ir as turiu sia problema...
Kol laukiausi, labai norejau maitinti pati, taciau, kai atejon tam laikas-man nepabvyko. Gal per anksti nuleidau rankas, bet dabar vargstu... Antspeniai man nepadejo, dukryte visai per juos netrauke, per sunku jai buvo. tad pradejau nutraukikineti piena. Is pradziu dar turejau vilties, kad ismoks zysti, bet... deja. tris pirmasiais savaites girdem is mazycio puodeliuko, nesistebekit-leliukai tai labai sekmingai daro. Ir kai vis del to gydytoja liepe duot buteliuka, mazylei is pradziu labi nesiseke is jo valgyti, buvo ipratusi is puodelio... Taiva, jau trys menesiai kaip as vargstu su pientraukiu. Maitinu pati, bet -nepati. Tikiuosi, kad kai turesiu kita vaikeli, busiu gudresne ir ipratinsiu, ismokysiu, ir pati ismoksiu zindyti is tu savo ploksciu speneliu...
Tik svarbu labai norėti, pasistengti ir tikėti...