Įvaikinimas2

Man irgi atrodo, kad pirmiausia reiketu savas problemas issispresti pries prisiimant dar ir svetimas.

Sveikutes.Na jus cia gerai man davet pamastyti,nors as pripratusi prie sunkumu. Bet vidui uzkirbo.Jei pasigimdiciau savo vaika tai niekam neuzkliutu,as suprantu kad tai butu musu biologinis vaikas.Bet dabar jei norim isivaikinti svetyma tai jau darosi iskart problema.Taip turbut mums nelemta,jus sakot jus zinot.

NIEKAS NEZINO REALIOS SITUACIJOS JUSU SEIMOJE ir tai kaip jus jauciates, bet pernelyg daug deti vilciu i ivaikinta vaika yra klaidinga, nes kas bus jei vaikas nepateisins jusu lukesciu IR VISKAS BUS TIK DAR BLOGIAU.

Irinka, ne dėl to kad nelemta bet dėl to, kad tie vaikai turi daug problemų ir tokią kitokią gyvenimo patirtį, kad ne kiekveinas suaugęs yra tą patyręs. įsivaizduoji šešiametę, kuri jau pergyveno badą, smurtą, sužalojimus ir seksualinę prievartą? jie kitaip reaguoja į aplinką, daug daugiau reikalauja. iš patirties - mano vaikui bus tuoj penki metai, o labai didelis džiaugsmas - gerti per soskę iš buteliuko, būti nešiojamai "kaip kūdikėliui" ir pan. vien nuolatinis kabinimasis į padalkas gali vesti iš pusiausvyros, jeigu to nesitikėjai..... nekalbant apie visa kita.. Paskaityk žurnale "Tavo viakas" 2009 nr 9 globėjos istoriją. Ar tikrai būsi pasiruošusi?
neatkalbinėju pati pykau kai kas taip elgėsi, tiesiog pasidomėk plačiai ir paskaičiuok - jėgas ir laiką, pastarąjį net ta prasme, ar jūsų sūnus taps savarankiškesniu kai pradės eiti į mokyklą ir pan.

irinka o as tave palaikau.tikiu,kad stiprus esat..kitaip ir but negali ir mane bande atkalbet..cia internete.Gal ne atkalbet,bet irgi panasiai,kaip tau patarinejo..Ar susitvarkysiu su dviejais kudikiais ir t.t.aisku,patarimai yra gerai,privercia susimastyt..ir dar labiau isitikinti ,savo sprendimo tvirtumu taigi,linkiu ir jum to paties


ajezau kaip jau visai nebeturiu kantrybes laukt vaikelio..nu visiskai ji kazkur dingo jau tuoj metai,nuo dokumentu pridavimo

Mano jau aštuonmetis bernas buvo (o aš ką tik po gimdymo su suvaryta nugara) ir nuolat reikalavo, kad panešiočiau Nu ir nešiojau avansu, sakiau mane nešiosi kai paaugsi Dar porą metelių ir reikalausiu atidavinėt skolą

Mes galvojam su vyru paimti kokia 1,6ar 2metu tai tas vaikas gal lengviau adaptuotusi ir mums taip manau lengviau butu prie jo priprasti.Na o sunkumai jie man nebaisus,as pati kovotoja.Mama mano sunkiai sirgo buvo leukemija,tevas megejas isgert.Tevas mus paliko kai man buvo 14m mama vis ligoninese as mokiaus profkej o vakarais vaziuodavau pas i onkologini.O kai ji mire man buvo 22m tai paciai visko norejos,bet dirbau uzsidirbau ir nenuejau sunkeliais kaip dauguma dabar.Tai kad manau susitvarkyciau. Su vyru kalbejausi jis irgi labai noretu ir sako kad susitvarkytu jei kas.Na manau jei nerizikuosi tai ir nesuzinosi.Jau Armina gimdant man saKE kad yra rizika kad bus epilepsija,bet rizikavom ir susitvarkem.Bet aisku nemanem kad gali kazkas dar prie to nutikti,jei ir patis gydytojai to nenumate.Tikiuosi viskas bus gerai.Bet man pravartu zinoti visas nuomones kad ir kokios jos butu sunkios.

