Kas ir ką mąstot apie ketvirtą?

#517
QUOTE(FLight @ 2015 06 11, 20:52)
Na, maniškiai irgi su geru amžiaus skirtumu wink.gif Ai, bet kažkaip...Per pastaruosius 2.5 mėnesio vyriausias du kartus gulėjo ligoninėje, abu kartus su bendra narkoze buvo darytos med. intervencijos. Mažiukas tame pačiame intervale "siuvosi" prakirstą antakį, paragavo indaplovės tabletės, ta proga apsilankė narkologiniame. Dabar tik tik išsikapstėme su vyriausiu, tai bac, mažiausiam sužydėjo atopinis dermatitas. Jau nė neskaičiuoju "mokyklinių" problemų ir t.t.
Toks nuolatinis, nepertraukiamas problemiškumas - kažkas jei ne tam, tai anam. Atsipalaiduoti geriau nė nepradėti.

Nenuobodu, vienok.


Pas mane irgi panašus vaizdelis, reikalų daug. Bet čia gi gyvenimas. Džiaugiuosi, kad labai rimtų bėdų nėra, o jeigu jų ir atsiranda, bandau į tai žiūrėti filosofiškai. Apskritai, gyvenimas iš esmės yra sunkus ir likimas nedėkingas, visi esame su mirties baime ir pastatyti prieš neišvengiamybę. Man kaip tik vaikai suteikia prasmę, gera žiūrėti į mažą išdykusį savo kūdikėlį wub.gif Žmogaus misija po savęs palikti žmogų, man gera žiūrėti, kaip auga mano vaikai.
Atsakyti
#518
Priiminiau vieną savo daugiavaikę bičiulę, kuri niekaip niekur išvažiuoti negali (į kelionę, ar paatostogauti), nes būtinai kuris nors vienas iš vaikų suserga, o pagalbos iš šalies nėra jokios. smile.gif

Filosofinis požoiūris geras, kol tai neliečia tavęs paties. Kai savam vaikui blogai - na sunku tą filosofinį stoišką požiūrį išlaikyti. Įsitrauki, pergyveni ir kt.
Atsakyti
#519
QUOTE(Bekasė @ 2015 06 12, 09:24)
ir ka tie bernai?
man su pana teko santariskiu priemime (del ivairiu traumu) daugiau kartu lankytis.


negąsdinkit, aš kartais dar pasapnuoju, kad turėsiu mergaitę wub.gif blush2.gif biggrin.gif

QUOTE(FLight @ 2015 06 12, 10:12)
Ką galvojate apie ketvirtą?  ax.gif


biggrin.gif geras klausimas, teisingas toks 4u.gif

QUOTE(mamutas @ 2015 06 12, 10:39)
Pas mane irgi panašus vaizdelis, reikalų daug. Bet čia gi gyvenimas. Džiaugiuosi, kad labai rimtų bėdų nėra, o jeigu jų ir atsiranda, bandau į tai žiūrėti filosofiškai. Apskritai, gyvenimas iš esmės yra sunkus ir likimas nedėkingas, visi esame su mirties baime ir pastatyti prieš neišvengiamybę. Man kaip tik vaikai suteikia prasmę, gera žiūrėti į mažą išdykusį savo kūdikėlį  wub.gif Žmogaus misija po savęs palikti žmogų, man gera žiūrėti, kaip auga mano vaikai.

drinks_cheers.gif

aš irgi bandau.. bet visaip su tom filosofijom būna. Kai mūsų antrą vaiką mašina buvo partrenkusi ant dviratuko važiuojantį ir sėdėjau reanimacijoje prie savo tada dar 4-mečio vaiko lovos, negalėjau labai filosofiškai į viską žiūrėti - žiūrėjau mirčiai į akis ir supratau, kad nors ir 10 vaikų turėčiau, dėl šito VIENO savo gyvybę atiduočiau. Ir kad NESUSITVARKAU SU SAVO 3 VAIKAIS verysad.gif , vienas iš kurių tuomet buvo dar metų neturintis kūdikis ir serga roto virusu (dėl ko kito nesužiūrėjau, atsidarė vartus ir išvažiavo į gatvę - vyras vežė gimines į oro uostą).

