QUOTE(mamulia @ 2009 05 25, 17:20)
žinau, kad turiu seserį ir lyg dar ir brolį... Seniai žinau. Vis sukasi mintis, kad norėčiau surasti. Nežinau ar verta, ar reikia, bet... Ir nežinau nuo ko pradėti ieškoti. Gal patarsit ką...
Aš patarsiu ieškoti, jei jaučiat problemą. Jei jaučiat poreikį susirasti, žinoti, pažinti. Žmogaus kilmės problemas ir norą pažinti asmeninio gyvenimo vingius - laikau labai rimtais. Aš taip pat nujaučiu, kad turiu seserį. Tačiau kol kas dar vis einu pas ją... Ji irgi apie mane žino (manau, kad ji žino daugiau, nei aš, aš tik nujaučiu), bet iki manęs kol kas neatėjo. Jei pajausiu, kad jau kelio galas, o gal kelio vidurys - nuvažiuosiu pas ją. Abi mes žinojom ir kentėjom. Kol kas kaupiu jėgas tam žingsniui, nes tektų iš širdies pasikalbėt su tik vaikystėj matytu, bet nepažįstamu žmogumi.
QUOTE(Lera @ 2009 05 25, 20:44)
na tu kalbi iš savo varpines . nes tau galbūt baisu kad kada nors pas tavo įvaikintą vaiką gali ateit mama ar sesuo....
Perkaičiau ir suklusau.
Ką galiu Lerai pasakyt... Be jokio asmeniškumo. Nu, gal tai tik jūsų frazė, o ne apskritai, mąstymo kryptis. Taigi. Lera. Pas mano įvaikintą vaiką gali ateit mama, seserys, broliai ir visa giminė. Manęs tas atėjimas neišgąsdins. Kaip tik to laukiu ir tikiuosi, kad tas susitikimas įvyks. Žinoma, tai sukeltų mums minčių, jausmų ir išgyvenimų, to neneigsiu, bet apie tai šioje temoje nesu linkusi diskutuoti. Tačiau jūsų žinutė kvepia seniena. O gal inspiruoja mintį, kad įvaikinusieji ir įvaikintieji turi rimtų psichologinių problemų ir apskritai yr kokie tai nenusakomi bėduliai...
Gal tai tik ši žinutė. O gal aš mažai skaičiau
Nieko asmeniška
Papildyta:
QUOTE(laureta @ 2009 05 26, 01:21)
ar tikrai?
Taip, tikrai. Neparagavęs gal nelabai ir suprasi... bet gali suprast. Jei nori. Žmogus nori žinot apie save. Nori suvokt kas su juo įvyko ir vyksta. Jei tie, kurie davė gyvenimą, neatsako į klausimus, net jei ir atsako - noris pasiklaust kitų, kurie buvo paleisti į gyvenimą tų pačių tėvų, apie jų būtį. Žmogaus būties klausimai - patys rimčiausi. Galima nekreipt į juos dėmesio. Tai yra paprasčiausia. Bet dažniausiai nekreipt dėmesio nepavyksta. Iki to dėmesio anksčiau ar vėliau prieinama.