Ar mamytės nesijaučiat izoliuotos, užsisėdėjusios?

man neprailgsta laikas-taip laukiau mažiuko gimimo o dabar džiaugiuosi kiekviena diena , valanda.Nemeluosiu-būna dienų kai norisi pabėgti kur nėra vaikiškų žaislų, verksmo.Tada vyras išleidžia pasižmonėti.Ir ką jūs manote? Jei nukeliauju iki kokio prekybos centro, tai nemažą laiko praleidžių lialiukų skyriuj
O gerai paglvojus-su vaiku galiu būt ir būt.Uošvienė laukia nesulaukia kada man pabos, kada jai paliksiu vaiką, o aš... Mieliau vyrą kuriam laikui jai grąžinčiau, kad valgyt kasdien ruošt nereiktų, kad namų kuopt nebereiktų.Jo užknisa buitis, tada tampu ragana, kuri kabinėjasi prie kiekvieno ne vietoj palikto daikto, neužstumto stalčiaus ir pan.
O dėl užsisėdėjimo-pritariu jau kelių mamų išsakytai minčiai-nuo pačios priklauso.Juk turbūt kiekviena turime pomėgių, kuriems dirbant nelikdavo laiko-gal dabar tam galime skirti tą laiką, kai mažieji pvz miega.
Man dar labai pasisekė tuo, kad greta gyvena draugė su kuria nesitarusios kažkaip beveik kartu pasigimdėm-taigi, laukėm kartu , o dabar kartu einam į lauką, vien kitą paguodžiam, išklausom.Tai ir mūsų vyrams į naudą-jie prisidirba, nejautrūs būna ir pan.,mes viena kitai išsipasakojam,kol nuoskauda juoku virsta ir vėl viskas savose vėžėse
beje tik gimus vaikui išmokau taupyti laiką ty stengiuosi išnaudoti kiekvieną minutę-kartais kokiam darbeliui, kartais kavos puodeliui
o darbo nepasiilgau, nors tai buvo ir yra mėgiamas darbas, bet su jauduliuku mąstau apie tai,kad jau po 6 mėnesiukų reiks grįžt į kitokį ritmą. O juk mažiuko ritmas toks mielas (na neskaitant rytų, kai mama dar mielai pamiegotų,o mažasis jau "deklamuoja" eiles lovytėj atsistojęs )
stiprybės toms kurios jaučiasi užsisėdėjusios

Na, o as jau menuo kaip darbelyje. Agitai buvo 6,5 men., kai seimos taryba nusprende, kad su manimi gyventi persunku pasidare (zodziu, diagnoze - veiklos trukumas). Kartais pagalvoju: 'koks velnias nese mane i ta galera", bet praeina ir vel gerai. Gal gana uztikrintai del savo mazyles jauciuosi todel, kad priziuri mano mama.
Tad dabar gyvenam tryse... Taciau didzioji - itin aktyvus vaikas, tad klausineja ir isdykauja uz du. O savaitgaliai - musu svente, kai galim pabuti visi keturi. Malonu ir tai, kas anksciau vargino - nemigo akimirkos, kakutis pamperse ir ankstyvas rytinis "ciulbejimas"

aš mielai grįščiau į darbą, juolab, kad man patiko tai, ką aš dariau.
Tik va, neturiu kur grįžti.............
Aš gyvenu Kaune, o darbas persikėlė į Vilnių, tai prie 8 darbo valandų dar kasdien rektų pridėt minimum 3 valandas keliui. O tada vaiko išvis nematyčiau.

Ieškausi darbo, tačiau kol kas internete ir per skelbimus, ir kol kas nėra tokių skelbimų, deja...........

Va, ir bvyras ruošiasi tam laikui, kai jau nebebus pinigėlių iš Sodros, dirba daugiau ir ilgiau, o tai dar labiau kerta per smegeninę. dabar kai žiema, tai niekur neišeisi, nepabūsi. O galbūt tiesiog aš nesugebu susitvarkyt su savo ir vaiko dienotvarke

Sveikos mamytės. Aš prisijungusi naujokė, nors puslapį jau skaitinėju senai. Bet neiškenčiau, labai norėjau ir aš pasišnekėti su tokiomis pat mamytėmis ir prisiregistravau. Aš taip pat sėdžiu namie su mažosiomis. Aptingau ir aš, nenoriu į darbą. Tiesiog esu įvairių apmąstymų stotelėje. Mintyse vis dar ieškau savo pašaukimo. Bet kolkas peršasi viena išvada - dabar aš mama, ir galvelė turi būti užimta tik tuo, kas geriausia mano mažylėm.

