Amerika yra lygiai tokia pati, kaip Lietuva, tai yra zmones su savo jausmais ir problemom, ir tikrai jie nera kazkokie besirdziai, kurie isgruda senukus lauk. Mano mociute Lietuvoj gyveno iki 88 metu, bet niekada ir ne uz ka nenorejo kraustytis pas vaikus. Bet - 4 is 5 jos vaiku gyveno tam paciam mieste, na tai visi pasikeisdami ir uzeidavo, nesesi skalbinius namo, atnesdavo valgyt, vieni maziau dare, kiti daugiau (daug itampos visiems buvo, beje). Amerikoj tas butu problematiska, nes tevai ir vaikai negyvena tam paciam mieste, na isvaziuoja del mokslu, darbu, ir pan. Be to, tevai gauna valdiska pensija, plius turi sukaupe privaciuose fonduose, na tai kol gali- keliauja, eina su draugais susitikt, i teatra, ir pan. Nemazai viska parduoda ir kraustosi i Florida- ten daug "senjoru" bendruomeniu, geras oras. Bet ir vaikai rupinasi, va vieno pazistamo tevai issikrauste ten, sunegalavo, na jis ir skraidydavo, gana daznai, nors turejo aukstas pareigas ir savo seima. Kiti pazistami senjorai turi dukra ir du sunus, viska pardave ir issikrauste arciau dukros, augino anuke, bet daznai pas kitus vaikus skraide. Visokiu yra, ir neaisku, kaip bus, kai prades senti tos kartos, kur dabar Anglijoj/ Norv vaikai. Ar jie gris del tevu ?!
Taip 
QUOTE(FLight @ 2015 06 14, 13:46)
Jei teisingai supratau, tai kalba ėjo masinį nusenusių tėvų "pridavimą" senelių namams, o ne apie sunkių ligonių gydymą...
O gal patys tėvai nori būti "priduoti"? Bent jau aš nenorėčiau, kad vaikai ar kiti giminaičiai "pasiimtų" pas save. Ypač jei tie senelių namai būtų kaip JAV.
QUOTE(FLight @ 2015 06 14, 11:48)
Ne pinigai čia esminis faktorius. Susvetimėjimas. Išsiskirsto kas sau, ir tiek žinių.
Ne.
QUOTE(FLight @ 2015 06 14, 12:46)
Jei teisingai supratau, tai kalba ėjo masinį nusenusių tėvų "pridavimą" senelių namams, o ne apie sunkių ligonių gydymą...
Niekas niek nepridavinėja. Mrs parašė, o aš galiu patvirtinti - senukai keliauja, dalyvauja bendruomenių, bažnyčių savanoriškose veiklose, įvairiausiuose klubuose, sportuoja, apsipirkinėja. Kartais senatvėje jie neturi vaikams laiko
Ir su vaikų kiekiu tai niekaip nesusiję
Pvz. , mes tris planavome ir turime ne su mintimi, kad mus kuris nors karšins ar pan., ne sau juos auginame.Papildyta:
QUOTE(Pilango @ 2015 06 14, 18:05)
O gal patys tėvai nori būti "priduoti"? Bent jau aš nenorėčiau, kad vaikai ar kiti giminaičiai "pasiimtų" pas save. Ypač jei tie senelių namai būtų kaip JAV.
Ir Lietuvoje močiutės draugė jau seniai gyvena senelių namuose, nes ji pati to nori. Tiesa, vaikus tik du turi.
QUOTE(FLight @ 2015 06 14, 10:46)
Jei teisingai supratau, tai kalba ėjo masinį nusenusių tėvų "pridavimą" senelių namams, o ne apie sunkių ligonių gydymą...
tesingai, Flight....
susuvetimejimas - ka ir bekalbeti..
pvz, net ir as, kuomet galvoju, kad jau savo vaikams "nasta" nenoriu but ir jau geriau eisiu i seneliu namus, tai tik del to, kad mastau apie zmogaus sirdies kietuma, apie visus tuos atvejus, kuomet vaikai uz nugaros dejuotu ir burbuliuotu, vaje, vaje, i kelione negalim isvaziuot...
man tokiu burbejimu uz nugaros nereikia
is esmes tai masiskas susvetimejimas, taciau toks naturalus ir moderniai pridengtas tokiais vat "juk kiekvienas turi savo gyvenimas/rupescius"..bet juk baisus toks mastymas ar ne? juk ar ne tie patys tevai apie mazus savo vaikus sokinejo, slaugydavo, budedavo...sakysit, patys prisigimde..bet juk naturaliai turi but kazkoks feedback, ar ne?
juk ne veltui ir alimentus seniems tevams norima ivesti...
tikrai ne apie sunkius lgonius kalbama, juk galima sirgti nuo 60.
o gali zmogus ilgai gyventi ir tiek. pvz, mano prosenele. mire beveik 100 metu.
broliai graziai dalinosi jos prieziura. ji gyvendavo pas mano seneli, o vasaromis mano senelis vykdavo i vasarnami, tuomet kitas brolis priziuredavo ja senelio bute.
neisivaizduoju jos atiduotos.
