Kas ir ką mąstot apie ketvirtą?

virs triju menesiu jau buvo...

Senokai besilankiau forume
Ketvirto taip greitai neplanavom, pasnekedavom, kad veliau pagalvosim
Apsaugos priemones naudojom, tik kontraceptiku bei spirales negaliu del sveikatos naudot, o kitu patikimumas
Vyras reagavo labai teigiamai, visi namiskiai baisiai laukia leliuko, vyresnieji musasi, kuris ziures... Na, ir kadangi visi labai broliuko lauke, o panasu, kad bus mergyte, tai ir sunus, ir vyras pareiske, kad po keliu metu reiktu dar vieno, tik butinai berniuko
Vienintelis minusas, kad visa seimyna ir dar su auklyte i masina kelionems nebetilpsim, nes nebus vietos bagazui, net vezimuko nebus kur ikist i septynviete masina, nebent vaikams po kojom imontuot... Taigi, po truputi bandau saviski pratint prie minties kad reikia pirkti devynvieti autobusiuka Tada ir dar su vienu-dviem ir visu bagazu galesim drasiai tilpt Bet vat kazko vyriskos gimines atstovai labai megsta kabrioletus, sportines dvivietes masinas, ir jau septynviete atrodo kaip ''autobusas''... O cia dabar staiga pavirst tikro mikroautobuso vairuotoju nesinori Mano vyresnelis tai seniausiai darzelyje aiskino, kad turesim 100 leliuku Aukletojos erzino, sake, o kur gyvensit - o jis - pili statysim, o kuo vazinesit - traukini ant ratu pirksim Dabar kai pamate mane su pilvu, sako, o vis delto jis teisus buvo

kaip tai pazystama
ka as istekejusi zinojau - kad jei tik sveikata leis, kad turesiu daugiau nei 1 vaikuti, kai susikaupdavo meiles tiek, kad vienam vaikui per daug - gime antra ir trecia dukrytes. Su tresiosios dukrytes atejimu musu seima istiko skaudi krize (gal tiksliau butu pasakyti vyra istiko, bet kentejom abu...)... Buvo labai sunku su visom emocijom ir trim vaikais, sakaiu daugiau jau ne... Su vyru santykiai labai susitvarke, atsirado emocinis ir visoks koks stabilumas, neliko depresiju, gyvenimas netgi pagerejo, dickei paauglyste, vidurinelei nesimokymai, mazei 'ozlige' - tad 'jokiu daugiau vaiku' tesesi, jau galvojau pirki Mirena, bet pernai lapkriti 'uzkibo' netyciukas. Dvi dienas soko istikti su MB nesikalbejom, po to pradejom delioti kas ir kaip, susigyvenom, pradejom laukti. planuoti... 7-a savaite gydytojapasake 'kaip graziai plaka sirdute' nusprendem nuo vaiku nebeslepti... Mirsiu neuzmirsiu didziosios dziaugsmo asaru... Deja pradejau kraujuoti, po savaites, prie pat Kucias gruodzio 22 diena dare abrazija... Skaudejo be proto... del netekties, del vaiku, liejanciu asaras... Kadangi visos 3 gime po Cezario - buvau tikra kad daugiau jau nebeteks nesioti gyvybes... pasirodo dar pusiau komoj budama gydytojos klausiau ar galesiu isnesiot dar viena... mano dideliam dziaugsmui atsake 'taip' tik MB netryksta noru... Vis atsargiai ji kalbinu... negaliu taip uzbaigti su netektim... gal pasirodysiu 'trenkta", bet atrodo ta dusele ir laukia kol ras galimybe kazkur isitvirtinti... Labai noreciau kad gimtu pavasari, todel MB ikalbeti turiu visa vasara

Buitiniai dalykai isprendziami, mes jau pakeitem masina i minivena, telpam ne tik su vaikais bet ir su dviem nemazais sunimis Kiemas yra, namas gal ankstokas, bet planuojam rekonstrukcija kitais metais... Ziuresim kaip Dievas duos... perdaug neketinu MB igristi su savo troskimu, maza kas...

