , dabar net geda, kai nuvaziuoju i svecius kad man kaip mazai atskirai gamina valgyt, nors sakau kad nereikia , dazniausiai pripratus tiesiog nevalgyt sveciuose arba randu kazka vis tiek valgomo, anksciau budavo geda, bet pripratau , galvoja zmones kad dietos kokios laikausi. Aisku is mandagumo paragauju, jei neina atsisakyt. Bet vaikystej tai nemazai problemu del to budavo ir net nalabai zinau, ka patart jum, mamos, tikrai vaikas per diena neprades visko valgyt. As i metus ar du mazdaug po viena patiekala pradedavau valgyt. Kazkaip pastaruoju metu net kazkoki susidomejima igavau kazka naujo paragaut, nors ir dazniausiai nepatinka skonis , bet atsibodo ta pati per ta pati valgyt. Draugas mano visokia egzotika megsta, tai vis ikalbina ka nors paragaut, tevai stebisi, kaip as negaliu paragaut desros, o valgau kokia astuonkojo koja . O maza valgiau tik makaronus su pienu, kiausinius ir keptas bulves, na dar batona su uogiene. ( Na dar valgydavau kartais vaisius ir darzoves kai kurias, bet tik po viena, nesumaisytus) Bet uztat moku 7 budais issikept bulves ir 5 budais issikept kiausini
Papildyta:
Tevai pasakojo tokia istorija, kad viena kart mamai sakau: ,,Mama, man tevelis labai smirda", mama nustebus:,,Kuo?", ,,Mesyte"

Kazkada maciau laida apie tokius zmones kaip tu Ateina i namus gyventi psichologe, na specialiste valgymo sutrikimu ir kartu su zmogum kasdien kazka gamina, perka produktus, tai kiek teko matyti, visi pradejo valgyti, ragauti. Tikiu kad skonis gali nepatikti nei karto nevalgius, reikia priprasti. Tarkim man buvo skykstu alyvuoges kai pirma karta paragavau, dabar valgau kasdien ir dar noriu, taip pat kinu maistas, aviena, nu yra tokiu visokiu pavyzdziu. Manau jei noresi ir stengies, tai tau dar viskas pries akis. Juk nenoretum kad tavo vaikai taip pat turetu tokia beda del maisto?
Beje, ar tau netruksta vitaminu? Nes nuo bulviu ir kiausiniu kazin ar gauni ju pakankamai.

Sveiki, kiaip laikosi nevalgytoju-neragautoju mamytes? Mano panele pradejo i darziuka eiti , tai man vel didziulis galvos skausmas- prie darzelio maisto ne nesiliecia Prie stalo seda tik su viena salyga, kad gales nieko nevalgyti, tik duonyte, visas lekstes prastumdo kuo toliau nuo saves ir kramsnoja sausa duona Ir jai ne motais kad aplink visi vaikai lapnoja net ausys linksta, jai tai visiskai neidomu... Tiesa, viena diena pietums buvo makaronai su desrele, tai kelis makaronus suvalge, nes makaronai ieina i jos valgomu produktu sarasa... Tik kad tas sarasas labai trumpas - makaronai, naminiai koldunai, kiausiniene, bulviniai blynai.. ir turbut viskas... Jokiu sriubu, jokiu kosiu, jokiu varskyciu, sureliu- nieko. Na nezinau, kaip reiks toliau mums egtis su tuo darziuku- siaip vaikas linksmas, bendraujantis, zaidzia, soka, dainuoja, bet vos tik apie maista kalba- tai vos ne isterija ja istinka Ir tikrai nemanau, kad is bado jinai prades kazka naujo valgyt. Nors labiausiai uz viska noreciau, kad toks stebuklas ivyktu...