QUOTE(Pilango @ 2015 06 14, 18:05)
O gal patys tėvai nori būti "priduoti"?
Matote, iš pradžių argumentas buvo "nėra kada", "nėra pinigų" ir pan. Tai komentavau, kad tikrai ne piniguose esmė.
Jei argumentas čia vienintelis - patys nenori - tuomet diskusija šiuo klausimu išsemta.
Given, tai sakot, kad moterys, gyvenančios JAV, specialiai meluoja? Kokiu tikslu? 
manau, jums tiesiog sunku suprasti, kad senyvi žmonės gali būti visuomeniški, aktyvūs, gyventi pilnavertį gyvenimą, kai Lietuvoje to nėra , nes dauguma arba augina anūkus ištisas dienas, arba tik žiūri serialus. Skirtingos ekonominės situacijos, ten žmonės džiaugiasi aktyvia, pilnaverte senatve lygiai taip pat kaip Vokietijoje, Austrijoje, Šveicarijoje, Skandinavijoje ir pan. Ir joks čia ne susvetimėjimas. Žmonės tiesiog nenurašo savęs ankščiau laiko 
manau, jums tiesiog sunku suprasti, kad senyvi žmonės gali būti visuomeniški, aktyvūs, gyventi pilnavertį gyvenimą, kai Lietuvoje to nėra , nes dauguma arba augina anūkus ištisas dienas, arba tik žiūri serialus. Skirtingos ekonominės situacijos, ten žmonės džiaugiasi aktyvia, pilnaverte senatve lygiai taip pat kaip Vokietijoje, Austrijoje, Šveicarijoje, Skandinavijoje ir pan. Ir joks čia ne susvetimėjimas. Žmonės tiesiog nenurašo savęs ankščiau laiko
QUOTE(Nura @ 2015 06 15, 09:42)
Given, tai sakot, kad moterys, gyvenančios JAV, specialiai meluoja? Kokiu tikslu? manau, jums tiesiog sunku suprasti, kad senyvi žmonės gali būti visuomeniški, aktyvūs, gyventi pilnavertį gyvenimą, kai Lietuvoje to nėra , nes dauguma arba augina anūkus ištisas dienas, arba tik žiūri serialus. Skirtingos ekonominės situacijos, ten žmonės džiaugiasi aktyvia, pilnaverte senatve lygiai taip pat kaip Vokietijoje, Austrijoje, Šveicarijoje, Skandinavijoje ir pan. Ir joks čia ne susvetimėjimas. Žmonės tiesiog nenurašo savęs ankščiau laiko
manau, jums tiesiog sunku suprasti, kad senyvi žmonės gali būti visuomeniški, aktyvūs, gyventi pilnavertį gyvenimą, kai Lietuvoje to nėra , nes dauguma arba augina anūkus ištisas dienas, arba tik žiūri serialus. Skirtingos ekonominės situacijos, ten žmonės džiaugiasi aktyvia, pilnaverte senatve lygiai taip pat kaip Vokietijoje, Austrijoje, Šveicarijoje, Skandinavijoje ir pan. Ir joks čia ne susvetimėjimas. Žmonės tiesiog nenurašo savęs ankščiau laiko Toks jausmas, kad visos kalba apie skirtingus dalykus. Jei senyvas žmogus gyvena pilnavertį gyvenimą, gali ne tik savimi pasirūpinti, bet ir keliauti ir t.t. tai jo niekas nei į senelių namus "priduos", nei karšinti "pasiims". Nei Lietuvoje, nei JAV. Problema atsiranda, kai žmogus nebegali savimi pasirūpinti. Tokiu atveju Lietuvoje vaikai dažniausiai patys karšina tėvus. Tik klausimas ar iš didelės meilės, ar todėl, kad "taip reikia", "ką žmonės pasakys, kad mamą į senelių namus atidaviau", "labai brangiai kainuotų" ir t.t. Taip pat Lietuvoje stipresnis pasiaukojimo kultas: "20 metų ligonį ant patalo slaugiau", "visą gyvenimą su tuo smurtaujančiu alkoholiku pragyvenau", "karjeros atsisakiau, kad vaikai namie visada šilto maisto rastų" ir t.t. JAV ir Vakarų Europoje jau susiformavo kitos tradicijos. Senelių namai nėra kažkas baisaus ir nereikia bijoti, kad žmonės pasmerks. Dabartinis senimas patys nekaršino savo tėvų, nesitiki ir patys būti karšinami. Nors, nesitiki nėra tinkamiausias žodis. Keičiasi žmonių mastymas, jie patys nenori, kad vaikai, jiems susenus, atsisakytų savo gyvenimo. O neretai gi taip ir atsitinka. Jei žmogui reikalinga nuolatinė priežiūra, o karšintojas tik vienas, jam/jai tenka atsisakyti darbo, tenka gyventi iš soc. pašalpų, t.y. nepritekliuje. Smarkiai (arba iki minimumo) sumažėja socialiniai kontaktai. Labai didelis procentas žmonių, ilgą laiką slaugančių ligonius, patys suserga depresija, pradeda piktnaudžiauti alkoholiu, smarkiai pablogėja jų fizinė sveikata. O jei tai tęsiasi 10,20,30 metų? 30+ metų dukra/sūnus pradeda slaugyti motiną ir taip iki pensijos. Aš tai pavadinčiau ne susvetimėjimu, o pasikeitusiu visuomenės požiūriu į pasiaukojimą. Ne tik tėvų karšinimo konstekste.