Cia siandien paziurejau - labai patiko, tai dalinuosi... nuverkiau posmeli...
http://www.youtube.c...player_embedded

Sveikos.
Aš irgi giliai mintyse svajoju apie ketvirtą vaikiuką ir šiaip jau net pati negaliu sau paaiškinti kodėl Turėjau dvi dukras ir buvau šventai įsitikinusi, kad daugiau tikrai vaikų neturėsiu. Nei maži vaikai akį traukdavo, nei nėščios moterys, dar priešingai, jai kažką užmatydavau, tai vos ne užjausdavau dėl to vargelio. Išssiskyriau su vyru, ilgai gyvenau viena, o dabar turiu kitą ir susilaukiau pagranduko Man jis nerealus džiaugsmelis, akių šviesa, esu labai laiminga, kad jį turiu, apskritai džiaugiuosi, kad esu trijų vaikų mama. Žymiai sunkiau vėlyvesniam amžiuje buvo išnešiot vaikiuką, bet kai jau pasimiršo tai, vėl mąstau, kad gal reikėtų mažiui broliuko Tik va manau, kad aplinkiniai tikrai mane palaikytų beprote, mano darbas labai eilinis, vyro irgi, atrodysiu, matyt, be atsakomybės jausmo arba gal net asocialii.
Pažįstų vieną moterį, kuri turi 7 vaikus. Ji mano mamos amžiaus, bet jos jaunėlis mano vyriausios dukros amžiaus, vyresnieji dauguma po užsienius išsivažinėję, bet nei vienas mamos nepamiršta, jie visi turi didžiulę šeimą, daugybę pusbrolių, anūkų, sūnėnų, dukterėčiu,vieni kitius lanko, mama nors nėra dar sena, bet vaikai vos ne varžosi kuris jai kažka geresnio parveš, butą paremontuos. Na, žodžiu, man tai labai gražu

Oi, mamules, net apsiasarojau skaitydama - kaip grazu.. As irgi noriu keturiu vaiku (kol kas turiu tik du) ir net negaliu paaiskinti kodel, tiesiog jauciu, kad taip reikia...
Tik labai gaila, kad musu visuomeneje daugiavaikems gana sunku del zmoniu poziurio. Pvz, jei einu viena su kudikiu nesiokleje ir salia striksincia dvimete, tai neretai susilaukiu kone uzuojautos, ypac jei ta dvimete sugalvoja kur nubegti ar pasioziuoti. Na taip, nelengva, bet ner ir baisiai sunku, tik tie zvilgsniai ar zmoniu pastabos kartais glumina.. O isivaizduokit, vakar buvau pas drauge, kuri turi tris vaikus (nepilnai kas 2 metus gimusius), tai isejom visu buriu pasivaiskcioti ir ledu i parduotuvele, ot buvo zmonems kur akis paganyt Deja, ta drauge papasakojo, kad toj pacioj parduotuvej jai kazkada pasake, kad nesigimdytu tiek vaiku, jei nesugeba su jais tvarkytis ir liepe nusipirkti viska, ka paciupinejo vaikai

Sveikos, mamos. Senai rasiau apie savo 3 vaikeli, kuris bus 4 musu seimoje. Gaila pasakyt, kad sitas sprendimas pasilikt vaikuti- sugriove seima Vyras mano pasirodo jo nenorejo ir sitas nestumas buvo priezastis to, kad jis manes nebemyli
Bet vistiek net ir ant bedugnes krasto stovedama be galo laukiu savo mazyles ateinant ir zinau, kad man bus viskas gerai Likau viena su trim nuostabiais vaikuciais
Ir visgi del to tikiu, kad priemiau teisinga sprendima pasilikdama maze Ir ji man parode, kad gyvenima susiejau ne su tuo vyru visgi...

Šiaip pagalvojus jei vyras bėga nuo savo vaikų, tai toks ten ir vyras, vaikai šeimą sutvirtina, o kai netinkamas žmogus, niekam tikęs, tai anksčiau ar vėliau dings: nebus vaikų - bus pretekstas bėgt, kad jų nėra, bus "per daug", vėl bėgs. Čia juk tik pretekstas, manau giliai širdy jums ir taip aišku Vaikas šeimos negali sugriaut - ją sugriovė nesubrendęs žmogus. Tiksliau sakant jis tik sau šeimą sugriovė, o jūs turite didelę, gražią, nuostabią šeimą, o pasitraukė silpniausias. Jūsų vaikiukas jums turėtų būti milijoną kartų sverbesnis už vyrą. Pamatysit, bus tų vyrų, tuo labiau, kad jūs puikus žmogus, turite didelę gražią širdutę

