Mums dar tik mėnuo ir savaitė, tad patikėkit sunkumų daug ...Mažoji be galo sunkus vaikas, net į lauką jos išsivešt praktiškai neįmanoma, bet prievartos būdu įveikiu viską(jukgi reikia būt gryname ore)... Nekalbu jau apie buvimą namie ir visą dieną su vaiku ant rankų , be galo esu pavargusi nuo pastovaus lingavimo ir supimo...O užmigdyt taip pat sunku(kalbu apie miegą ne ant rankų, o lovelėje), pasupu pasupu r bandau dėt į lovikę, o ji kaip jūs manot, ima ir vėl visą valandą akis pramerkusi žvalgosi(geriausiu atveju), arba paleidžia dūdas...
Ir man sunku buvo pradžioj,bet pamažu viskas susistatė į savo vėžias.O šiaip tai stengiamės sau leisti kuo daugiau,kad vaikelis nebūtų koks tai kliuvinys;ir pakelaujam,ir į svečius vaikštom,ir internetiniuose meetukuose dalyvaujam.Laisvalaikio su vaiku sau yra ypač mažai,bet kas jei ne mama turi būti šalia vaikelio.Suprantama,kad ir tėvelis turi padėti,bet pagal gamtą maitntoja mama.
o mano angelelis labai ramus vaikas,miega ir miega...
tik va buvo uzejus kazkokia krize jam valge ir valge po 2-3 valandas,tai galvojau isprotesiu,tai davaiu soske ir viskas tai ir i svecius nueinam ir pavazinejam...nesijaucia tokio uzsisedejimo na bent jau kol kas
tik va buvo uzejus kazkokia krize jam valge ir valge po 2-3 valandas,tai galvojau isprotesiu,tai davaiu soske ir viskas tai ir i svecius nueinam ir pavazinejam...nesijaucia tokio uzsisedejimo na bent jau kol kas
na maniškė irgi rami, labai jau manęs nešokdina. Bet kol kas dar niekur nesisvečiavom, o ir pas mus dar nelabai svečių lankėsi. Aš ko gero taip pripratau viena būt, kad mane svetimi žmonės net erzint pradeda. Kai savaitgaliais anyta užsuka i svečius, tai tik laukiu, kol išeis ( tokia labai jau nesvetinga aš).
Tik kartais labai norėčiau nors kuriam laikui kur išlėkt - betkur - i kirpyklą, i pardes ar bele kur, kad tik į žmones, tai labai gaila pasidaro, kad mama toli gyvena.... , Ekstra atveju (kai reikėjo pačiai pas gydytoją) prašau anytos pagelbėt, bet tada stengiuosi kuo greičiau susisukt, kažkaip iki galo nepasitikiu (ko gero dėl anytos jau pakankamai garbaus amžiaus).
Bet dabar su vyru sutarėm, kad kiekvieną savaitgalį jis mane išleidžia į soliariumą tai taip smagu pasidažyt, pasitvarkyt ir į žmones iškeliaut
Tik kartais labai norėčiau nors kuriam laikui kur išlėkt - betkur - i kirpyklą, i pardes ar bele kur, kad tik į žmones, tai labai gaila pasidaro, kad mama toli gyvena.... , Ekstra atveju (kai reikėjo pačiai pas gydytoją) prašau anytos pagelbėt, bet tada stengiuosi kuo greičiau susisukt, kažkaip iki galo nepasitikiu (ko gero dėl anytos jau pakankamai garbaus amžiaus).
Bet dabar su vyru sutarėm, kad kiekvieną savaitgalį jis mane išleidžia į soliariumą tai taip smagu pasidažyt, pasitvarkyt ir į žmones iškeliaut
Aš į darbą norėjau jau po mėnesio kai gimė dukrytė. Pasiilgau kolektyvo ir bendravimo su žmonėmis. Dar kai dirbau neįsivaizdavau kaip reiks namuose sėdėti, bet dabar laikas taip greitai lekia, kad net nepastebėsiu kai reiks grįžti į darbą. Planuoju kai dukrytei sueis metukai, o kaip bus laikas parodys.
