Man tai labai pabodo sedejimas namie. Jei mazyle butu ramesne tai gal butu kitaip, bet dabar, kai visa diena turi su ja uzsiimti ir poilsio gauni tik tas pora valandeliu per kurias miega, tai negaliu atsidziaugti, kad atejo rugsejis ir atsidare lopselis. Nors ir pirmas dvi savaites reikes vaikscioti kartu ir ten praleidziam nedaug laiko, bet pasibaigus siom dviem savaitem pagaliau galesiu grizti 'i zmones'
Kad neužsisėdėti namuose aš pradėjau po truputėlį dirbti, porą dienų per savaitę. Taip ir su žmonėm pabendrauju ir aplinką pakeičiu. Galbūt namie neužsisėdėjau, nes buvo vasara ir po lauką dažnai vaikščiojom, ir į svečius važiuodavom, po parduotuves lakstėm 
Kažkaip neliūdėjom 
Manau, reikia tik noro ir fantazijos, tada tikrai neužsisėdėsit. Nors daug kas priklauso ir nuo vaikelio 
Kažkaip neliūdėjom Manau, reikia tik noro ir fantazijos, tada tikrai neužsisėdėsit. Nors daug kas priklauso ir nuo vaikelio
Krisciau, pritariu tau,kad užsisėdėti ar neižsisėdėti, priklauso nuo konkrečios mamytės fantazijos, ir galų gale poreikių, bet gal greičiau nuo fantazijos 
Man irgi uzeina "uzsisedejimo sindromas". Bet gelbsti mintis, kad tai ka darau dabar - gyvenime buna tik keleta kartu, juk ne kasdien esam nescios, gimdom, auginam savo mazulius...
Aš tai labiausiai džiaugiuosi ištrūkusi iš darbo ir visos rutinos. Manau tai yra labai gera proga atsipūsti, pagyventi sau ir savo šeimai. Šiokia tokia įvairovė yra reikalinga.
O ir auginant vaiką nebūtina sėdėti namie. Galima prisiminti daug pamirštų draugių.
O ir auginant vaiką nebūtina sėdėti namie. Galima prisiminti daug pamirštų draugių.
QUOTE(pikchiurna @ 2005 09 10, 13:27)
Namie turiu tiek knygų prisirinkus, rodos, tik skaityk, švieskis ir džiaukis. Ir vėl gi - knygą galiu atsiversti tik kokiam pusvalandžiui per dieną. Žiaurus tas mamos darbas
aš , kai laukiaus, irgi buvau daug viskko priplanavus, gal labiau priidealizavus, bet dabar kažkaip viskas pagal kitokį planą vyksta.O šiaip, reikia atsimėgaut, kažkada tas vargelis baigsis ir vėl trauks atgal...nostalgija bus
Sako, moterims visad negerai: dirba, nori pailsėt, pailsi, sako, ne, geriau dirbt ir vėl tas pat nuo pradžių, uždaras ratas.Manoji tai ramiausia iš visų 3, pas mus daugiau šeimos narių, nėra, kada nuobodžiaut, daug darbų, yra ir kompas prasiblaškymui, vyras iš darbo anksti grįžta ir savaitgalias visur visur visi kartu varinėjam , sunkiau tom, kurių vyrai ilgiau dirba, gal ir tom, kurios jaunesnės, nes man su pirmom 2 prieš 6,7 metus irgi ankstokai tas malonumas buvo užveikęs 
O kad esam kokios nors neįdomios, atsilikusios, netiesa
, čia tik kažkoks nugirstas ir visoms lipinamas stereotipas, aš kaip tik daugiau apsišviečiu, nei dirbdama, o ir šiaip, jei žmogus įdomus, jis bus įdomus visada, ką manot ?
Sutinku su lengvute- tam "užsisėdėjimo jausmui" turi įtakos amžius- auginant pirmajį prieš 10 m. labai prailgo laikas, jaučiausi kaip kosmonautė, atrodė, kad gyvenimas bėga pro šalį. Su antrąją patyriau nepalyginamai daugiau džiaugsmo- buvo įgysęs darbas, džiaugiuosi nuo jo pabėgusi, džiaugiausi galėdama pabūti su dukrele namie ir matydama ją kasdieną. Aišku, kartais stogelis pavažiuodavo, bet to pasitaiko ir dirbančioms ne namie... Ir dabar būtų visai nieko, jei dažniau matyčiau vyrą (kuris dabar dirba 7 d./sav. po vidutiniškai 10 val.), dažniau visi kartu pabūtumėm, kurnors pakeliautumėm...
