QUOTE(zhemuoge @ 2011 09 12, 01:10)
Kiekvienas vaikas gimdamas atsineša savo duonos kriaukšlę, todėl mintys, kad neišeina daugiau vaikučių auginti dėl to, kad negalima jiems bus duoti VISKO, nežinau ar teisingos. Vaikams reikia daug meilės, kantrybės ir šilto bendravimo.
Žinoma, pasaulis pritaikytas šeimoms su max 2 vaikais, todėl daugiau jų iškart reiškia kad kils nenumatytų rūpesčių.
Bijojau dėl ketvirto mažylio, bet kai pamačiau, kaip vyresnieji vaikai laukia ''dar vieno gugučio'', manau, kad jiems bus smagu visiems kartu
Svarbiausia, kad visi būtų sveiki, o toliau viskas pasiekiama
Ir tikrai nereikia kažkokių super lėšų tiems vaikams - viena lėkšte sriubos daugiau ar mažiau - bendram katile net nesijaučia... Išaugti rūbeliai tinka jaunesniems, o patiems vaikams visiškai vienodai, kuo jie aprengti. O dėl žaislų - sūnus labai norėjo garažo mašinoms, mažylės sirgo, tiesiog nebuvo kada ištrūkti nuvažiuoti iki parduotuvės, suradau rūsy seną dėžę, iškarpiau, apipiešiau, buvo garažas. Kai pagaliau pasiekiau parduotuvę - nupirkau tikrą, dėžę išnešiau atgal prie makulatūros į rūsį... Vaikas žaidė žaidė, o po to ateina nusiminęs - o kur dingo mamos garažas...
Ir su išleidimu į mokslus lygiai tas pats - o ar būtina, kad visi baigtų aukštuosius? Kas tada keptų bandeles, taisytų kelius, vežiotų krovinius?
Pinigėlių daug ir sunkiai dirbant - visada atsiranda... Svarbiausia, kad būtų noro tuos mažius augint
Sveikos,
jungiuosi ir as su pamastymais....kai gime dvyniai, labai norejau dukrytes. Veliau tos mintys nublanko, pradejau dirbti po motinystes atostogu. Naujas darbas, santykiai su vyru paslijo, ant skyrybu ribos atsidurem ir pan. O ir vaiaki pradejo ismiegoti visa nakti
prisiminiau ka reiskia atsigulti vakare ir atsikelti tik ryte
Pradejau galvoti kad tikrai nebenoriu trecio. Na ir ka jus sau galvojat - po vieno vieninteio karto ta menesi pasijutau nescia
Visko buvo. Bjauriausia tai turbut buvo istvert aplinkiniu "nuomone" ir pasisakymus del trecio vaiko seimoj. Visiems atrode kad butina pasisakyti tuo klausimu. Labiausiai skaudino artimiausiuju nesupratimas....gime dukrele. Gera menesi kankinausi su depresija ir bloga sveikata, kankino kaltes jausmas kad nejauciu savo dukrelei NIEKO....ji verkia o man NIEKO....meldziausi ir tikejau kad tai praeis. Praejo. Dukryte nuostabi
auga grazi sveiak tik biskiuka alergiska.
Kai pagalvoju apie ketvirta....as noreciau...ko bijau - del sveikatos....nes labai prastai buvo po antro CP...vyras gal irgi is namu iseitu....o anyta isprotetu
mama mano pasmerktu turbut irgi. Jau kai suzinojo kad trecio laukiu taip idomiai sureagavo....dabar vis sneka kad vaikus ne tik gimdyt bet ir uzaugint reikia (suprask apie pinigus sneka)
O pazistu seima, kaime gyvena, bet is miesto atsikrauste, mokslus baige, zodziu sviesus zmones. Augina penkis vaikus. Na ir visiems duonos uztenka. Atsipute ten jie tokie
na gal tvarkos nedaug, bet streso daug nepastebejau. Vaiaki auga sau, begioja. Visi pavalge apsirenge....nors nemanau kad jie pajamu labai daug turi.Vyriausias va i vilniu studijuot isvaziavo......
Zodziu....mane tai stabdo labiausiai sveikata mano ir aplinkiniu reakcija....nors jie tia butu nusispjaut zinoma jei pati labai noreciau.
Turiu savo mamos amžiaus daugiavakę pažįstamą, su jos vyriausiu sunumi ėjau į vieną grupę darželyje. Viso ji susilaukė 7 vaikų, dabar visi gražiai bendrauja, vieni kitais rūpinasi, dar konkuruoja kuris daugiau ir labiau tėvai pasirūpins. O buvo laikas, kai gyveno 1 kambario bute šešiese, tik vėliau persikraustė į 4 k. Manau toji mama nei sekundei nepasigailėjo nei dėl vieno savo vaiko. Reikia gal pabūt savanaudei - kuo daugiau vaikų, tuo man linksmiau bus senatvėj, daug lankys, daug anūkų turėsiu, visada būsiu reikalinga ne tik dėl finansinės paramos. Dabar verkti, kad vaiko neužkišiu visokiu gėriu iki kokių 22 metų nematau prasmės. Kai jaučiasi namie trūkumas, tai vaikai tampa atsakingesni, maniškės pvz. mielai vasarą padirba, be abejo, tiek kiek pačios nori, suvokia lito vertę. Kieno gyvenimo tikslas turėti vieną ar du vaikiukus ir juos visapusiškai lepinti, be abejo neverta gimdytis daugiau. Man turtas yra mano šeima. Ir kaip sakau - jie ir aprengti, ir nebadauja, o mano supuvusi mašina laimei kol kas veža mus visur, kartais sėdam ir važiuojam be jokios prasmės į bet kurią pusę ir būna gera ir smagu, svarbu visi kartu. Ir kol jaunėlis mažas telpam visi ir tikrai tilptų dar vienas 
