na aš prieš kelias savaitėles pajutau kaifą sėdėti namie. dabar dukrytė turi savo režimą, tai aš susiplanuoju, ką ir kada galiu nuveikti. galiu ir palikusi tetukui kur nors išbėgti. taip kad aš namie nesėdžiu ir visai nesijaučiu izoliuota
Netyčia užkliuvo akis už šitos temos, tai nutariau išsileiti-taip, aš jaučiuosi izoliuota, man pradeda važiuot stogas ir jeigu artimiausiu metu kažkas nepasikeis, tai tapsiu žiežula-ragana 
Pirmus 3-4 mėnesius kaifavau nuo sėdėjimo namie, dar buvo geri orai, vis išeidavom ilgesniam laikui į lauką, kuičiausi apie puodus, kūdikėlis buvo ramutis..
Dabar mažei dygsta dantys, nerami, vartaliojasi, turi ištisai sekti,kad kur nenusiverstų orai atšalo, būna, kad dienų dienas net į lauką negali išeit
Absoliučiai neturiu jokios pagalbos, kad bent valandai galėčiau ištrūkt savo reikalais..Tik vyras gali išleist sugrįžęs, bet kur ten beisi aštuntą vakare lietui lyjant..
Savatgalį irgi amžini šeimos reikalai-jokio poilsio, jokio išėjimo vienai, o jau nekalbu apie išėjimą dviese..
Gal visai kitaip pas ką arti mamos, uošvienės-gali išleist bent trumpam, tada galbūt galima bent trumpama pasikraut energijos ir toliau sau sėdėt namie..Nusisamdyt auklę vien tokiam trumpam laikui be šanų, o dar tokiam mažam vaikui..
Jeigu po Naujų neišeisiu bent pusei dienos į darbą, tai mane turbūt išveš į durnyną
Juokauju-ne taip baisiai viskas 
Po teisybei dirbt aš irgi tingiu, aplamai tokia apatija apėmus, net SM man tiek atsibodo, kad vis žadu užsikoduot ilgesniam laikui 
Nežinau, gal aš kokia nenormali, bet manęs tie pliurpaliukai bendraamžiuose irgi visai neguodžia 
Ten pasėdėjus jaučiuosi dar blogiau, kad švaistau laiką niekams..Man reikia kažkokio polėkio, veiklos, kažko daugiau, jei nebus jokio impulso tiesiog apkerpėsiu
Pavydžiu toms, kurios taip ramiai sau sėdi namie, nesiblaško, gal čia temperamentas kaltas, o gal tos lapkričio darganos...Man smagu su savo kūdikiu, bet rutina užkniso, vat būtent dabar, kai pusę metų prasėdėjau namie, jaučiu, kad jau darosi negerai..Pasiguodžiau ir palengvėjo..
Pirmus 3-4 mėnesius kaifavau nuo sėdėjimo namie, dar buvo geri orai, vis išeidavom ilgesniam laikui į lauką, kuičiausi apie puodus, kūdikėlis buvo ramutis..
Dabar mažei dygsta dantys, nerami, vartaliojasi, turi ištisai sekti,kad kur nenusiverstų orai atšalo, būna, kad dienų dienas net į lauką negali išeit
Absoliučiai neturiu jokios pagalbos, kad bent valandai galėčiau ištrūkt savo reikalais..Tik vyras gali išleist sugrįžęs, bet kur ten beisi aštuntą vakare lietui lyjant..
Savatgalį irgi amžini šeimos reikalai-jokio poilsio, jokio išėjimo vienai, o jau nekalbu apie išėjimą dviese..
Gal visai kitaip pas ką arti mamos, uošvienės-gali išleist bent trumpam, tada galbūt galima bent trumpama pasikraut energijos ir toliau sau sėdėt namie..Nusisamdyt auklę vien tokiam trumpam laikui be šanų, o dar tokiam mažam vaikui..
Jeigu po Naujų neišeisiu bent pusei dienos į darbą, tai mane turbūt išveš į durnyną
Juokauju-ne taip baisiai viskas Po teisybei dirbt aš irgi tingiu, aplamai tokia apatija apėmus, net SM man tiek atsibodo, kad vis žadu užsikoduot ilgesniam laikui Nežinau, gal aš kokia nenormali, bet manęs tie pliurpaliukai bendraamžiuose irgi visai neguodžia Ten pasėdėjus jaučiuosi dar blogiau, kad švaistau laiką niekams..Man reikia kažkokio polėkio, veiklos, kažko daugiau, jei nebus jokio impulso tiesiog apkerpėsiu Pavydžiu toms, kurios taip ramiai sau sėdi namie, nesiblaško, gal čia temperamentas kaltas, o gal tos lapkričio darganos...Man smagu su savo kūdikiu, bet rutina užkniso, vat būtent dabar, kai pusę metų prasėdėjau namie, jaučiu, kad jau darosi negerai..Pasiguodžiau ir palengvėjo..
Man tai su pirmais,žinau buvo atsibodę.Dabar dar ne. Dar net negaliu pagalvot apie darbą,nors tik 4 mėn praėjo.Nepamatai net kaip diena prabėga,čia rytas,čia vakaras. 
Mane tai jau didieji vaikai trumpam išleidžia,nors iki parduotuvės išbėgu. 
O ilgesniam laikui niekam negaliu palikt,nes dar pati maitinu.yra ir +,ir-. 