Pamastau vis dazniau apie 4 vaikuti taciau dvejoju nes yra pliusu ir minusu Kol kas apmastymuose po naujuju (taip manau) nuspresiu ar tureti dar viena ar jau pakaks . Yra daug dalyku kuriuos noretusi pamatyti aplankyti o dar vienas leliukas tai atidetu eilei metu tad nieko pries netureciau ale kai susidraugausiu su norais tada bus matyt. seip sveikintinas dalykas ir palaikau visas norincias ir planuojancias daugiau tureti vaikuciu . tik zinoma viska apmastyti reikia visus uz ir pries

Mamos, o kokios Jusu seimos pajamos? Tai yra bene vienintelis argumentas mus stabdantis Vyro pajamos labai priklauso nuo ekonomines situacijos, savo zinias taip pat parduodu uz nepilnai 2000lt/etatas-tai tenka varyt dar papildomai naktiniais budejimais ir savaitgaliais, o griztu i namus kaip tapke..Skauda sirdi, kad vis lekiam, skubam, dirbam ir neatsipalaiduojam su vaikais, vis pritruksta laiko jiems draugija palaikyti..Bet noriu vaikams ne tik valgyt paduoti..ir buiti reikia dar susitvarkyti..
O tokia laime butu keturi vaikuciai, tokia laime; neturim mes su vyru gimines, labai pavydziu, kurie per sventes lekia pas pusbrolius ir t.t., kurie turi kam pasiskambinti.Mums treciasis sunelis begalinis dziaugsmas, nuostabus leliukas, kol kas jokio vargo-tik priedas prie dvieju vyresniuju.

Aš tada matyt visai kvaila, kad noriu ketvirto vaiko, nes mano pajamos dar gerokai mažesnės nei jūsų, o vyras tai dirba, tai bedarbis, kol kas apsistojo viename darbe, bet tikiuosi ras geresni Būna reikia vos galą su galu suvest, bet pažiūrėjus, niekas nebadauja ir visi aprengti Ir belieka man tikėtis šviesios ateities

Na pas mus irgi visi pavalge ir aprengti. As nedirbu visai, tai gyvenam is vyro pajamu, na nebadaujam tikrai, tai manau dar viena vaikuti tirkai sugebesim islaikyti Bent jau as taip galvoju, tik vyras nelabai nori, nes jis vis galvoja apie ateity, kai mergaites paaugs, kai joms reiks daugiau drabuziu, kosmetikos ir visa kita, as jau nekalbu apie mokslu kainas Bet as vistiek noriu dar vieno, ir noriu cia ir dabar, nes jau ir amzius spaudzia, nenoriu paskui buti sena mama. Taip, kad sau esu pasakius arba dabar artimiausiu laiku(veliausiai iki nauju) arba jau niekada

Na zinot, butu netyciom-viskas savaime issisprestu, o dabar svarstom, kad netektu aukoti jau triju esanciu vaiku geroves (kol kas tiksliau-dvieju, nes lelius finansiskai dar nesijaucia). Jau dabar vaziuoju su papuvusia masina kol viena diena kur nors subyresiu ir artimiausiu metu neisivaizduoju is kur galetumem rasti nacionalines valiutos talpesnei ir saugesnei masinai..-cia tarp kitko eilinis buitinis niekalas-bet pasiziuriu ir pradedu vyti salin planus plesti seimyna Vistik galvoju, kad jei zmones samoningai gimdo daugiau vaiku-turetu buti atsakingi, kad sie tilptu i siandienos gyvenimo standarta (turetu kiekvienas po dvirati, galetu rinktis pomegius, galetu bent karta metuose patogiai atostogauti, nereiketu drozti broliu isaugtu ir nuplautu rubu ir pan.) bei buti pasirenge rasti jegu ir laiko bendravimui su atzalomis; o pas mus jau dabar tos pusiausvyros nera..
Atostogu metu pries pora metu sutikom 6-iu vaiku seima, maziausiam buvo gal keleri men.; tevai pasirode pasiturintys, kulturingi, bet kazkaip gaila buvo vaikuciu-du is ju lyg su elgesio ar adaptacijos sutrikimu..-na, vienas buvo tiesiog agresyvus, grubus, neigdavo bet ka, kitas is viso visada vienas sau su niekuo niekada nebendraudavo..ir ka jie beveiktu-pastovi konkurencija tarp ju, nepanasu, kad dometusi ar draugautu vieni su kitais..