Nekaip, matyt, aš su ta savo filosofija atrodžiau, nes gydytoja reanimatologė priėjo su manimi pasikalbėti ir padrąsino savo gyvenimo pavyzdžiu - išauginau, sako, 2 sūnus, naktimis dirbau, tai ant jų ir spintos krito, ir elektra trankė, ir pas mamą jiems darbe pabuvot teko doh.gif šiandien vienas iš jų rokeris, tai priprask, sako, ir paleisk - taip auga vyrai.. Gyvens, sako, jūsų berniukas, asmeniškai pažadu, tik leiskit jam eiti savuoju keliu, nesugraužkite savęs, negyvenkite už jį, tik padėkite ir reikiamu metu pabūkit šalia... Tai vat man ta moteris per 5 minutes pasakė daugiau, negu bet kokioj knygoj parašyta. Padrąsino ir nenuteisė, kad nesužiūrėjau, nors pati save pirmoji nuteisiau ir apkaltinau - kiti man buvo gailestingesni..

Kai siuvo mano tam pačiam vaikui ranką, kartojau sau kaip maldą - taip auga vyrai, taip auga vyrai... Tai tiek tos filosofijos smile.gif
Atsakyti
#520
QUOTE(RitaRazi @ 2015 06 12, 10:31)
aš irgi bandau.. bet visaip su tom filosofijom būna.


Vaje, ir išbandymų jums teko... 4u.gif

Pas mus namas irgi šalia gatvės, o Mažius moka atsidaryti namų duris ir laisvai ganosi iš vidaus į kiemą. Tai kartą apsidairiau, namuose Mažiaus nėra, kiemo vartai atviri, o už jų - tiesiai gatvytė, nėra labai apkrauta, bet kas važiuoja, tai jau taip smagiai nuo kalniuko lekia, sustabdyt netikėto vaiko išlėkimo atveju nebespėtų...Laksčiau rėkdama po kvartalą, ieškojau, neradau, grįžau linkstančiom kojom... O vaikas tuo metu ramiai po laiptais kuitėsi nepastebėtas, vyras tuo tarpu vartus pradaręs buvo, laukė atvežant siurblio. Tai susmukau prie tų laiptų ir buvau taip ilgai, negalėjau pratarti nė žodžio, vyras net išisgando. Tai žinote, apie filosofinį požiūrį tuo momentu nė mintis nekilo - dabar laukiu ataugsiančių žilų plaukų biggrin.gif
Atsakyti
#521
QUOTE(FLight @ 2015 06 12, 12:04)
Vaje, ir išbandymų jums teko... 4u.gif

Pas mus namas irgi šalia gatvės, o Mažius moka atsidaryti namų duris ir laisvai ganosi iš vidaus į kiemą. Tai kartą apsidairiau, namuose Mažiaus nėra, kiemo vartai atviri, o už jų - tiesiai gatvytė, nėra labai apkrauta, bet kas važiuoja, tai jau taip smagiai nuo kalniuko lekia, sustabdyt netikėto vaiko išlėkimo atveju nebespėtų...Laksčiau rėkdama po kvartalą, ieškojau, neradau, grįžau linkstančiom kojom... O vaikas tuo metu ramiai po laiptais kuitėsi nepastebėtas, vyras tuo tarpu vartus pradaręs buvo, laukė atvežant siurblio. Tai susmukau prie tų laiptų ir buvau taip ilgai, negalėjau pratarti nė žodžio, vyras net išisgando.  Tai žinote, apie filosofinį požiūrį tuo momentu nė mintis nekilo  - dabar laukiu ataugsiančių žilų plaukų  biggrin.gif


jergutėliau kaip suprantu..
apie žilus plaukus nepaguosiu - gavau jų smile.gif
Atsakyti
#522
Nuo vaikų skaičiaus nepriklauso smile.gif man ohoho situacija ir dar tik su vienu pasitaikė.
Atsakyti
#523
QUOTE(muminukas @ 2015 06 12, 13:39)
Nuo vaikų skaičiaus nepriklauso smile.gif man ohoho situacija ir dar tik su vienu pasitaikė.