QUOTE(Pilango @ 2015 06 15, 11:44)
Toks jausmas, kad visos kalba apie skirtingus dalykus. Jei senyvas žmogus gyvena pilnavertį gyvenimą, gali ne tik savimi pasirūpinti, bet ir keliauti ir t.t. tai jo niekas nei į senelių namus "priduos", nei karšinti "pasiims". Nei Lietuvoje, nei JAV. Problema atsiranda, kai žmogus nebegali savimi pasirūpinti. Tokiu atveju Lietuvoje vaikai dažniausiai patys karšina tėvus. Tik klausimas ar iš didelės meilės, ar todėl, kad "taip reikia", "ką žmonės pasakys, kad mamą į senelių namus atidaviau", "labai brangiai kainuotų" ir t.t. Taip pat Lietuvoje stipresnis pasiaukojimo kultas: "20 metų ligonį ant patalo slaugiau", "visą gyvenimą su tuo smurtaujančiu alkoholiku pragyvenau", "karjeros atsisakiau, kad vaikai namie visada šilto maisto rastų" ir t.t. JAV ir Vakarų Europoje jau susiformavo kitos tradicijos. Senelių namai nėra kažkas baisaus ir nereikia bijoti, kad žmonės pasmerks. Dabartinis senimas patys nekaršino savo tėvų, nesitiki ir patys būti karšinami. Nors, nesitiki nėra tinkamiausias žodis. Keičiasi žmonių mastymas, jie patys nenori, kad vaikai, jiems susenus, atsisakytų savo gyvenimo. O neretai gi taip ir atsitinka. Jei žmogui reikalinga nuolatinė priežiūra, o karšintojas tik vienas, jam/jai tenka atsisakyti darbo, tenka gyventi iš soc. pašalpų, t.y. nepritekliuje. Smarkiai (arba iki minimumo) sumažėja socialiniai kontaktai. Labai didelis procentas žmonių, ilgą laiką slaugančių ligonius, patys suserga depresija, pradeda piktnaudžiauti alkoholiu, smarkiai pablogėja jų fizinė sveikata. O jei tai tęsiasi 10,20,30 metų? 30+ metų dukra/sūnus pradeda slaugyti motiną ir taip iki pensijos. Aš tai pavadinčiau ne susvetimėjimu, o pasikeitusiu visuomenės požiūriu į pasiaukojimą. Ne tik tėvų karšinimo konstekste.
Visiškai pritariu
Lietuvoje dar labai gaji ta pasiaukojimo, aukos sindromo tendencija, kai mazochizmas vertybe laikoma.
Bet jūs, Pilango, Nura ir Mrs., rašote tai, kas yra neadekvatu Lietuvai. Ką jūs rašote apie JAV, Norvegijos ir pan. senelių namus su klubais, pramogom, puikiu servisu ir maistu, visom paslaugom, tai prie ko čia Lietuva?! 
Lietuvoje to nėra, nieko tokio nėra. Lietuvoje senelių namai tokie pat baisūs ir oficialiai socialiai nejaukūs kaip vaikų namai bei internatai. Buvo bandymų atidaryti šiuolaikinius privačius senelių namus Birštone, tokius kaip kitose šalyse, su teisinga vizija, bet kiek žinau jie užsidarė, nes nepasiteisino.
Lietuvoje to nėra, nieko tokio nėra. Lietuvoje senelių namai tokie pat baisūs ir oficialiai socialiai nejaukūs kaip vaikų namai bei internatai. Buvo bandymų atidaryti šiuolaikinius privačius senelių namus Birštone, tokius kaip kitose šalyse, su teisinga vizija, bet kiek žinau jie užsidarė, nes nepasiteisino.
QUOTE(Pilango @ 2015 06 15, 11:44)
Aš tai pavadinčiau ne susvetimėjimu, o pasikeitusiu visuomenės požiūriu į pasiaukojimą. Ne tik tėvų karšinimo konstekste.
Dar kitaip tai vadinasi - šioje visuomenėje nėra vietos senukams. Kaip ir vaikams. Nors niekada dar žmonijos istorijoje taip patogiai ir lengvai negyventa, bet vis mažiau noro save dalinti ir vis daugiau - griebk iš gyvenimo kiek gali. Deja, nuo to laimingesnis žmogus netapo, dabar jau kiekvienam reikia po asmeninį advokatą ir asmeninį psichologą.
