kartais vis pamąstau
tavo mintys ir jausmai šiuo klausimu man suprantamos ir artimos. Pripratau, kad turiu tris ir tiek visai nebeatrodo daug. Gal ir ketvirtas butų visai gerai, tik ne dabar... O mašina gi galima ir didesnę nusipirkti. Su būstu gal kiek ir sunkiau... Dėl darbo (svarbiausias argumentas), jaučiu, kad reikėtų padirbėti trejetą metelių, o tada bus matyti dėl ketvirto, nes vyrui visas finansinis krūvis šiuo metu, o ir man pačiai jau norisi kitos veiklos...
Nu jūs duodat
Šaunuolės
Šaunuolės
man tai sauniai atrodo dideles seimos, trys tai kazkaip dar iprastas vaizdelis, bet keturi, penki, grazu...
stiprybes tokiom didelem seimom
stiprybes tokiom didelem seimom
lengvute, kas atsitiko tavo žinutei? nepraraskim vilties rasti daugiau bendraminčių...
Mane tai apsėdusi paskutiniu metu mintis dėl ketvirto Gal todėl, kad žinau, jog jo tikriausiai nebus, nebent pavyktų apšauti vyrą Visada svajojau apie keturis vaikus, bet vyras po dvynukų labai griežtai nusiteikęs padėti tašką
Mes jau rimtai apie ketvirtą galvojam Matau kaip vyresnėliai rūpinasi mažiuku ir taip gera, taip šaunu. Aišku, būna dienų, kai pervargstų ir norisi staugti, bet tai taip retai. Namus turime, darbai irgi neblogi. Aš namuose galiu dirbti. Žodžiu, nėra jokių kliūčių. Bet mes labai norim mergaitės (nors vis tiek pagrindinė mintis, kad svarbu tik sveikas, o lytis bet kuri gerai), pasvajojam apie ją, net labai.
Aš irgi apie ketvirtą pagalvoju, nors kol kas pas mus tik du. Kažkaip visada su vyru svajojom apie tris vaikiukus : du dabar ir pagrandukas po kokių penkių-dešimties metelių. Bet dabar vis labiau pagalvoju, kad smagu būtų tam pagrandukui turėti broliuką ar sesutę, kad galėtų kartu žaisti ir draugauti.
Finansinė pusė, žinoma, labai svarbu. Bet tai kas gyvenimas toks, kaip čia pasakius, pilnas visokių nerealizuotų svajonių, ieškojimų, tai kartais pagalvoji - na ką dar žmogus gali stebuklingesnio ir gražesnio sukurti už tą naują gyvybę? Kartais nešu savo mažuosius prisiglaudus ir galvoju - na nejaugi jie bus paskutiniai Liūdna matant, kaip greitai užaugo pirmasis, netruks ir šitie užaugti, ir ką, viskas, anūkų laukti?
Mūsu tai situacija kitokia, kad vienas iš esmės yra pirmasis, o dvynukai visuomet bus kartu, ir tas ketvirtas būtų jau turbūt mamytei
Ode, 37 biologine prasme tai turbūt ne kliūtis, išskyrus tai, kad su amžium labai padidėja tikimybė susilaukti dvynukų . Tai žiūrėk, vietoje keturių galėtum turėti visus penkis
Mūsu tai situacija kitokia, kad vienas iš esmės yra pirmasis, o dvynukai visuomet bus kartu, ir tas ketvirtas būtų jau turbūt mamytei
Ode, 37 biologine prasme tai turbūt ne kliūtis, išskyrus tai, kad su amžium labai padidėja tikimybė susilaukti dvynukų . Tai žiūrėk, vietoje keturių galėtum turėti visus penkis
kaip smagu, vis daugiau bendraminčių.Iš tiesų, ievuže, aš irgi pamąstau , negi tai paskutinė mano mažulka.Geriau vaikam augt porom, bet aš labai bijau tų jų kivirčų, konkurencijos ir nežinau, ką reiškia auginti vieną, o noris viską pabandyt ir nervukus ir vaiko auginimo kokybės geros.Na, vyrą galima kartas nuo karto vis kaip nors pašnekint, sudomint, visos žinom, kaip prie savo vyrų prieit ir kada geriausias momentas.Nežinau, iki kada gimdyčiau vėliausiai, gal iki 35, nors gimdo šiais laikais daug 40-mečių, bet aš nesu tokia drąsi.O šiaip nėštumas manęs nebemasina ir gimdymas, o vaikiukai tai labai...