drinks_cheers.gif tai vat būtent, kad viskas labai trapu, nė vienas neužauga be traumų ir pan. kataklizmų. Tada labai supranti, kokie brangūs yra vaikai ir kad visos materialinės gėrybės ir karjeros nublanksta prieš tiesiog buvimą čia ir dabar, su savo sveikais stebuklėliais ant rankų.

O apie paleidimą tai čia irgi gerai, iš tiesų mažiau reikia šokinėti, popinėti vaikus, tada ir nebus per sunku juos auginti. Leiskime jiems augti patiems, tik pakreipkime retkarčiais kaip daigelius į šviesą, kad stiebtųsi tiesūs ir tvirti.
Atsakyti
#524
QUOTE(mamutas @ 2015 06 12, 15:52)
Tada labai supranti, kokie brangūs yra vaikai ir kad visos materialinės gėrybės ir karjeros nublanksta prieš tiesiog buvimą čia ir dabar, su savo sveikais stebuklėliais ant rankų.



O geriausia, kai netenka rinktis arba - arba. Kai yra ir sveiki stebuklėliai kiek ten jų bebūtų, ir karjeros, jei tik jų norisi, ir pinigų pakanka, ir laiko sau... smile.gif

O tas mažiau popinti, tai be abejo. Bet jeigu saugojimą nuo gvybei pavojingų situacijų, lankymą vaiko ligoninėje ar išgyvenimą dėl jo sveikatos, būklės laikote popinimu, tai tuomet nežinau, mūsų požiūriai labai skiriasi.
Atsakyti
#525
QUOTE(Nura @ 2015 06 11, 14:56)
Taip, nes susilauktų purvo pylimo: "kokia tu motina, kas tu išvis per motina, kaip drįsti net taip galvoti". Neretai vaikai pernelyg sudievinami, statomi ant pjedestalo, kaip pasaulio centras ir, deja, užmirštama mamos sveikata, savijauta, nuotaika, jos jausmai, norai.

Bet taip kalba dažniausiai tie, kurie augino (-a) vieną ar du vaikus save teisindami, kodėl atsisakė likusiųjų. Bent jau man, daugiausia moralų teko išgirsti iš tokių.
QUOTE(FLight @ 2015 06 11, 16:55)
Čia kažkuri įrodinėjo, kad visas vaiko auginimo sunkumas - tik pora pirmų metų, visgi pataisyčiau - pirmų aštuoniolika metų  biggrin.gif

Gal ne visų? Kiekvienas etapas savaip žavus ir įdomus, o labiausiai varginantys vis tiktai pirmieji keli metai, kol vaikas įgauna šiokio tokio savarankiškumo. Vėliau iki paauglystės jie tokie geriečiai, o paauglystėje darosi įdomu su jais diskutuoti, atradinėti iš naujo tuos pačius dalykus, pasitikrinti savo poziciją, ką jau bekalbėti apie suaugusius vaikus, kurie yra artimiausi draugai.
QUOTE(RitaRazi @ 2015 06 11, 16:56)
Nežinau, ar vaikams nuo tokių močios kalbų ant širdies ramiau pasidaro..

