Ar mamytės nesijaučiat izoliuotos, užsisėdėjusios?

sveikos, mamules:)
paskaitinejau as cia jusu nuomones ir lengviau atsikvepiau...maniau, kad esu vienintele mama, kuriai atsibodo sedeti vienai su vaiku namie...as iki pastojimo dirbau trejus metus, dar nezinodama, kad esu nescia, istojau mokytis, su pilvu issilaikiau sesija(...ir buvo ziauriu destytoju, kurie neatlaidziavo uz tai - gerbiu juos...), po savaites pagimdziau. is ligonines grizom i nauja buta, kur vienam kambary stovejo lova ir telikas, o kitam dezes su daiktais...:)tai zinokit, pirma menesi net nebuvo kada pagalvoti ar saves gailetis - reikejo suktis apie lialiuka, raustis po dezes ieskant reikalingu daiktu ( kadangi pakavaus ne pati , o vyras) ir pan... dabar kai pagalvoju, tai sunku suprasti, kaip visa tai istveriau .o stai dabar vis dazniau pagaunu save galvojant, kaip man sunku. vaikelio tetis darbe, grizes irgi ne ka demesio skiria, iseina sportuoti, as papasakot tikrai, kaip cia viena mama sake, tik apie tai, kiek kartu per diena pakakojo ar numigo , galiu. mano mama kitam mieste, jo irgi, bet siaip savo dukryte galeciau tik savo mamai patiket, nes uosviene, toks vaizdas, bijo net ant ranku mazule paimti...noreciau dirbti, bet nenoreciau grizti i ta pati darba . o buna dienu, kai mazule rami, linksmute, tada atrodo, nenoreciau daugiau nieko pasauly, tik kad visos dienos tokios butu kazkaip neisejo ne puses to pasakyt, ka norejau, bet galu gale, zinau, kad veliau savim didziuosiuos , jog istveriau sita sunku perioda, ir kad niekam nesu uz tai skolinga, viska busiu padarius pati

Mamos, o jūs neieškot kokių mamų klubų, kur būtų galima nors kartą per savaitę išeiti su leliuku, su kitom mamom susitikti, kokią paskaitelę paklausyti? Vis ne namuose, vis kažkokia veikla

Arba kokius užsiėmimus leliukams - baseinus, mokyklėles, vis pasižmonėjimai

tikrai labai gera ideja

sauniai cia sugalvojai tik kad va kartais ir nuo leliuko norisi pailseti. yra vaiku zaidimu kambariai, bet tokiu maziu kaip maniskis nesaugo, dar paugeti reikia...

o kas sake , kad vaikus auginti lengva? taip kad dziaugtis reikia sia diena ir maziau galvoti apie sunkumus. Viskas eina ir praeina, as ir kaip prisimenu kaip buvo sunku pirmais menesiais su lelium, bet tai buvo gyvenimo patirtis, galbut todel mes savo mazylius taip ir mylime.
O kas del uzsiemimu, tai didziuosiuose miestuose tikrai yra ir baseinai ir manksteles, tik uz viska reikia moketi. Zinoma

As tai tikrai nesijauciu izoliuota namie nes visur kur uzsimanome lekem su leliunu o jam tik 1,5men isimetam i masina ir lekem sian pavyzdzui buvom kavinej valgyt picu pries savaite su vezimu autobusu nuvariau pas mama kitam miesto gale

