QUOTE(Latimerija. @ 2013 02 16, 13:54)
nesuprantu kas man uzejo. taip smarkei uzsimaniau ketvirto vaikelio
vis saviskiui uzsimenu apie tai. bet keista, jog jis irgi nori. tik vis sako - ne dabar, truputi veliau, kai sunus paaugs. sunus tikras maminukas. be manes negalintis gyventi. miega pas mus lovoj. niekaip neiseina jo iskomandiruoti. taigi vyras sake kad kai sunus nustos miegoti musu lovoje, tada ir ketvirta planuosim. nors kai pagalvoju apie aplinkiniu, tiksliau giminiu, reakcija tai truputi baisoka. kai pasakau kam kad turiu 3 vaikus tai visi akis ispucia
- tokia jauna ir 3 vaikai, kaip tu taip speji. na o ka cia speti. juk pasigaminti vaikeli nereikia daug laiko
bet uztat kiek dziaugsmo jis atnesa i namus.
Džiugu girdėti tokius norus.
O šiaip į aplinkinių reakcijas reikia mažiausiai kreipti dėmesį. Žinok, ko pati nori, tiksliau ko jūs abu norit.. Kažkur girdėjau, kad klausiant pagyvenusių žmonių, ko jie labiausiai gailisi gyvenime, dažniausias atsakymas buvo toks: jie gailisi per daug kreipę dėmesį į tai, ką pagalvos aplinkiniai, giminės ir dėl to neįšdrįsę gyventi taip kaip norėjosi.
Aš esu tikra, kad ir mano šeimoje bus 4 vaikai. Vyras jau seniai tam pasirašęs.
Ir netgi tuo reikalu "ruošiu" aplinkinius, kai paerzina, jog va reikėtų dabar ir mergaitės, tai sakau tikrai bus.
ir kad labai tikiuosi dvynukių.