Greitai vaikai užauga... džaukimės jais dabar, kol jie maži ir kol jiems esame tokios svarbios!
Greitai vaikai užauga... džaukimės jais dabar, kol jie maži ir kol jiems esame tokios svarbios!
Kadangi nuo pat pirmo įžengimo į mokyklą nebuvau praleidus nei vienos Rugsėjo 1osios tai gimęs leliukas išvadavo nuo tos šventės. Kol kas į darbą nesinori... Baisu pagalvoti, kad reiktų kelt taip anksti ir lėkt į darbą 
Mes su sūneliu tik pramerkiam akis , kad išlydėtume tetuką į darbą (kuris taip mums pavydi to pasivartymo lovoje ) ir toliau parpiam iki pat puse dvylikos 
Be to dar studijuoju neakivaizdiniu būdu, dirbu korepetitore, tai darbuko turiu, o ir savaitgaliais visi kartu lankom draugus ir artimuosius. Jei reikia ir pati su mažium išvažiuojam kur. Seniai norėjau poilsio ir manau tai tik į naudą. Kai grįšiu į mokyklą dirbt bus daugiau jėgų ir idėjų naujų 
Mes su sūneliu tik pramerkiam akis , kad išlydėtume tetuką į darbą (kuris taip mums pavydi to pasivartymo lovoje ) ir toliau parpiam iki pat puse dvylikos Be to dar studijuoju neakivaizdiniu būdu, dirbu korepetitore, tai darbuko turiu, o ir savaitgaliais visi kartu lankom draugus ir artimuosius. Jei reikia ir pati su mažium išvažiuojam kur. Seniai norėjau poilsio ir manau tai tik į naudą. Kai grįšiu į mokyklą dirbt bus daugiau jėgų ir idėjų naujų
Na ta pati rutina tikrai pabosta,bet stengiuosi kiek imanoma paivairinti savo kasdienybe.Su suneliu aplankom drauges,daug vazinejames gryname ore.Is pradziu,po gimdymo buvo labai sunku,o dabar jau pripratau,tai ne taip ir sunku.Sunelis su kiekviena diena vis idomesnis darosi tai neliudna mums 
tai neliudna mums
QUOTE(stazyte @ 2005 09 12, 16:31)
Mes su sūneliu tik pramerkiam akis , kad išlydėtume tetuką į darbą (kuris taip mums pavydi to pasivartymo lovoje ) ir toliau parpiam iki pat puse dvylikos
) ir toliau parpiam iki pat puse dvylikos
Siaubas, kaip pavydžiu, kad vaikutis taip ilgai išmiega.. Maniškio akys stulpu stovi jau 8 valandą, o aš pelėda, be to per dekretines pripratau pamiegot rytais
kai laukiausi pačioje pradžioje, atrodė, kad norėsiu ir grįšiu į darbą, kai vaikučiui bus kokie 4 mėn. mama iki šiol dėl to per dantį pertraukia. dabar svarstau kaip prasiilginti atostogas, nes atrodo, kad aš vis per mažai būnu su savo stebūklėliu. dar būčiau ir būčiau. o dėl veiklos, tai aš nespėju niekur. tai į gamtą, tai į svečus, tai svečiai pas mus. nevisada laiko ir namams sutvarkyti užtenka. ir šiaip dienos pralekia...
QUOTE(Rutele24 @ 2005 09 13, 00:59)
kai laukiausi pačioje pradžioje, atrodė, kad norėsiu ir grįšiu į darbą, kai vaikučiui bus kokie 4 mėn. mama iki šiol dėl to per dantį pertraukia. dabar svarstau kaip prasiilginti atostogas, nes atrodo, kad aš vis per mažai būnu su savo stebūklėliu. dar būčiau ir būčiau. o dėl veiklos, tai aš nespėju niekur. tai į gamtą, tai į svečus, tai svečiai pas mus. nevisada laiko ir namams sutvarkyti užtenka. ir šiaip dienos pralekia...
Čia ne į temą, bet tavo mažikės ir šukuosena