O aš lyg ir galvokau dukrytę augint iki 2 m. Nes tik tada galima pradėt į darželį vest, o auklei kažkaip nesinori 1m leliaus atiduot, dar, man atrodo, tokia per mažutė bus. Nu bet žiūrėsiu, kaip bus, kai jai metukei sueis
Man tai tikrai neprailgsta, net nematau kur prabėga diena . Iš ryto susiplanuoju keletą darbų, vakare džaiugiuosi jei bent pusę iš jų atlikau. Turbūt nemoku susiplanuoti laiko
sveikos.Na, aš jau vienu metu veržiausi į darbą, padirbėjau trumpai ir supratau: ne, dar norisi pabūt namie, tuo labiau, kad vasara , jau kitaip į viską pažiūrėjau, gi ir nebereikia taip anksti keltis, taip griežtai visko planuoti, galiu tęst domėjimąsi tuo, kuo nebaigiau ir dar daug ką sau leisti.Išvis pastebėjau, kad prieš 1m. jau kažkur norisi ištrūkti, kažką keisti, tuo metu gal sunkiau, bet tai perėjus, vėl užeina etapas nuo 1,6m. kai naujai mėgaujiesi ta LAISVE būt namie, vaikutis ne toks mažas, daug lengviau, gali važiuot su vaiku kur nori, daryt ką nori, aišku, tam reikia mašinos, kompo, pinigėlių...Įeinu į kokį prekybos centrą ir pagailsta man ten iki 9 prakato dirbančių.Sėkmės visoms.
Vaikui 1,2 metukai, bet namuose sėdėti dar neatsibodo. Nors šiek tiek ir jaučiuosi izoliuota, trūksta bendravimo su žmonėm, bet į darbą tikrai dar nenoriu grįžti. Jeigu bus galimybė, norėčiau iki 2,5 metų pabūti namuose su vaiku. Sunkiau buvo pirmą pusmetį, kai negalėjau iš namų kur nors toliau išeiti ar išvažiuoti. Dabar, kai jau vaikas didesnis, galima ir saviem palikti ir pasiimti kartu, kai kur nors važiuojam.
O mums tuoj 10 mėn.
Izoliuota nesijaučiu. Automobilis yra, vaikutis jau paaugęs - po pažastim ir pirmyn. O ir namie užsiėmimų per akis, nėr kada nuobodžiauti. Tik, va...žmonių pasiilgau-bendravimo. Į darbą jau lyg ir norėčiau, bet vasara prieš akis. Negi eisi??? O kai nulekiu aplankyti kolegių ir matau tą sedėjimą darbe nuo...iki, tai pagalvoju, kad laimingesnė kol kas esu namie - su vaikučiais
Izoliuota nesijaučiu. Automobilis yra, vaikutis jau paaugęs - po pažastim ir pirmyn. O ir namie užsiėmimų per akis, nėr kada nuobodžiauti. Tik, va...žmonių pasiilgau-bendravimo. Į darbą jau lyg ir norėčiau, bet vasara prieš akis. Negi eisi??? O kai nulekiu aplankyti kolegių ir matau tą sedėjimą darbe nuo...iki, tai pagalvoju, kad laimingesnė kol kas esu namie - su vaikučiais
O man laikas namie ne tik neprailgo, bet kuo toliau tuo labiau patinka.
Net nusprendžiau ieškotis auklės darbo ir šalia savo mažiaus žiūrėti dar vieną ir taip saviškį iki trijų metų auginti.
O ir sėdint namie yra nuostabių užsiėmimų: rankdarbiai, mamyčių forumai, ir t.t.
Net ir pinigėlių papildomų pasidaryt galima, pvz.: rašant diplominius, kursinius, prižiūrint kitus vaikučius.
Net nusprendžiau ieškotis auklės darbo ir šalia savo mažiaus žiūrėti dar vieną ir taip saviškį iki trijų metų auginti.
O ir sėdint namie yra nuostabių užsiėmimų: rankdarbiai, mamyčių forumai, ir t.t.
Net ir pinigėlių papildomų pasidaryt galima, pvz.: rašant diplominius, kursinius, prižiūrint kitus vaikučius.