Ar mamytės nesijaučiat izoliuotos, užsisėdėjusios?

#109

Sveikos mamytės! Šaunu, jog jūsų tarpe gana daug dirbančių mamyčių. Lyg šiol vis maniau, kad tokių spartuolių tikrai maža. Iš tiesų manau, kad jei mamai leidžia galimybės išeiti į darbą, o ypač ne visai darbo dienai,tai tikrai sveikintinas dalykas. Buvimas su vaiku pirmaisiais gyvenimo metais ne tik svarbus bet kartu ir malonus, matant vis tobulėjančią savo atžalą. Bet nemanau, kad mes praleidžiančios dalį dienos darbe išauginsim ne ką prastesnius vaikus. Juk svarbu ne laiko praleisto su vaiku kiekybė, o kokybė. bigsmile.gif
Atsakyti
#110
Man kuo toliau tuo sunkiau sėdėt namuose.Pasiilgau išorinio pasaulio verysad.gif Nors dienos ir greit lekia, bet vistiek norisi kitokios veiklos.Norėčiau eit į darbą rolleyes.gif , net pradėjau pavydėt savo vyrui blush2.gif ,sutikčiau kaip ir jis - keltis 5 val ryto, kad nors kiek atsipalaiduočiau nuo rūpestėlių smile.gif
Atsakyti
#111
Namie jau sėdžiu 3,5 metų, ir nieko. Prieš tai mokinausi , dirbau, o po to nuplanuoti vaikučiai. Kartais būna sunku, bet jaužinojau prieš 3,5 metų , kad taip bus, tai ir nesiskundžiu. O šiaip mes namie ir nesėdime , yra kaimai , draugai , giminės, tik spėk važinėti. Paauginsiu savo mažiuką iki 2,5 metų tada jau ir į darbelį.
Atsakyti
#112
Dviprasmiškos mintys apima sėdint namuose. Žinai, kad vaikui geriausia, kai mama visada šalia. Bet nori nenori, pati irgi turi poreikių, pomėgių, kurie nukelti kažkur toliau. Tada jautiesi nevisai komfortiškai. Norisi atitrūkti, trumpam pabėgti, ,,išeiti į žmones". Kartais išėjimas į parduotuvę tampa švente. smile.gif
Atsakyti
#113
Kai pajutau kad jau dūstu,kad reik bendravimo su žmonėm, pradėjau intensyviai sukti galvą,kuo čia užsiėmus,kad nenupušus(Organizuoju klasiokų susiėjimus,po to grupiokų eilė ateina,o apie draugus tai net nekalbu..)

Nenoriu gauti laisko "Aš išvažiavau,greit negrįšiu.Tavo stogas" verysad.gif


Jau kai visai pasidaro liūdna,kai pradedu saves gaileti,kai namai pasidaro nebemieli,kalbinu vyra nuvažiuoti bent jau i kavinukę(sūnų palieku mamai padaboti).Kiek džiaugsmo tada būna:super ,pasidažau,pasileidžiu kasas smile.gif,apsirengiu nekasdienius rūbelius ir išeinu i ŽMONES
Truputėli nuliūstu,kai suvokiu,kad tai buvo kasdienybė,kad tie nekasdieniai rūbai,buvo kasdieniai,kad visada būdavai tarp žmoniu... schmoll.gif
Na bet ilgai neleidžiu sau liūdėt,nes pagalvoju kaip tas bendravimas su žmonėm įkiretų,kai žinočiau,kad namie yra žmogutis,kuriam as esu labai reikalinga ir kuris manęs laukia gryžtančios.
Nenoriu būti savanaudė.. Nuryju savo norus ir toliau sėdžiu namie ir galvoju kaip čia nenupušus. g.gif rolleyes.gif
Atsakyti
#114
o man būtų labai sunku jei tik sėdėčiau namie- na pavyzdžiui meetukai supermama.gif thumbup.gif dalykas. O jei rimčiau tai mokaus neakivaizdžiai,tai laiko oi kaip pritrūksta doh.gif
Atsakyti
#115
sedisi namuose normaliai, jei dar kas duotu koki lagamina pinigu, tai is vis lafa butu biggrin.gif
Atsakyti
#116
Keistai skamba "izoliuotos", juk mes stėebime gražiausias savo vaiko akimirkas, nemanau, kad čia reikia verkšlenti, juk tie metai taip greit prabėgs. O po to ilgėsimės to. Be to mes ne sėdim juk nuolat namuose, o sukamės mažo vaiko įvykių sūkūryjeTaigi, pamastykim mirksiukas.gif
Atsakyti
#117
Į darbą žadu grįžt, kai sūneliui bus 4 su puse mėnesio, bet svajoju jau dabar.Studijuoju devinti metai (medicina...), pripratus prie veiklos, žmonių, nors ir suprantu, kaip gerai vaikui natūralus maitinimas, buvimas su motina, tai pasistengiau išpešti kuo ilgesnį laiką namie ir kartu neprarasti rezidentūros metų (pasiėmiau rašto darbų per tą laiką, tik nemaniau, kad bus taip sunku spėt).Maitinu savo pienuku.Gal kaip tik tai labiausiai riboja visokius išėjimus vienai, bet norint viską galima suderinti, štai praeitą savaitę dalyvavau darbo baliui, net penkias valandas palikau mažąjį su tečiu (tėtis tikras šaunuolis, pienuką nusitraukiau, bet sūnelis nei čiulptuko,nei buteliuko nė į burną, tai tėvelis sugirdė šaukšteliu, kaip dabar sako naujausios rekomendacijos).Esu įsitikinus,kad net jei dirbsiu,sūneliui mano meilės tikrai netrūks. rolleyes.gif
Atsakyti
#118
Tikrai kartais atsibosta... blush2.gif
Bet uztat kai pagalvoji, kad kazkur prakaituotum dirbtum kol Tavo atzalele sako pirma MAMA, pirma karta perropoja per kambari, pirma kart atsistoja..... wub.gif butu labai gaila... ax.gif
Atsakyti
#119

Man iš pradžių buvo sunku, norėjau kuo greičiau į darbą, trūko bendravimo, išėjimo iš namų, tai sugalvojau ir išsilaikiau teises.
o dabar vaikelis jau guvesnis, vis ką nors naujo išmoksta ir parodo, tai labai greit laikas bėga ir jau visai nenoriu į darbą, net galvoju, gal augint iki 2 metukų savo mažylį.
Atsakyti
#120
Kai prieš keletą dienų mums įvedė internetą tai visai nesijaučiu izoliuota, tik labai gaila, kad nėra daug motinos ir vaiko kambarių mieste, nes tada važinėtume ir vargo nematytume, o dabar vis tiek daugiausia laiko praleidžiame netoli namų arba namuose. verysad.gif Gaila, kad mums dar toli iki užsienio patirties.
Atsakyti