Kas ir ką mąstot apie ketvirtą?

#493
QUOTE(muminukas @ 2015 06 08, 12:48)
given444, o man toks požiūris, kad 2--3-4-... vaikus reikia turėti tam, kad vieno gali netekti, kažkoks nei šioks, nei toks g.gif Ne rankinukai ir ne batai  schmoll.gif


Man irgi. Pakaitinis vaikas, pamaininis, tam atvejui, jeigu ką?
O nutikti gali daug kas. Oj, jei pradėjus galvoti, kas GALI nutikti - tai tuomet nei gimdyt norėsis, nei tuoktis, nei apskritai gyventi.
Atsakyti
#494
Sutinku su jumis. Išvis, manau, nei pirmas nei antras, nei dar kažkelintas vaikas neturėtų būti kažkokiu priedu/papildymu/pakaitalu/apsauga ar dar bala žino kuo schmoll.gif Kiekvienas vaikas yra individualus, nereikia jiems primesti kažkokių keistų rolių ar pareigos pateisinti kokius nors lūkesčius pvz: "pirmas vaikas toks negabus, nevykęs, tai pasigimdysiu antrą, kad būtų visapusiškas šaunuolis, talentinguolis", "pirmas vaikas blogais keliais nuėjo, tai reikia kito, kad nenueitų" doh.gif
Atsakyti
#495
the-mums-admit-wish-hadn-t-children
Atsakyti
#496
QUOTE(madrugada @ 2015 06 09, 17:57)
the-mums-admit-wish-hadn-t-children


Drąsios mamos. Lietuvoje užmėtytų akmenimis, jei kuri bent prasitartų apie kylančias panašias mintis.
Atsakyti
#497
Man toks klausimas kilo. Turinčioms daugiau brolių/sesių: ar palaikote glaudžius ryšius su jais? Klausiu, nes savo tėvų pavyzdžio nemačiau. Abu kilę iš daugiavaikių šeimų (trys ir penki vaikai), bet to artimesnio bendravimo kaip ir nėra. Atrodo, trys broliai galėtų susitikti, bent kartkartėmis pabendrauti, nes gyvena tame pačiame mieste ...Nesusitinka, nebendrauja. Ne tai, kad susipykę, bet ...Nėra poreikio, kas sau.
Atsakyti
#498
QUOTE(FLight @ 2015 06 09, 19:49)
Drąsios  mamos. Lietuvoje užmėtytų akmenimis, jei kuri bent prasitartų apie kylančias panašias mintis.


Taip drąsios mamos, tikrai reikia apie tai kalbėti. Bet pažiūrėkite atidžiau: pirmoji mama turi 2 dukras iš pirmos santuokos ir 2 sūnus iš antros, sudurtinė šeima jau iš principo yra problema, ji pati rašė, kad kai būna su dukromis, vyras kaltina ją joms skiriant per daug dėmesio - natūralu, gi jis ne jų tėvas. Antras atvejis - 3 vaikai - ar pastebėjote, vyras dirba per dieną po 12 val. - mamai būti ištisai vienai tikrai žiauriai sunku, gali pavažiuoti stogas. O paskutinėje šeimoje, kur irgi 3 vaikai, mažiausiam tik 11 savaičių, gi kūdikis, aišku, kad sunku, po poros metų ją reikėtų paklausti ką galvoja.
Atsakyti
#499
QUOTE(FLight @ 2015 06 09, 19:49)
Drąsios  mamos. Lietuvoje užmėtytų akmenimis, jei kuri bent prasitartų apie kylančias panašias mintis.


ne drąsios, o pavargusios. Kalba nuovargis..
Atsakyti
#500
QUOTE(RitaRazi @ 2015 06 11, 10:33)
ne drąsios, o pavargusios. Kalba nuovargis..


Manau, kad dalis lietuvių mamų yra lygiai taip pat, o gal ir dar labiau pavargusios. Tačiau jos nėra tiek drąsios, kad apie tai kalbėtų.
Atsakyti
#501
QUOTE(FLight @ 2015 06 11, 14:02)
Manau, kad dalis lietuvių mamų yra lygiai taip pat, o gal ir dar labiau pavargusios. Tačiau jos nėra tiek drąsios, kad apie  tai kalbėtų.