noriu pateikti jūsų, mamytės, vertinimui savo situacijas.
kai pastojau pirmą kartą, buvo žiema, truputį dirbau. bet iškart surezgiau planą-urlaganą. kadngi save pažįstu, tai negalėjau įsivaizduoti, kaip aš tik su vaikeliu sėdėsiu ir bukėsiu. kas jam iš tos bukos, degraduojančios mamos? aš pavasarį sugriebiau dokumentus ir pridaviau stojimo komisijai. ir ką, įstojau į DIENINĮ skyrių. mama kai sužinojo, tai palaikė eiline baika. nuėjau į mandatinę 7-ame nėštumo mėnesyje, tai prodekanė manęs paklausė "kaip galima taip neatsakingai elgtis?" verkiau išėjus už durų ir kelio namo per ašaras nemačiau...po keturių metų, atsiimant diplomą, ji sakė negalinti patikėti, kad aš taip gerai baigiau...
ką gi, pasigimdžiau rugsėjį, tris mėnesius paskaitose buvau gal 2 kartus, nes pati maitinau. sėdžiu paskaitoje, pienas bėga per visą pilvą, patys dėstytojai pasiųlydavo keliauti namo. tada susitariau su dėstytojais, kad pati egzams ruošiuos, parašiau atsiskaitomuosius darbus, žodžiu pirmą sesiją atlaikiau puikiai. kadangi vyras dirbo pamaininį darbą, tai kai jis namie - aš nubėgu surenku užduotis, medžiagą, atsiskaitau, o į keletą egzų žodžiu ir leliuką vežiaus. kol aš atsakinėjau - mano grupiokės su juo džiaugės, stresą taip nuėmė. mokydavausi naktimis, kai leliukas miegodavo. kai paaugo, aš rašau, skaitau - ir jis keverzoja kažką, sau po nosyte burbuliuoja - "mokosi". baigiau mokslus puikiai, neteko nei egzaminų perlaikinėti, nei ką, nes turėjau tikslą - kad vaikelis turėtų diplomuotą mamą...
tą pačią vasarą po baigimo susiradau darbą ir laimingai gyvenom.
praėjusį spalį aš vėl pasijutau besilaukianti. kovo mėnesį išėjau į dekretines atostogas ir - kaip jūs manot, ką pirmiausia padariau? ogi pasiėmiau savo diplomą ir patraukiau į priėmimo komisiją. taip aš ir vėl esu įstojusi... pirmadienį išvažiuojam su mažyliu į pirmą sesiją. didysis lieka su tėčiu, o mes bandysim kopti kitos aukštosios mokslo kalnais.
kaip jums atrodo, normalu tai ar kažkoks nukrypimas?

saunuole mamukas2
as ir nesijauciu izoliuota.esu studente, sesija issilaikiau su pilvu, gaunu stipendija ir tolaiu mokaus.nors gyvenu kitame miesta (studijuoju vln, gyvenu utn), karta i savajte vaziuoju i paskajtas, susirenku konspektus, atsiskajtau ka rejkia ir griztu.geraj, kad turiu su kuo palikti mazaja (tetis pabuna kaj rejkia, mano krikstomama arba mama) nesakau, sunku viska suderinti, bet tajp dar idomiau.

Toks vaizdelis kad skaitau apie save................Lygiai taip ir man,ir dukru vardai tokie

Saunuole,belieka didziuotis ir imti pavyzdi

As pastojau 4 kurse. Buvo like tik vieni metai, tai tikrai nesinorejo imti akademiniu. Tai pirma semestra su dar labai mazu pilvuku atvaiksiojau ir dziaugiausi, kas nereikia sedeti namie Sesija issilaikiau puikiai Apie mano nestuma, nors jau buvo 6 men. nieks nezinojo ir nepastebejo Kadangi universitete vaikstome su paltais, tai grupiokes suzinojo kito semestro pradzioje, kai per laboratorinius nusirengiau palta Tai vat jau su dideliu pilvu vaiksciojau ir pagimdziau likus 1,5 men. iki bakalaurinio darbo gynimo Buvo ziauru... Vaikutis verkia, o dar paskaitos, bakalauro rasymas... Naktim nemiegojau.. Buvo taip, kad viena ranka laikau maziuka ir jis zinda, o kita rasau darba.. Bet viskas jau baigta Parasiau, apsigyniau ir dar gerai apsigyniau
Tai vat po tokio begimo dabar labai truksta kazko TOKIO Bet maziukas linksmina mane Ir mums dviese labai gerai Aisku rutina kartais varo depresija, bet randam sau pramogu ir nenuobodziaujam