nemanau, kad veliau galetumet "atleisti" sau. nemanau, kad reiketu apie tai tartis su mama, drauge, kaimyne, forumo dalyvemis. kiti zmones tera zmones su savo gyvenimais,tai tik ju nuomone, ju klaidos ir atradimai. jie nera visaziniai. niekas negali pasakyti - as zinau bus taip ir taip
net ir mama daznai klysta...jusu vyras (kaip ir visi dazniausiai) uzeme gan patogia pozicija...
mano trecias taip pat netyciukas, antrajam nebuvo dar metu kai pastojau. apie nestumo nutraukima as net negalvojau, tai apskritai man asmeniskai ne iseitis, kudikis nekaltas del musu neatsargumo.
ka galiu pasakyti isgyvenau tikra pragara - nelengvas nestumas, vyras dirba uzsienyje, vyresnieji vaikai labai problematiski (alergija, neurologines problemos ir kt), trecias sunelis pirmus men buvo ramus, veliau "atsieme" sunkaus laipsnio mazakraujyste, fizines raidos sutrikimas, ypac umi alergija
man labai sunku juos priziureti, aukleti, uzimti prasmingai, maitinti teisingai, i lauka iseiti
bet vaikai auga be galo greitai, tie pirmieji metai praeis ir bus lengviau.bet nei sekundes nesigailiu, kad yra taip kaip yra. as net neabejoju, kad jie uzaugs dori zmones - juk as to taip trokstu.
as linkiu jums stiprybes, susiimkite ir nustokite saves gaileti. pamastykite, kas jums gyvenime yra svarbiausia?