Mane tai jau didieji vaikai trumpam išleidžia,nors iki parduotuvės išbėgu. O ilgesniam laikui niekam negaliu palikt,nes dar pati maitinu.yra ir +,ir-.
Mažylis buvo labai lauktas ir senokai norimas. Tikėjaus, kad atsiradus vaikeliui mano perkrauta dienotvarkė pasikeis, bet... deja klydau. Mano mažyliui jau 5 mėn., bet net trūksta to ramaus laiko pasėdėti ir atsipūsti namie. Net nepajuntu kaip prabėga laikas. Įvairūs reikalai spaudžia, mokslai, papildomas darbelis ir t.t. Kartais norisi į viską spjaut ir tik sėdėt su vaikeliu namie. Net į lauką pavežiot išvežu tik porą kartų per mėnesį 
Už tai jis su manim kartu visur važiuoja. Beje, pastebėjau, kad vaikui svečiuose daug įdomiau, tada būna ramesnis ir viskuo domisi, o namuose nebesumąstau kuom jį užimti 
. Dabar tiek dėmesio reikalauja, kad nespėju net vyrui valgyt pagaminti. Tai kur ča spėsi pagalvoti apie užsisėdėjimą.
Už tai jis su manim kartu visur važiuoja. Beje, pastebėjau, kad vaikui svečiuose daug įdomiau, tada būna ramesnis ir viskuo domisi, o namuose nebesumąstau kuom jį užimti . Dabar tiek dėmesio reikalauja, kad nespėju net vyrui valgyt pagaminti. Tai kur ča spėsi pagalvoti apie užsisėdėjimą.
Aš jau sėdžiu namie septintas mėnuo ir kaifuoju, vien nuo minties, kad po aštuonerių mėnesių turėsiu eiti į darbą ir per dieną galėsiu matyti savo angelėlį tik 4-5 valandas, šiurpu. Taip gera ryte kartu gulėti, grožėtis, kalbėtis ir niekur neskubėti, nors ir dangus griūtų. Kitas toks šansas bus tik pencijoje arba jei sugalvotume trečią , bet kažin..... O kad stogas nenuvažiuotų porą kartų per savaitę einu į baseiną kartu su nėštukėmis, pasportuoju, paplaukioju, atsipalaiduoju, pabendrauju ir visai kitaip jaučiuosi, priedo ir formas atstatyti padeda, o ir per kišenę nelabai kerta.
O dar, pirmą kartą per 15 metų nuo mokyklos laikų, galiu sau leisti nerti kalėdinius angelus ir užsiimti kitomis maloniomis sielai smulkmenomis 
Sveikutes 
, as cia visai naujoke, noriu su jumis susipazinti. Auginu 3.5men suneli. Iki tol 3 metus dirbau be atostogu, tai man dabar tikras rojus. Negaliu net pagalvot kad reikes kazkada grizt i darba. Mazylis labai gerutis, miega visa nakti, todel ir as jauciuosi pailsejus. Izoliuota ar uzsisedejus dar tikrai nesijauciu, be to su mazyliu net i mokslus nuvaziuoju,jis labai ramutis kai mane mato jam daugiau nieko ir nereikia. Tai taip visur kartu ir keliaujam.
, as cia visai naujoke, noriu su jumis susipazinti. Auginu 3.5men suneli. Iki tol 3 metus dirbau be atostogu, tai man dabar tikras rojus. Negaliu net pagalvot kad reikes kazkada grizt i darba. Mazylis labai gerutis, miega visa nakti, todel ir as jauciuosi pailsejus. Izoliuota ar uzsisedejus dar tikrai nesijauciu, be to su mazyliu net i mokslus nuvaziuoju,jis labai ramutis kai mane mato jam daugiau nieko ir nereikia. Tai taip visur kartu ir keliaujam.
Mane irgi siurpina baime uzsisedeti, bet nera kada ilgai apie tai galvoti, tik speju suktis. Pirmoka suvaldyti, namus aptvarkyti, nei diena nei nakti nera ramybes. Po truputi ieinam i kazka panasaus i rezima tai lyg ir planuotis lengviau, bet namie nusedeti nepavyksta, nes kai pati maitini ir turi ratus, lelius ramus, gali su lelium istrukti. Del lauko, tai nera blogo oro yra tik prastas apsirengimas, tad koks bebutu bent valandai su vezimu isvaziuoju, aisku jei ne reikalai, kuriuos pati susigalvoju, neissikrapstyciau ir kaltinciau kad salta, lyja ir pan... O laikas lekia nerealiai kiek cia truks jau vel i darba. Tiesa, po truputi pasiziurineju laisvas darbo vietas gal koks pusdieniui pasitaikys, ar keisti srity...
O laikas lekia nerealiai kiek cia truks jau vel i darba. Tiesa, po truputi pasiziurineju laisvas darbo vietas gal koks pusdieniui pasitaikys, ar keisti srity...
Buvau uzsisedejusi po pirmojo vaikelio.. Vos stogas nenuvaziavo.Esu viena is tu, kurioms reikia nuolat kazka dirbti ir buti visuomeneje..Dabar su antruoju, nenoredama, kad pasikartotu jau pazistamas kreizi jausmas, elgiuosi visiskai kitaip.Aisku ir salygos dabar tam palankesnes (abu su vyru turime masinas, galime pasamdyti aukle ir pan).
As nesiskundziu. 