Suprantu, kai sako - ai pavargau, bet nelabai žinau, kam reikalingos tokios kalbos. Atgal to vaikiuko nebesusikiši.. g.gif

Aš irgi pagalvojau, ką paliekame vaikų širdelėse, taip kalbėdamos? Seniau žmonės vaiką, kad ir kaip sunkiai gyvendavo, priimdavo kaip Dievo dovaną, tai vaikai ir nesijausdavo kalti, dėk tėvų gyvenimo, nors nebūdavo lepinami, kartais ir tikrai vargingai augdavo.
QUOTE(FLight @ 2015 06 12, 12:04)
apie filosofinį požiūrį tuo momentu nė mintis nekilo

Tokiais momentais supranti, kiek mažai tavo pastangos reiškia, nėra tokios draudimo rūšies, kuri garantuotų, kad su vaiku nieko neatsitiks, kaip labai jį beprižiūrėtum. Todėl ir manau, kad reikia priimti visus pakviestuosius vaikus ir neburbėti, nes nežinai kuriam laikui jis tau dovanotas.
Atsakyti
#526
QUOTE(FLight @ 2015 06 12, 17:26)
O geriausia, kai netenka rinktis  arba - arba. Kai yra ir sveiki stebuklėliai kiek ten jų bebūtų, ir karjeros, jei tik jų norisi, ir pinigų pakanka, ir laiko sau... smile.gif 

O tas mažiau popinti, tai be abejo. Bet jeigu saugojimą nuo gvybei pavojingų situacijų, lankymą vaiko ligoninėje ar išgyvenimą dėl jo sveikatos, būklės laikote popinimu, tai tuomet nežinau, mūsų požiūriai labai skiriasi.


nu nereikia taip suprimityvinti. Popinimas ir yra popinimas - darymas už vaikus tai, ką jie patys gali padaryti, perdėtas rūpinimasis, kai jo tuo momentu visai nereikia ir tt. ir pan. Tai nieko bendra neturi su saugumo vaikui užtikrinimu.

O dėl pirmos eilutės - taip taip, žmogaus norai beribiai, maksimalizmas, vartojimo kultūra ima viršų, visko reikia, ir kuo daugiau, ane biggrin.gif Saikas nemadingas.

Yra žemėje svarbiausi dalykai - gyvybė, žmogus, ryšys su artimu, meilė... o visa kita - jau antrame plane.
Atsakyti
#527
QUOTE(mamutas @ 2015 06 12, 17:05)
O dėl pirmos eilutės - taip taip, žmogaus norai beribiai, maksimalizmas, vartojimo kultūra ima viršų, visko reikia, ir kuo daugiau, ane  biggrin.gif Saikas nemadingas.

Yra žemėje svarbiausi dalykai - gyvybė, žmogus, ryšys su artimu, meilė... o visa kita - jau antrame plane.


Tegul būsiu vadinama vartotoja ar besaikė, bet man mano darbas, veikla IRGI svarbi, ir ne mažiau nei vaikų kiek D duos turėjimas. smile.gif Lygiai kaip svarbūs ir kiti dalykai, ne vien susikoncentravimas totaliai tik į motinystę.

Beje, viena daugiavaikė mama, kurios vaikai jau gan vyresni nei maniškiai ir jų daugiau, paatviravo, kad gailisi, jog užmetė profesiją, darbą dėl vaikų gerovės. Sako, vaikai užauga ir išeina gyvent savų gvenimų, o tuomet lieka tuštuma. Visgi, balansas didesnei daliai moterų, mamų yra labai svarbus,
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo FLight: 12 birželio 2015 - 17:48
#528
QUOTE(FLight @ 2015 06 12, 18:43)
Tegul būsiu vadinama vartotoja ar besaikė, bet man mano darbas, veikla IRGI svarbi, ir ne mažiau nei vaikų kiek D duos turėjimas. smile.gif  Lygiai kaip svarbūs ir kiti dalykai, ne vien susikoncentravimas totaliai tik į motinystę.

Beje, viena daugiavaikė mama, kurios vaikai jau gan vyresni nei maniškiai ir jų daugiau, paatviravo, kad gailisi, jog užmetė profesiją, darbą dėl vaikų gerovės. Sako, vaikai užauga ir išeina gyvent savų gvenimų, o tuomet lieka tuštuma. Visgi, balansas didesnei daliai moterų, mamų yra labai svarbus,


Tikrai pritariu, aš negalėčiau būti vien namų šeimininkė doh.gif Balansas būtinas. Maniau, kad tai jau išsiaiškinome seniai. ax.gif
Atsakyti