Įdomi tema Galiu pasidalinti, kiek man pačiai tai buvo, nes apti vaikučių dar neturiu
Aš vaikystėje irgi nemažai ko nevalgiau, bet netaip, kaip kai kurių jūsų vaikučiai išvis vos kelis produktus valgo Aš nevalgiau jokių salotų ir mišrainių, jokių patiekalų su svogūnais, česnakais ir paprikomis, riebios mėsos, riebios sriubos, majonezo, tortų, daugiau kiek pamenu, beveik viską valgiau, ai dar daržoves ne visas - tik agurkus, pomidorus, bulves, kopūstus.
Mano mama sugebėdavo man prigamint įvairių patiekalų, tiesiog niekur nedėdavo svogūnų, česnakų, gamindavo šeimai su svogūnais, o man - be. Vėliau sužinojau, kad į kotletus truputį svogūno įdėdavo, tačiau labai smulkiai tarkuoto Tačiau jei daugiau, aš įtardavau ir nevalgydavau
Tėvai nevertė valgyti, ko nemėgstu, kelis kart bandė, bet pamatę mane, liovėsi. Problemų būdavo tik svečiuose, nes už stalo būdavo nuolat kalbos, ką aš valgau ir ko ne. Labai nervino. Nors iš esmės aš valgiau labai daug ką
Išaugau, tačiau daug produktų, kurių nevalgiau vaikystėje, nevalgau ir dabar. Dabar gyvenu su draugu, gaminu kasdien ir sau, ir jam, bet man problemų tai nedaro. Pasirodo, patiekalai ir be svogūnų yra skanūs , česnaką pradėjau valgyti paauglystėje Juokingiausia, kad manau draugas, seniau labai mėgęs tiek svogūnus, tiek paprikas, nuo jų tiesiog atprato, nes gaminu be jų
Mišrainių ir salotų iki šiol nevalgau, na, draugui jų pagaminu. PAti net neragauju, liepiu jam pačiam ragaut ir druskos pagal poreikį įsidėti, nes as net paragauti negaliu, man šlykštu.
Beje, daug maisto, ko nevalgfiau, paaugusi ragavau po kelis kartus, man vistiek neskanu, iki tiek, kad spjaunu, negaliu net praryti.
Kokių 25-rių pradėjau valgyti marinuotus agurkėlius, iki tol nevalgiau , kiek anksčiau atradau jūrų gėrybes ir dabar labai mėgstu.
Bet iš esmės, apibendrinant, ko nevalgiau maža, to nevalgau ir dabar.
Aš išvis nuo mažens turiu sugebėjimą pamačiusi patiekalą žinot, ar jis bus skanus ar ne man Čia ne nusiteikimas, žinau ir tiek. Nes būna, kad matau visai naują neragautą patiekalą ir matau, kad man bus skanu, ir būna O kas neskanu, irgi iš anksto žinau

Neziau kaip bulves,bet kiausiai, ypac vistos,yra prilygstantys pienui ir netgi mesai.

Senokai ieskojau tokios temos ir stai vienakart radau. Nezinau ar dziaugtis ,ar kaip... ,bet paskaitinejus jusu istorijas ,siokia tokia ramybe atsirado. Musu gurmanas-maisto zinovas,t.p. skoni is pasiziurejimo nustato. Tai dabar jau kokie 1.5m.tai tesiasi.Nors pries tai labai daug ka valge,nors ir buvo isrankus.Tiesa virtos bulves nuo kudikystes neisiuliau.Vieka karta paragavo,isspjove ir viskas.
Miltiniai blynai,makaronai,biriai virti ryziai(jokiu budu ne dribsniai) ,bulvytes fry,varskiniai tinginukai,tai cia pagrindinis jo maistas.Ir viskas be jokiu padazu,uogieniu ir t.t.
Sriuba,tai tik pieniska su makaronais.Ir pagal nuotaika,o gal menulio faze, kartais jogurto gaunu isiulyti,puse surelio.
Gerimas be jokiu tirsciu turi buti.Kompoto su obuoliu gabaliukais,net neisiulysi,kad ir kaip gerit noretu.
Nuo rugsejo eina i darzeli,tai tenai tiktai duona ar batona valgo .Is pradziu visai dienai palikdavom,bet kai visa men.dienom nevalges prabuvo,tai dabar tik 3val.paliekam.Pirmom dienom gal ir stresas vaikui buvo,visai net prie stalo nesedo su kitais vaikais. Bet dabar jau priprates,noriai eina i darzeli,patinka su vaikais buti,bet tik ne valgyti.... Mociutes ,artimieji vis guode,kad kai prades darzeli lankyti ,tai ir valgymas ,ir apetitas atsiras,bet deja....
Tai va taip ir gyvanam. Kantrybes visoms Ir kuo greiciau sulaukti apetito