Irinka, tos ne visai palaikančios nuomonės dar gerai ir tuo, kad sunkia minutę, kai matysi, jog žemė iš po kojų slysta žinosi, jog tuos sunkumus praeina visi žengę šiuo keliu Dauguma pradžioja buksavom, bet nieko, įsivažiavom ir raunam pirmyn Galu gale prieš pasiemant vaikiuką bus kursai kurie ir padada suprasti realią situaciją, duoda daug patarimų Jei abu su vyru Norite ir Galite tai aš visada už tai, jog dar vienas mažylis turės mylinčią šeimą

aaa, tai ji man žadėjo ir lūpdažius nupirkti, jei dabar savus tamsius violetinius atiduosiu, ir kulniukus leisti nešioti
"kaip kūdikėlį - tai suvystytą į rankšluostį. būtent - suvystytą, ir būtent gulimoje padėtyje.

Irinka, vėl iš savos patirties... kovojimai - gerai nu bet jei savų problemų daug... ir tikėtis kad viakas išspręs ne visai išeina... pagilins, paryškins - labai gali būti.

Man atrodo, ateina laikas ir viskas susistato i vezes. Man kazkaip atrodo, kad kazkada ateina ta aiskumo minute: viskas. taskas. darau. Pries metus-kitus buvau isokus i situs puslapius su panasiom mintim, ant manes cia vare - atsikirtinejau ir tada lyg ir buvo aisku, bet vis tik viduj dvejone buvo - o gal nesusitvarkysiu viena, o kas bus jeigu.. o gal dar cia kazkaip kitaip gyvenimas susiklostys.. o kaip.. o gal.. o kas.. bet cia atsikirtinejau kaip turi but - tipo: zinau ka darau!
Ir atejo ta diena, kai man visiskai aisku, be jokios kruopelytes abejones, nepaisant to, kad tevai nepritaria, beveik priestarauja ir esu viena, man yra visiskai aisku, kad kitaip nebus - darau. Ir nors dabar ta stadija, kai dar tik dokumentus rankiojuos, darbai uzspaude iki negaliu, man jau nebereikia jokios nuomones, jokio patarimo - daryt ar nedaryt - dabar tik yra klausimai - o kaip sita geriau padaryt, o kaip ana. Pvz. ar verta pirma prasyma nesti, o paskui baigti dokumentus rinktis, ar neverta gaisti tos valandikes ir viska kartu priduot. Ir pan. Man nebera dvejones ar klausimo. Ir man dzin ka jus ant manes varytumet Ir kaip nekeista... vel isokus su keliais trumpais pasisakymais niekas nebevaro... speju, kad vis tik ta dvejone (jei ji yra) kazkaip persiduoda, net jei tiesiogiai nebuna pasakyta..

Nezinau ka pasakysiu po metu-kitu, bet siandien man atrodo, kad imti svetima vaika gali tik tada, kai labai aiskiai supranti, kad neimti - nebegali. Kai turi ir materialiniu galimybiu ir nerealizuotos silumos pertekliu, kuris verziasi per krastus, kad tau nebelabai svarbu: lyg ir noretum mergaites, bet pasiulytu berniuka - vaziuotum susitikt, nori iki 2 metu, bet jeigu koki faina vaiki pasiulytu 4 metuku - imtum ir toki. Siandien man sviecia taip

Ka jau po tokio posto bevarysi Smagu, kad dar vienas vaikutis turės Mamą

...lab vakar....
....aš noriu paprašyti Jūsų nuomonės.....ir iš kart ačiū....už bet kokią....
...draugė nutarė savo šeimą papildyti vaikučiais...labai džiaugiuos už ją....ir už visas tokias ryžtingas ir geras MAMAS..... Dokumentų tvarkymas kaip ir eigoj...dabar lanko kursus. Ji buvo nusprendusi įsivaikinti du vaikučius. Jos grupiokės (ten jų gal 20) suka jai pirštus prie smilkinio...kad nevaikintų, o imtų globą..... Na žodžiu supainiojo mano draugei visas mintis. Padėkit įvertinti situaciją....iš patirties ar ne...ką daryt....kaip apsispręst...kokie pliusai ar minusai mamos ir vaikučio atžvilgio.....AČIŪ....