Taip, nes susilauktų purvo pylimo: "kokia tu motina, kas tu išvis per motina, kaip drįsti net taip galvoti". Neretai vaikai pernelyg sudievinami, statomi ant pjedestalo, kaip pasaulio centras ir, deja, užmirštama mamos sveikata, savijauta, nuotaika, jos jausmai, norai. Kartais net piktina, kad vaikas vien dėl mažo amžiaus yra sureikšminimas iki begalybės, užmirštama, kad mama lygiai toks pat žmogus ir ji tokia pat svarbi, jos kaip žmogaus vertė nei kiek nemažesnė, nors čia gal lietuvių toks mentalitetas, kai labai garbinama "aukojimąąąsis" ir tarnavimas vaikui dėl nežinia ko, netgi daroma spaudimas mamai atsisakyti darbų, svajonių, kad tik patenkinti visus vaiko poreikius, kuris tikėtina užaugęs pasakys "niekas neprašė, kad tu dėl manęs čia taip vargtum".
Atsakyti
#502
QUOTE(mamutas @ 2015 06 10, 20:24)
O paskutinėje šeimoje, kur irgi 3 vaikai, mažiausiam tik 11 savaičių, gi kūdikis, aišku, kad sunku, po poros metų ją reikėtų paklausti ką galvoja.

o ka klausti po poros metu, kai dabar yra dar lengviausias laikas, kai kudikis valgo, sika ir miega. Sakyciau atvirksciai po kokio pusmecio bus tik sunkiau, nes prisides nuovargis del miego trukumo + diena irgi nebebus tokia rami.
Atsakyti
#503
QUOTE(Bekasė @ 2015 06 11, 14:34)
Sakyciau atvirksciai po kokio pusmecio bus tik sunkiau, nes prisides nuovargis del miego trukumo + diena irgi nebebus tokia rami.


Mano mažiausiam dabar kiek daugiau nei pusantrų - tikrai sunkiau.
Lengviausias etapas būna kažkur nuo trejų iki septynerių, t.y. darželinis amžius. Su sąlyga, kad nėra ligų ir kitų problemų. Mokykliniame amžiuje vėl savos problemos, o ir paauglystė dažniausiai oi nesaldi.
Čia kažkuri įrodinėjo, kad visas vaiko auginimo sunkumas - tik pora pirmų metų, visgi pataisyčiau - pirmų aštuoniolika metų biggrin.gif
Atsakyti
#504
QUOTE(FLight @ 2015 06 11, 14:02)
Manau, kad dalis lietuvių mamų yra lygiai taip pat, o gal ir dar labiau pavargusios. Tačiau jos nėra tiek drąsios, kad apie  tai kalbėtų.


jos tiesiog nėra drąsios, bet šiaip, kai pradedi kalbėti - gausi atsakymą - tai kam tiek vaikų prisigimdei? biggrin.gif reikėjo prieš tai galvoti biggrin.gif nors maniškė aplinka geranoriška - kartą, kai buvom pas bevaikę draugę (tik aš su vaikais) - ji sako - tu eik pas mane į vonią, pasileisk džakuzį ir muziką, prisiterliok visokių kaukių ant visų vietų ir porą valandų paatostogauk smile.gif

geri tie žmonės, tik nereikia savęs tiek nuvaryti, kad tik nušauti beliktų..
juk tų vaikų pačios norėjom, tai neverta viso nuovargio metu į galvą atėjusio "grūzo" ant vaikų kiekio sukabinti. Ilsėtis reikia, kiek vaikų beturėtum - čia iš savo kartokos patirties sakau. Nežinau, ar vaikams nuo tokių močios kalbų ant širdies ramiau pasidaro..

Suprantu, kai sako - ai pavargau, bet nelabai žinau, kam reikalingos tokios kalbos. Atgal to vaikiuko nebesusikiši.. g.gif
Atsakyti