Mano sunus lygiai taip pat darzelyje tris menesius sedejo nevalgydamas, bet persilauze! Dabar valgo darzelyje, o namie - ne

Mūsų vyresnėlis pagaliau nuo tos bėdos išaugo, dabar vargstam su mažesniuoju- išsirenka kokį nors vieną produktą ir valgo po keletą mėnesių vien jį- pradžioj pvz. buvo juoda duona ir pienas, paskui pieniška makaronienė, dabar balta duona su margarinu. iš mėsos patiekalų tinka tik "gera dešra su moterim" (Tarybinė daktariška) ir visai neseniai paragavo kotleto (tėtis ta proga jau žadėjo šampaną šaut). Jokio sūrio, jokios žuvies, aišku jokios mėsos, kiaušinių ir dar labai daug ko....
Labai smarkiai nepergyvenu, nes svoris geras, vaikas aktyvus. O kad nepiktnaudžiautų saldumynais- tiesiog jų neperku.
Vyresniajam kartais pavykdavo įsiūlyt paragaut, pažadėjus, kad jei nepatiks- galės išspjauti. Su mažuoju šis triukas nepavyksta- nuo vištienos gabalėlio vos neapsivėmė- taip ir neprarijo... Darželyje auklėtojos pradžioj vis dūsavo, kad vaikas nevalgo, tai sakiau leist jam pačiam pasakyt ko įdėt į lėkštę (nes jei pamato mėsos nors gramelį- nebevalgo ir greta esančių bulvių)- atrodo padėjo, po truputį pradėjo pats paprašyt kotletuko. Bet jokių mišrainių ir rūkytų dešrų tai net neliečia.
Buvo vieną vakarą vos ne anekdotas- klausiu ar skani buvo vakarienė, ar valgei- sako- joooo, labai skani- išgėriau visą arbatą

Lyg apie savaji skaityciau...

Sveikos,

Papasakokit mamytes ar neragaujantys kadaise vaikiukai pradejo ragauti? Gal psichologo konsultacijos padejo?

Maniskei 5 metai, vis maniau isaugs isaugs... bet neisauga neragavimo, pabodo gaminti ta pati per ta pati... Praeitais metais pirma karta paragavo banana, patiko, valgo... O toliau nauju patieklu net nenori ragauti... Kazkokia psichologine baime

As jus labai suprantu, savo berniuko, kuriam dabar 3,5m negaliu ikalbeti kazka paragauti. Jis pradeda verkti, saukti, kad bijo, kad vems. Nebezinau ka ir daryti. Buna dienu kai paziuri i maista, i ta pacia desrele kuria valgo ir pradeda ziaukcioti, viska isvemia. Anksciau valge virta kiausini, bet dabar vien pazvelges vemia, bega is kambario jei kazka kitokio atsinesame valgyti.
Taciau ugiu ir svoriu nesiskundziame, jis pacios kreives virsuje, kraujo tyrimai geri, gelezies niekad netruko. Visiem atrodo keista, kad jis nevalgo, bet blynu kepimas kiekviena diena, pica ir sumustiniai bei sasyska yra pagrindinis meniu 2 paskutinius metus. Skambinausi psihologei, daugiau nelauksiu keliausim kartu, nes su prastu maitinimusi prasideda viduriu uzkietejimas, tuomet ligonine, klizmos arba vaistai. Gal jusu atvejis lengvesnis, bet as esu tikra, cia psihologine baime ir isitikinimas, nes iki 1,5 metuku jis valge viska. Tikiuosi, kad ji gales pagelbeti.

Tikrai pas jus psichologine baime... Maniske nevalge ir toliau nevalgo, bet kazkuria prasme irgi sieju su psichologija