Kai laukiatės ne pirmo vaikelio

Sveikos, nestukes
Itariu, kad laukiuosi antro vaikelio. Mano dukrytei dar tik metukai ir 3 menesiai. Istikro nestumas kaip ir planuotas, bet as labai bijau. Dukryte pripratus prie manes glaustytis, nori sedet susirangius pas mane (aisku isiremus i pilva), reikalauja, kad as ja panesiociau. Iki siol man tai buvo malonumas, nesiojau su malonumu, prie saves glausdavau irgi su malonumu. Nenoriu atsisakyt sito malonumo, bet ka daryt su pilvuku, nenoriu ir jam pakenkt Miegam irgi dazniausiai kartu, o ji mane aisku paspardo ir dazniausiai kliuna pilvui Zodziu, esu pasimetus, nenoriu atstumt vaiko vien delto, kad vel laukiuosi

mane irgi kankina tas pats,nors mano vaikis didesnis už jūsų,bet vistiek ir panešt prašosi ir atsigult nori į mūsų lovą ir dar per viduriuką įsistaisyt,tai kliūna kitą kart ir pilvukui kadangi mūsiškis didesnis,tai man turbūt ir susitart su juo lengviau,jei prašo panešt,pasakau,kad rankos skauda ar dar ką sugalvoju,jei į lovą bando įsirangyt,tai prašau kad gultų prie tėčio,niu saugau savo pilvelį,nes vaikas gali užgauti visai to nenorėdamas
sėkmės jums,vietoj to kad nešiot dukrytę,pasisodinę ant kelių palaikykit,reiks atprast jai nuo šito gėrio
sveikinu su linkiu broliuko susilaukt dabar

Mano pirmagimiui buvo tik 5 mėnesiai kai pastojau vėl. Kai gimė broliukas, sūneliui buvo tik metukai ir du mėnesiai. Kažkaip pavyko sėkmingai susitvarkyti su tomis pareigomis. Buvo nutikę netgi tai, kad tėvelis gulėjo ligoninėje, o aš su 8 mėnesių pilvuku ir metukų vaikučiu keliavome aplankyti ir net sėkmingai į 5 aukštą lipdavome..Viskas bus tvarkoj...

Aciu uz palaikyma. katik pasidariau testa, tikrai rodo II. vadinasi mums jau 5 savaites

dar kartelį sveikinimai jūsų šeimai

Sveikinu, o as vakar pasidariau testa ir pamaciau teigiama siandien dar viena kad patikeciau kad tikrai ir pamaciau dar teigiamesni nei vakar. o mano berniukui dar tik nepilnai 9 men tai yra truputi baimes kad bus sunkoka bet dziaugsmas kad uzgozia visas baimes. susitvarkysim juk esam supermamos.

Nuoširdžiausi sveikinimai

O man baisu, kd dukrytė jausis užmiršta, kad nebegalėsiu tiek dėmesio jai skirti. Net sunku įsivaizduoti, kad galėsi taip pat mylėti abu žvirblius, nes atrodo, kad širdyje vietos neužteks, sunku įsivaizduoti kad gali taip pat stipriai mylėti ne tik vieną bet ir du žmogeliukus.

Aš kažkaip dėl nešiojimų nepergyvenu Mane labiau neramina,kaip reikės dėmesį paskirstyti gimus mažiukui.Gi metų laiko vaikiukui aš neišaiškinsiu,kodėl dabar su juo negaliu žaisti

Merginos, man idomu, tos , kurios jau laukiate ne pirmo vaikelio - ar vienodi pozymiai pasireiskia per abu (ar daugiau nestumu)? Ar, kaip ir tu paciu tevu vaikai buna skiritngu charakteriu, taip ir nestumo pozymiai, savijauta buna skirtinga?

As sito irgi labai bijau, sunku isivaizduot kaip bus Dabar turiu tobula vaika, ir kazkaip sunku isivaizduot, kad gali buti dar vienas toks tobulas. Bijau

Tikrai ir nestumai ir gimdymai ir vaikai nevienodi. Man jau ketvirtas nestumas, ir visi skirtingi buvo - pirmas lengvas, be pykinimu, antras issauke tulzies akmenu priepuolius, per trecia ziauriai pykino, o dabar visai krutys nejautrios ir nesustandejusios...
Papildyta:


Mano mazulei dar nebus nei 2 metuku, kai suluksim pagranduko (tikimes, kad viskas bus gerai). As irgi pergyvenu, kai reikia nesioti, nes sveria virs 12 kg, ir pilva daznai paskauda, o po vieno nesivystancio nestumo man baimes dabar visam gyvenimui uztenka... Bet kol galiu, tai stengiuos duot kiek imanoma, nes kai bus maziukas, vyresni liks nuskriausti. Taip jau naturaliai gaunasi, nes tiesiog fiziskai ner jegu su visais zaisti, uzsiimti, ugdyti ir dar visa namu uki vezti. Vyrensele lepinom 5 metus, o mazajai lepinimo periodas bus trumpesnis
Pamenu mane labiausiai neramino abejone, ar as galesiu antra vaika mylet taip pat kaip pirma. Nes pirma buvo musu princese, viska galejau del jos padaryt, tai net neisivaizdavau, ar galima dar ka nors taip myleti. Ir kai laukiau pirmagimes, tai tas laukimas buvo kitoks, visa demesi skyriau pilvukui, na o mazoji augo pilvuke tarsi savaime. Ir kol negime, tai net negalejau suvokti, kaip reiks ta meile padalint. Bet is tiesu kai paimi ta lialiuka pirma karta, atrodo sirdis padvigubeja ir tos meiles iskart dvigubai atsiranda. Gaila tik tiek, kad maziukui nori nenori daugiau demesio turi skirti, tai vyresni vaikai lieka tarsi nuskriausti. Todel jei dukryte miega jusu lovoj, tai pats laikas ja pradet atpatint, nes gimus lialiukui, su abiem kartu nemiegosit, o dukrai bus daug didesnis stresas, jei staigiai ja isvarysit "del kito lialiuko". As nors abi savo pupas iki metu maitinau, bet jau kazkur nuo 9 menesiu, kai sudygo pirmi dantukai ir pradejo ramiau miegot, iskomandiravau i atskira kambari. Kol mazi, vaikai greiciau prie to pripranta.

[quote=Šeima,2009 05 29, 22:04]

Pamenu mane labiausiai neramino abejone, ar as galesiu antra vaika mylet taip pat kaip pirma. Nes pirma buvo musu princese, viska galejau del jos padaryt, tai net neisivaizdavau, ar galima dar ka nors taip myleti. Ir kai laukiau pirmagimes, tai tas laukimas buvo kitoks, visa demesi skyriau pilvukui, na o mazoji augo pilvuke tarsi savaime. Ir kol negime, tai net negalejau suvokti, kaip reiks ta meile padalint. Bet is tiesu kai paimi ta lialiuka pirma karta, atrodo sirdis padvigubeja ir tos meiles iskart dvigubai atsiranda.


Na labai tikiuosi, kad viskas bus būtent taip, nes tikrai su antru nėštumu viskas yra kitaip, tikrai turbūt niekada antras vaikelis nebus taip laukiamas kaip pirmasis. Tai aišku nereiškia, kad nemylimas jis yra, tik to jaudulio ir laukimo tokio nebėra.

O nėštumai tikrai skirtingi, man didžiausias košmaras, kad nuo pat pradžių antrą kartą kai pradėjo krūtinę skaudėti, taip ir tebeskauda, net prisiliesti negaliu, su pirma toks periodas greitai pasibaigė, o čia matyt pasibaigs tik po maitinimo