Musu waikelis buwo laabai lauktas ir man laikas su juo niekada neprailgsta! smagiai leidziame kartu dieneles zaidziame, mokomes - kasdien vis atrandame kazka idomaus, kazka naujo.. taciau zinoma, kartais labai norisi paiilseti nuo tu rupesciu, o kai tik randu laisva minute einu pasiwaiksioti, bet mintys sukasi apie mano mazyli ..

labas mamytės , aš irgi būsių iš naujokių būrio, neseniai įsivedėm internetą, tai bandau išokti į važiuojantį mamų traukinį. Mudvi su dukrele taip pat dieneles leidžiam kartu, neprailgsta laikas, nes labai puikiai sutariam, juolab, kad mažoji kasdien vis darosi rimta pašnekovė , įsikanda kumštuką ir pradeda pasakoti...taip ir bėga dienelės. Vakare grižta tetukas, tai mano draugė tampa tetuko drauge, ir vėl: juokiasi, pasakoja, kartais uždainuoja. O, kad greičiau pavasaris ateitų, tada jau ir keliausim

keista.. buvau darboholike ir visur begau. bet dabar nenoriu nieko apart vaiko auginimo. mane nuo to veza sedeciau iki vaikui sueis 3, o pabaigai susiorganizuociau dar viena juk kai pamastai.. nepastebesim kaip tie vaikiukai uzaugs.. tada prasys nebevesti uz rankos, veliau viesai nebebuciuoti, dar veliau mieliau laika leis su draugais, o paskui isvis paliks namus.. taigi dziaukimes kol galime.. veliau niekas musu nebeklaus

As jauciuos visai uzsisedejus

Gal delto kad ziema? Pirmus puse metu su mazyle buvau ir kaifavau, vaiksciodavau lauke ir galvojau, kad laimingesne nei negaliu jaustis, bet va nuo rudens jau norisi man daugiau veiksmo, noris i darba ir daugiau su zmonemis bendrauti.

Mamytes cia dziaugias kad daugiau laisvo laiko gali skirt pomegiams, o man kaip tik atvirksciai. As dar studijuoju, o be to ir siaip nuo darbo nuo 9 iki 6 laisvalaikio daugiau lieka nei nuo 24 val darbo dienos namie. O kadangi auginu viena, tai ir didziausi pomegiai kinas, teatras, parodos nuplaukia

Mamytes raso, kad smagiai lanko drauges, bet nezinau kokias drauges galeciau lankyt - maniskes dirba, taigi susimatom gana retai. O ir siaip ratas su kuriuo bendrauju po vaikelio gimimo gerokai apmazejo (nei viena drauge dar atzalu neturi).

As tai iseidama dekretiniu, direktoriu tikinau, kad kai sukaks vaikui metai, grisiu i darba. Jis, triju vaiku tevas, tik syptelejo ir paklause is kur as tokia tikra Senas vilkas
Mano pupai uz keliu dienu metai, o apie darba ne negalvoju Ir nenoriu ir neapsimoka. Mat mociutes dar dirba, aukle samdyti man neapsimoka, nes ne kazink kas belieka is valdisko atlyginimo
Labai dziaugiuos, kad esu su dukriuku namie ir irgi sedeciau iki 3 metu, jei tik galeciau. Pati vairuoju, tai kai tik atlieka nuo vyro masiniukas, lekiu prasiblaskyti, palikus vyrui musu lele. Bet dabar Ema jau didele tai daugiau lakstom visi trys.
Aisq buna uzeina noras skirti daugiau laiko sau, pabegti nuo vaiko zirzenimo. Bet kai pabegu, tai toliausiai iki vaikisku prekiu parduotuves
As kai nuo ryto iki vakaro pratupedavau kabinete, tai taip atitrukus buvau nuo gamtos, o dabar su vaiku viska atrandu is naujo Pasirodo kiek pauksciu as nepazystu
Ji mano mazoji direktore ir kol kas kitu direktoriu dar nenoriu
Labai paivairina mano gyvenima supermama.lt Bet kai vaikelis tiek lauktas, tai dar nespejau atsidziaugti ir nenoriu niekam jo palikti
Uz geriausia darba geriau buti namie

Na mano stažas namie jau puspenktų metų, tai patirties turiu... Kai auginau pirmąją dukrą, tai iki metų man buvo pats geriausias laikas mano gyvenime... paskui jau šiek tiek atsibodo, bet tada pastojau ir teko toliau sėdėt namie. Na o dabar auginu antrą ir stogas jau nuo namų geroookai pavažiavęs....... Kai vyras ruošiasi į darbą aš jam ir sakau "kaip tau gerai, tu į darbą išeini..." Na bet nuo rudens ir aš jau planuoju eiti dirbt

Sveikos, mamytes:) Nors mano mazuliu dar tik 2.5 men., bet zinau, kad kai jam bus kazkur 8 men. man reiks grizt i darba. Del to kirminas jau dabar mane grauzia:( Is vienos puses norisi atitrukti nuo tos rutinos, bet labai gaila vaikelio. Norisi pamatyti kaip jis prades vaiksciot ir t.t. Gal pavyks pusei dienos susitart, bet tada bijau, kad bus nei darbas nusdirbtas nei vaikas priziuretas. Zodziu jau dabar grauziu save ir tikiuosi, kad gal kaip nors pavyks pratemti ta grizima i darba...

mano leliukui jau 4,5 mėnesio, planuoju kartu būti iki 2 metų,nes pati maitinu ir noriu tai daryti kuo ilgiau, kad mažytė sveikesnė būtų. o vėliau, gal dar ir mokslus pradėsiu krimst, nes dar kažko save neatradau. O dabar džiaugiamės, ilsimės su dukrele, kai geras oras į laukuti tranzuojam ar į svečius pas senelius nėra nieko nuostabesnio, kaip, kai pati pirma pamatau kūdikio šypsena, ar kaip pučia lūpas .mažutė jau ir su garsu juokiasi, ypač kai leidžiu su kojytėm pasispyrioti arba, kai šnekamės su veidrožiu. dar tiek laukia pažinimo, ir aš noriu būti šalia, juk dukrytė mums , tėveliams - svarbiausia